TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nepagrįstų ambicijų kaina

2015 08 01 6:00

Lietuvoje paskelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Jie dar nėra galutiniai: universitetai dar skelbs papildomą priėmimą, kuris leis tikslą - tapti studentais - pasiekti beveik visiems to trokštantiems. Būtina pridurti: ir įstengiantiems už tai sumokėti jų tėvams. 

Tuomet koks skirtumas, ką studijuoti - vadybą, administravimą, kūrybines industrijas, informologiją ar... entomologiją, vis tiek studijų turinį didžiajai daliai pavyks įminti tik po pirmosios egzaminų sesijos. Lietuvoje yra 44 aukštosios mokyklos, siūlančios beveik pusantro tūkstančio studijų programų, jose susigaudyti tikrai nelengva.

Netaktiškas klausimas: jeigu mokestį už studijas vertintume kaip šeimos investiciją į savo atžalą, gal verta apskaičiuoti, per kiek laiko ji gali atsipirkti? Nors nuolat skundžiamės sunkiu gyvenimu Lietuvoje, tebesame linkę baisėtis užsieniečiais, kurie savo suaugusius vaikus ramiai išlydi iš namų ir leidžia jiems patiems spręsti: mokytis iš svetimų ar iš savų klaidų, studijuoti ar prieš tai su kuprine apkeliauti pasaulį.

Mes tebesame įpratę reguliuoti kiekvieną vaikų žingsnį ir pasiryžę už tai mokėti net tuo atveju, kai tenka lįsti į skolas. Juk kilniam tikslui... Neretą būsimą studentą net pasirašyti dokumentų į universitetą atlydi visa šeima. Nepatogumus ir nepatenkintą vaiko fizionomiją užgožia pasididžiavimas savo studentu, nes štai jo klasės draugams pavyko mažiau: vienas įstojo „tik į profesinę“, o kitas išvažiavo į Norvegijos žuvų fabriką. Tiesa, šiemet iš Lietuvos išvyko beveik 5 tūkst. jaunų žmonių daugiau nei pernai, iš viso 22 600. Tai daugiau nei šiųmečių abiturientų, bandžiusių siekti studijų aukštojoje mokykloje - 20 466.

Tarp išvykusiųjų - nemažai baigusių aukštąjį mokslą Lietuvoje ir neradusių darbo pagal išsilavinimą. Kalbėkime atvirai: plauti indus arba prižiūrėti senukus Londone labiau apsimoka, nei dirbti tokį pat darbą Lietuvoje už žeminantį atlyginimą. Tai patvirtina ir naujausi „Vilmorus“ tyrimai: pagrindinės ir beveik lygiavertės išvykimo priežastys - ekonominės (60 proc.) ir požiūris į žmogų (56 proc.).

Buvęs švietimo ministras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Dainius Pavalkis pažymi jaunimo šių metų pasirinkimo tendencijų pokyčius: „Populiariausios tapo studijų programos, kurios suteikia žmogui konkrečią profesiją: medicina, teisė, odontologija, kosmetologija, kineziterapija. Tai teisingi ir laukti pokyčiai, liudijantys, kad jaunimas rimtai mąsto apie savo ateitį. Europoje situacija panaši: apie 20 mln. bedarbių ir keletas milijonų laisvų darbo vietų, kurias galėtų užimti inžinieriai, technikai, informacinių technologijų specialistai, slaugytojos. Tačiau kai didžioji dauguma jaunų žmonių nusigręžė nuo tiksliųjų mokslų ir renkasi socialinių mokslų studijas, gyvename iškreiptoje rinkoje", - kalbėjo jis. Aukštosios mokyklos, norėdamos išsilaikyti, siūlo jaunimui patrauklias studijų programas ir studijų laiką, kurį tiesiog gera leisti... Joms tai nebrangiai kainuoja: koks skirtumas, 30 ar 300 studentų skaityti paskaitą. Tai medicinos studijose dirbama su 8-9 studentais. Studentų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja bent 5 -7 proc., ir tai - ne vien demografinė problema. Anot profesoriaus, universitetų yra per daug, ir jie turėtų jungtis, specializuotis, koncentruoti mokslinį potencialą, laboratorijas, siekti geresnės studijų kokybės. Dabar gi aukštosios mokyklos vilioja studentus siūlydamos, tarkime, kokią nors valstybės programavimo sistemų studijų programą, ir jaunas žmogus mano, jog mokysis informacinių technologijų, programavimo, o dirbs valstybės tarnyboje. Tačiau lūkesčiai ne visada pasiteisina. "Jeigu jaunimas geriau pažintų savo norus ir galimybes, daugelis pasirinktų kasdieniškesnę, tačiau reikalingesnę profesiją, tokią, kurios turinys jam pažįstamas. Tuomet ir studijos būtų prasmingesnės, ir nusivylimo po jų būtų mažiau. Bakalauro studijos turėtų suteikti bazinius profesijos, sakysime, inžinerijos, pagrindus. Tik suvokęs visą inžinerijos potencialą žmogus magistrantūroje galėtų rinktis specializaciją. Pavyzdys - medikų rengimas. Nepradedame nuo antro kurso rengti chirurgo arba neonatologo. Tik po 6 metų bendrų studijų, rezidentūroje, gydytojai renkasi specializaciją, gilinasi į vieną sritį, todėl medikų rengimo lygis Lietuvoje tikrai atitinka europinį“, - sakė D. Pavalkis.

Profesoriaus nuomone, aptarti dalykai jokiu būdu nereiškia, kad reikėtų mažinti aukštojo mokslo apimtį. Juk net krizės laikotarpiais aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės sėkmingiau išsilaiko savo pozicijose, nepraranda darbo. Švietimas ir aukštasis mokslas - valstybės reguliuojama sritis, todėl valstybės rūpestis turėtų būti išlaikyti tinkamą darbo jėgos piramidę, kurios pagrindas - profesinis išsilavinimas. Anot D. Pavalkio, problema sukuriama, kai universitetai priima daug mokančiųjų už studijas, kurie tampa studentais trečiajame etape, aplenkdami bendrojo priėmimo sistemą. Tuomet rinkoje ir turime apverstą piramidę, neatitinkančią nei valstybės, nei visuomenės poreikių. Atitinkančią tik ne visada pagrįstas asmenines ambicijas.

Norintiesiems pažvelgti į realią situaciją būtų pravartu susipažinti su prieš porą metų Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų sukurtu Lietuvos kvalifikacijų žemėlapiu, kuriame atsispindi, kokių aukštųjų mokyklų absolventai sėkmingiausiai įsidarbina ir geriausiai uždirba, profesijų poreikiu šalies regionuose. Faktais pagrįsta analizė padėtų kaip orientyras profesiją besirenkantiems jaunuoliams ir mažiau kainuotų jų rūpestingiems tėvams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"