TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nepakantumas kritikai

2007 05 28 0:00

Lietuvos valdžia vis labiau panėšėja į sovietinę nomenklatūrą, sėdinčią atkabintame vagone su užtrauktais langais ir besigiriančią sparčiu judėjimu į priekį.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai ir politikai tampa vis nepakantesni pagrįstai kritikai, stengiasi ją gniaužti. Kad ir sunkiai tvardomas premjero Gedimino Kirkilo nepasitenkinimas Europos Komisijos narės ir buvusios finansų ministrės Dalios Grybauskaitės kritika, kai buvo atsakyta, jog ji siekia grįžti į Lietuvos politiką. Bet ar Lietuvos politika - išimtinė G.Kirkilo teisė?

Štai dabar jau mados reikalu tapo kiekvienam paminėti krizės ištiktą studijų, mokslo ir technologijų sistemą bei pateikti savo vertus ar beverčius samprotavimus, kaip ją reikia tvarkyti. Dera prisiminti, kad prieš penkerius ir daugiau metų apie tai argumentuotai įspėjęs Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ministerijos direktorius Albertas Žalys buvo administracinėmis priemonėmis visaip tildomas, o pats departamentas Rusijos nelegalių aukštųjų mokyklų globėjo Rimanto Vaitkaus iniciatyva panaikintas kaip savarankiška institucija, įtrauktas į ministeriją vos ne skyriaus lygiu ir vėliau vis draskytas.

Kai užsiimama tik kitaip mąstančiųjų naikinimu, tada ir turime: pagal studentų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva jau prieš trejus metus pateko tarp daugiausia studentų turinčių Europos Sąjungos valstybių, o jų tebedaugėja - į mūsų šalies aukštąsias mokyklas įstoja apie tris ketvirtadalius tų metų abiturientų. Tačiau pagal vidutines lėšas, tenkančias vienam aukštosios mokyklos studentui, beveik pustrečio karto atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Tuo metu verslininkai beviltiškai ieško kvalifikuotų darbininkų - dabar vienam profesinės mokyklos moksleiviui tenka daugiau kaip 4 aukštosios mokyklos studentai.

Pasaulio ekonomikos forumo parengtas Konkurencingumo pasaulyje raportas (2006-2007 m.) užsienio investuotojams ir mūsų šalies partneriams parodo realią Lietuvos "lyderystę". Valstybė negali pasigirti savo valdžios institucijomis - visų trijų veikla nurodoma kaip šalies trūkumas. Mūsų politinė sistema iš tiesų pirmauja - bet regione, mažai ką bendra turinčiame su Europos Sąjunga ar net Rytų Europa.

Neteisėtos paramos politinėms partijoms mastais iš 125 pasaulio šalių Lietuva užima 114 vietą (pirma pagal reitingą yra valstybė, kurioje labai retai pasitaiko arba visai nepasitaiko tokios finansinės paramos). Neteisėtų pinigų srautų kiekis panašus Ugandoje, Nigerijoje, Trinidade ir Tobage. Kiek blogesnė padėtis Rusijos Federacijoje, Argentinoje. Latvija yra 84 vietoje, o Estija - 76-ojoje. Tuo metu teisėtos paramos mastu politinėms partijoms, verslo siejamos ne su vertybiniu rėmimu, o tiesiogiai su sau naudingų sprendimų užsakymu, Lietuva - 112 vietoje, šalia Nikaragvos, Venesuelos ir Brazilijos. Estijoje teisėti pinigai taip tiesiogiai nesiejami su palankių sau sprendimų priėmimu, čia ji - 70-a.

Lietuvos Seimas, kaip įstatymų leidžiamoji ir parlamentinės priežiūros institucija, pagal savo efektyvumą velkasi 70 vietoje. Tokius parlamentus turi Albanija ir antra pagal dydį Afrikos valstybė Alžyras, kiek efektyviau veikia Čekijos parlamentas. Latvijos parlamentas užima 54, o Estijos - net 26 vietą. Estijos parlamento veiklos efektyvumas panašus į Maltos, Austrijos, Japonijos, Airijos parlamentų darbą.

Ne veltui Lietuvoje prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis gali sau leisti viešai šantažuoti Seimą sakydamas - arba skirkite Valstybės saugumo departamento vadovu mūsų kandidatą, arba paliekame iš jūsų, tautos atstovai, besityčiojantį ir skubiai bei plačiai valstybės turtą privatizuojantį Arvydą Pocių. Taip elgtis Europoje būtų neįmanoma, bet mes mažai ką turime bendra su ja. Juk Lietuvoje ne itin daug parlamentarų turi savigarbą.

Ne veltui Lietuvos politikais pasitikima ypač mažai - čia mūsų šalis 80 vietoje, šalia Kolumbijos ir Meksikos. Estų politikai lygiuojasi su Kipru, Izraeliu, Taivanu.

Užsienio investuotojai įspėjami ir dėl menko teisminės valdžios nepriklausomumo lygio. Lietuvos teisėjų korpusas yra 76-as iš 125 pasaulio valstybių teisminių sistemų pagal nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios, ūkio subjektų ir kitų asmenų. Pasaulyje pirmauja Vokietija, Nyderlandai ir Izraelis. Lietuva lygiuojasi su Maroku, Filipinais. Vienur didesnę įtaką daro politikai, Lietuvoje - verslas?

Įdomu, ar labai prie teisėjų nepriklausomumo stiprinimo prisideda faktas, kad dėl prezidento Valdo Adamkaus savavališko Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatų nepaisymo 34 teismai veikia be nuolatinių vadovų, kai kur jau - po kelerius metus. Prezidento patarėjams naudingiau turėti laikinuosius teismų pirmininkus ar skyrių pirmininkus, kurie labiau sukalbami?

Tyrimai rodo, kad itin paplitusi praktika verslui tiesiog pirkti jam palankius sprendimus administraciniuose ir civilines bylas nagrinėjančiuose teismuose. Čia Lietuva yra 57 vietoje šalia Malavio, Brazilijos. Kiek geriau Kolumbijoje. Estija - 43-ia. Latvijoje šiek tiek blogiau - ji 61 vietoje.

Tačiau galime pasigirti, jog turime ypač daug mobiliųjų telefonų vienam gyventojui ir visai neblogą geležinkelių infrastruktūrą (kartu su Latvija - 28, 29 vietos). Ne veltui V.Adamkaus valia "Rusijos geležinkelių" prezidentas KGB generolas Vladimiras Jakuninas tapo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ordino Komandoro kryžiaus kavalieriumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"