TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nepamirškime tautos didvyrių

2013 11 06 5:55

Per visą Lietuvą plačiai nuaidėjo Algirdo Patacko „vagystės“ istorija. Iškart pasirodė ir patyčių iš šio disidento bei Kovo 11-osios Akto signataro. Tačiau kodėl mums taip sunku prisiminti gerus dalykus, o visada reikia sureikšminti blogus? 

Daugeliui jau nesuvokiama, ką sovietmečiu teko patirti disidentams, į jų kančias ir visą praeitį priimta žiūrėti atmestinai, su šūkiu „Kas buvo, tas pražuvo“. Laisvoje Lietuvoje visi jaučiasi saugūs ir drąsūs, nevertina laisvės, kuri, deja, yra labai trapus dalykas. Tik saujelė žmonių supranta, kad už laisvę ir galimybę drąsiai reikšti mintis jie turi būti dėkingi tokiems žmonėms kaip A.Patackas, už savo įsitikinimus sumokėjusius asmenine laisve.

Dėl nesusitaikymo su Lietuvos padėtimi sovietmečiu A.Patackas būdavo nuolat persekiojamas KGB. Jam teko ne kartą keisti darbovietes: iš pradžių dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje, vėliau įsidarbino Vilniuje Chemijos institute. Dėl jau minėtos priežasties A.Patackui šios instituto vadovybė pasiūlė pereiti į Geologijos institutą, o ten neišbuvęs nė metų jis buvo atleistas. Tuomet, 1982-aisiais, A.Patackas įsidarbino dalgiu šienauti ir valyti miško griovių, žiemomis - valyti miesto gatvių. Taip jis ir gyveno iki pat arešto 1986 metų liepos 29-ąją. Per kratą gegužės 22 dieną A.Patacko bute buvo rasta daug disidentinės literatūros, to užteko pripažinti A.Patacką kaltu dėl „tarybinės valstybės žeminimo ir šmeižimo“. Tiesa, anot paties disidento, medžiagos suėmimui KGB pakankamai turėjo jau 1983 metais, tačiau sekdami tikėjosi per A.Patacką prisikasti iki "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" redakcijos. „Kiekvieną pirmadienio rytą tarp 7 ir 8 valandos jų laukdavau, nes jeigu areštuoja – tai pirmadienį. Jei pirmadienį tarp 7 ir 8 jie neateina, savaitę esi ramus, o pirmadienį ir vėl lauki. Taip gyveni metai iš metų”, - viename savo interviu pasakojo A.Patackas.

Sugrįžęs į laisvę A.Patackas tapo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu ir ten pasižymėjo idealizmu, tautinių idealų puoselėjimu, o ne politine kova dėl postų valdžioje. Idealus visuomet kėlęs pirma asmeninės naudos, A.Patackas šią savo nuostatą išsaugojo ir vėliau: tapo Nepriklausomybės Akto signataru, pernai buvo trečiąkart išrinktas Seimo nariu, vis tęsdamas savo visuomeninę veiklą. A.Patackas kovojo ne tik dėl lietuvių, bet ir dėl kitų priespaudą kentusių tautų laisvės. Pavyzdžiui, čečėnų kilmės rašytojas Vachidas Jelchojevas (literatūrinis slapyvardis Denis Muchamadas) rašo: „Antrojoje savo knygoje „Šiandien! Ryt jau vėlu“ esu užsiminęs, kad didelėje čečėnų grupėje, kuri, vadovaujama viceprezidento Zelimchano Jandarbijevo, prezidento Džoharo Dudajevo pavedimu vyko į Gruziją su specialia užduotimi, kaip užsienio atstovai buvo du lietuviai. Kai šis tekstas jau buvo parengtas publikuoti, sužinojau ir jų vardus. Tai buvo Lietuvos Respublikos parlamentaras Algirdas Patackas ir Lietuvos karo lakūnas Vytautas Eidukaitis. Tik dėl jų drąsos ir sumanumo ši ties žlugimo riba atsidūrusi užduotis buvo sėkmingai įvykdyta.“

Duok Dieve, visiems lietuviams nugyventi tokį prasmingą gyvenimą kaip A.Patacko, tuomet niekam netektų skųstis dėl emigracijos, ekonominės padėties ir visuomenės apatiškumo. Deja, šiandien garsiausiai šaukiantieji turi kitus prioritetus nei disidentai sovietmečiu – jų nagai lenkti į save, o vos tik kam nors kluptelėjus jie padarys viską, kad tik žmogus nebeatsikeltų. Tai aiškiai buvo galima matyti viešojoje erdvėje stebint pareiškimus dėl A.Patacko vagystės. Didieji kritikai akimirksniu užmiršo visus disidento nuopelnus ir buvo pasiryžę jį nulinčiuoti už menką klaidelę, net nežinodami visų aplinkybių ir net neketindami į jas gilintis. Šiandien A.Patackas grumiasi su mirtina liga, jau penkis kartus gulėsi ant operacinio stalo. Visai neseniai disidento brolis Gintaras kalbėjo: „Algirdas labai neturi laiko, nes jam gydytojai davė tik dvejus metus gyventi. Kepenų vėžys. Penkios operacijos, dar su morfijumi. Ir kai ponas Algirdas guli po 22 valandas kryžiumi ant patalo, kad paskui galėtų susikaupti ir išeiti, tai taip irgi būna.“

Nuoširdžiai tikiu, kad A.Patackas nieko neapvogė, o paprasčiausiai susipainiojo. Toks šurmulys sukeltas, lyg iš valstybės biudžeto būtų pavogta 10 milijonų. O čia – 10 litų 28 centai. Aplinkybės niekam nesvarbios, svarbu tik tai, kad čia ne eilinis žmogus, o garsus disidentas, Nepriklausomybės Akto signataras ir visuomenės veikėjas. Tokiems klaidos nedovanojamos... Dievas yra atlaidus ir geras, todėl kviečiu pasimelsti už A.Patacko sveikatą, taip pat ir už jį šmeižiančiuosius bei puolančiuosius.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"