TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nepakanta ir neapykanta

2011 08 12 0:00

Pradžioje pora prisiminimų. Gūdžiuoju "laiminguoju" sovietmečiu, būdami dar studentai, tardavome sykiais kolegoms, šlykščiai rusiškai nusikeikusiems: "Eik išsiplauk burną." Suprask, nuo nešvarumų, kurių esmė - keiksmas.

O prieš keletą metų kažkam kilo iniciatyva pačiame dabarties valstybės ir Europos Sąjungos pakraštyje, prie Norviliškių, rengti vasaros festivalį, kurio decibelai sklistų ir į liūdnąją Gudiją. Tai muzika ir jums, broliai. Neatrodo, kad atėjusiam į tą šventę apylinkių gudui, tuteišui arba lenkui, neprabilusiam valstybiškai, būtų buvę grasinama išplauti burną ūkišku muilu. Toks nepakantus, net agresyvus požiūris nebūdingas lietuvių etninei ir kitokiai kultūrai, tad gal niekad neapsireiškia? O gal pasitaiko?

Neatsargiai pasikliovus ūkišką muilą prirašiusia spauda, buvo galima susirūpinti dėl šios vasaros lietuvių ir latvių stovyklos Dieveniškėse. Kažin kodėl ne aname pasienyje. Bet nejau išties ten skatintas mums nebūdingas ksenofobiškas izoliacionizmas? Nejau demonstruota kažin kokių "našių", tad iš esmės nelietuviška, nepakanta? O dar Dieveniškėse, kurių pats vardas liudija apie priešistorinį dieviškumą. Senovės žmonės kažką jautė, kai duodavo tokius vardus vietovei arba jos pradininkui Dieveniui.

Manau, nepakantos nė dabar nebuvo. Gavau stovyklos programą. Mėgėjiška, nereali per kelias dienas ko nors išmokyti, nebent paskatinti. Kas gera, tegu skatina. Toliau. Jokio ūkiško muilo - tik paprastas, galbūt kvepiantis. Stovyklautojai patys buvo įsipareigoję po išsprūdusio "kieto" keiksmo, nesvarbu, kokia kalba, atlikti viešą atgailą - išsiplauti burną. Savanoriška kova su blogais jaunimo papročiais. O išsiplauti galima ir rožių vandeniu, jei norite.

Buvo draudžiama gerti alkoholį ir bet kokius svaigalus. Galėtų pagal tai dalyvauti valančiukai, skautai - kas čia bloga, nebent pykdo alkoholio reklamos draugus ir pastiprinto "bambalio" verslą. Rekomenduota kalbėtis tik lietuviškai ir latviškai. (Būna mokomųjų stovyklų, kuriose kalbama tik angliškai.) Aišku, organizatoriai galėjo specialiai nenurodyti, kokių kalbų nepageidauja. Pakanka nurodyti pageidaujamas. Ir akcentuojant išskirtinį etninį "baltiškumą" kai kuriose teritorijose reikėtų būti atsargesniems - neatstumti kitų, nesiūlyti priekabių. Priekvailis arba provokatorius visada gali išsitatuiruoti ant pilvo svastiką arba anglišką keiksmą - tokie tegu renkasi kitur. Arba turėtų naudoti viešam apsiplovimui itin daug rožių vandens.

Dar dėl kalbų. Žinia, tebesilaiko nyki sovietinė "tapatybė", kai lietuvis ir latvis net paribio žemėse bendrauja rusiškai. Tinginiai, nes mažumą pramokti "latviski rūnat - juokun darbs". Šią idėją reikėtų ypač skatinti paribio mokyklose. Galų gale net ir be nepakantos kitai - trečiajai - kalbai. Pavyzdžiui, anglogermanų. Įdomu, kaip toje Dieveniškių stovykloje kitąmet būtų sutikta estų kalba. Pirmojoje Respublikoje gražiai mezgėsi trijų šalių studentų draugystė.

Gera mokėti daugiau kalbų. Tad ir gudiškai. O priešiškumas tiesiog kalbai ("sobačij jazyk", "poganski" - dar prisimename?) pirmiausia yra negudrus dalykas. Blogiau ir blogiausia, kai jis virsta priešiškumu žmonėms. Čia jau demonų veiklos baras.

Demonams - kad tik pretekstas. Pamišėlis norvegas šaudė jaunus tautiečius paprasčiausiai dėl to, kad jam kažkas Norvegijoje ir Europoje nepatiko. Ir dar iš specifinio tylaus pamišimo, pagal kurį nepatinkantys žmonės - jau nebe žmonės. Užuot protestuodamas nusišovęs, žudė paauglius, dar nespėjusius "nusikalsti".

Tai atvejis, kai nepakanta sau, nevykėliui, ir aplinkai virsta akla, nužmogėjusia neapykanta bendruomenei. Nepakanta artimui - esmingai antikrikščioniška ir neverta jokios reklamos. Juolab ilgesio - o, kad atsirastų neapykantos išpuolių Lietuvoje!

Buvo, broliai. Turėjom ir Lietuvoj atvejį, kai pamišęs lenkas iššaudė lietuvišką Draučių kaimelį. Pabaigoj ir pats gavo į galvą savo šautuvo buože. Nebuvo teismų - nemokamų neapykantos reklamų, bet nematėm ir visuotinės nacionalinės užuojautos nekaltoms aukoms kaip Norvegijoje. Gal atrodė (ir man), kad žmogžudžiui ligoninėje mirus nereikia dar labiau aštrinti įvykio; sunku būtų kontroliuoti. Bet iš tikrųjų reikėjo rasti būdų ir nuoširdžiai pasikalbėti su Lietuvos lenkų organizacijomis, su Armijos Krajovos veteranais, Lietuvai lojaliomis ir nelojaliomis grupėmis. Juk vieno asmens aptemusioje sąmonėje tada nevisiškai atsitiktinai akumuliavosi paprastas, primityvus fašizmas - antilietuviškas šovinizmas. Ne vienus metus prieš tai Rytų Lietuvoje kartodavosi Trispalvės draskymai - valstybės vėliavos išniekinimas apylinkėse, žodinės ir vizualinės demonstracijos, revanšistinių tezių "čia Lenkija", "Lenkija grįš" ir panašios nuostatos. Laikraštėliai iki šiol parašo apie "Lietuvos aneksuotą" Vilnių. Tas užkampio nacionalizmas ir šovinizmas (kaip Seinuose - "Litwę do gazu!") turėjo ir tebeturi savo apaštalų, tik vis vengiam atvirai kalbėtis.

Antai Lenkijoje bazuota organizacija "Kresy", su kuria turime sutartį, kad nebus jokio mažumų kurstymo nelojalumui prieš jų valstybę, pavyzdžiui, nesilaikyti įstatymų. Tačiau "Kresy" tiesiai kursto prieš "svetimą" valstybinę kalbą, kurios tu, tautieti, juk nenori, o jos pagalba, tautieti, atsibastę "baltai" platina tavo vaikams svetimą, nebe endekišką ideologiją. Laikraščiai, tokio turinio lapeliai, instruktoriai... Tai nėra nepavojinga. Savivaldybė antrina: taip, mums jau nuo 1990-1991 metų nepatinka kai kurie Lietuvos įstatymai, nesilaikykite. Dabar dar viena organizacija, "Lenkų švietimo motina", ko gero, taip pat maitinama iš Lenkijos, skelbia pasipriešinimą jau ir švietimo įstatymui, kviečia mėtyti lietuviškus vadovėlius pro langus. Gal provokuos konfliktą kaip "Jedinstvos" smogikų laikais, kad galėtų dar garsiau šauktis užsienio šalių pagalbos, melžti jų fondus.

Tokiose situacijose reikia laikytis ramaus lietuviško tvirtumo; jei pavyksta, išsaugoti humoro jausmą ir nesivelti į peštynes šventoriuje. Nenorite atestatų - tai jūsų dalykas. Bet nedraskyti savavališkų, tyčia provokuojančių lentelių su iškreiptais arba išverstais pavadinimais ("kresiniai" politikai to taip laukia!), nepriešinti nacionalizmo su nacionalizmu, nedemonstruoti nesamos pagonybės - "ačiū dievams", - ypač kai tai maitins antilietuvišką propagandą. Atsiriboti nuo murzinų provokatorių, net pavienių, kurie pamatę filmavimo kamerą rėkia pasamdyti: "Juden raus!" Vienijantis žmogiškumas tokiose mišriose vietovėse kaip Dieveniškių stovykla yra svarbesnis už skiriantį - suprask, nuo slavų - baltiškumą. Tegu anas vienija paribiuose su latviais.

Lietuvybė turi būti protinga, broliai. Atsakinga ir draugiška visiems, taip pat truputį kitokiems, net klystantiems. Priešiškumas pražūtingas, palikime jį kvailiams.

Žinoma, jei prieš metus ar kiek paskelbė programą kelti priešiškumą - santarvė buvo klaida! - tai ir kels. Antai pastarasis Mostiškių spektaklis. Išdalyti žmonėms lenteles, kad prisikaltų, o paskui veidmainiauti - čia ne mūsų darbas, - tai žinoma rinkimų akcijos stilistika, skirta kelti bangas "herbatos" lėkštutėje. Noras, kad abiejų šalių riboti patriotai susierzintų ir bent viena lėkštutė sudužtų. Panašiai atrodo Lietuvos pareigūno uniforma su užrašu kitos valstybės ar autonomine kalba.

Lauksime dar kirilicos, kaip ir gatvių pavadinimuose. Juk XIX a. viskas buvo kirilica, bendras paveldas. Ir slavai prieš "baltus", o Latvių gatvė ir "Kresy" trina rankas. Turėsime rodyti dar daugiau ištvermės, negu ligi šiol. Lietuvybė turės būti labai protinga, broliai, ir neatsiprašinėjanti, kur nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"