TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nepaprasta mano politika

2014 09 06 6:00

Rusijos tankų kolonai vėl pasivažinėjus Rytų Ukrainoje, viešąją erdvę užpildo ekspertų vertinimai. Kodėl Maskva taip elgiasi? Ką tai galėtų reikšti ir kas bus toliau? Patinka tokio pobūdžio įžvalgos. Matyt, priklausau prastų analitikų kastai, nes dėl Krymo stipriai šoviau pro šalį. Gerai, kad toks buvau vienintelis.

Dabar Rusijos veiksmai Ukrainoje nebestebina. Taip pat nestebina Europos reakcija į šiuos veiksmus. Ilgai ir kruopščiai svetingų rytiečių maloninti dujomis, degtine ir ikrais, begaliniu jų nuoširdumu užhipnotizuoti europiečiai tiesiog nenori atsisakyti ramaus guolio. Nors ir yra „didžiai susirūpinę“.

Nestebina žiaurumas Ukrainoje. Tiek „prorusų“ tyčiojimasis iš ukrainiečių belaisvių, tiek kažin kuo apkaltintos moters pririšimas prie stulpo gatvėje ir viešas kankinimas. Agresorius prisibijo daryti tokių nesąmonių savo rankomis. Todėl samdo pradinio išsilavinimo neregėjusias padugnes iš laukinių regionų. Kuo stebėtis? Ko žvėris nepadarys už gaunamus dienpinigius, kurių per dieną konflikto zonoje uždirba tiek, kiek per keliolika metų augindamas gyvulius kuriame nors slėnyje. Šiuo atveju kalbėti apie „skirtingą kultūrą“ ar „mentalitetą“ yra absurdas. Jie tiesiog neturi nei viena, nei kita.

Nestebina į nelaisvę pakliuvusių Rusijos desantininkų atgailavimas ir demonstruojama nuostaba, kad viskas yra ne taip, kaip sakė į karą juos siuntę viršininkai. Kad jiems melavo. Tiesiog tuo netikiu. Tai jiems po skalpais pripumpuota versija, jeigu pagautų. Nestebina didžiosios kaimynės miestų gatvėse augantis pyktis reiškiančiajam kitokią nuomonę, nei bruka daugybė valstybinės televizijos kanalų. Pasigirsta balsų, jog reikia stengtis tokius žmones suprasti, nes jie yra apgauti vargšai. Ne. Jie yra naivūs lengvatikiai, savanoriškai leidžiantys užburti save laidomis „Spokoinoi noči, malyšy“.

Nestebina Lietuvos vadovų staigus susirūpinimas mūsų šalies kariuomenės stiprinimu. Kai daug metų šis klausimas buvo primirštas, džiugu, kad atsibudo nors dabar. Apmaudu, kad taip Lietuvoje: saldų politikų popietės miegą efektyviai sutrikdo tik pradėjusi kaisti sėdynė. Labas rytas! Lieka tikėtis, kad kariuomenė agresijos atveju bus realiai panaudota. Ne taip, kaip 1940-aisiais.

Nenustebčiau, jei Maskva pultų Baltijos šalis. Nebūtų naujiena, nes baigdamas vidurinę pagal penkiabalę vertinimo sistemą iš istorijos turėjau net ketvertą. Be to, namie turiu gaublį. Jei tam, kuris gailisi Sovietų Sąjungos subyrėjimo, pavyksta gabalais plėšyti Kijevo valdas ir kaip bausmės sulaukti tik maldavimų liautis bei pasikalbėti, kodėl nepabandžius vėl? Užplūdus dar vienai imperinio adrenalino bangai, pakaktų „tris seses“ nuo Europos atkirsti ties Kaliningradu ir Baltarusija bei į jūrą išplukdyti karo laivus. Vargu ar į dienos šviesą išvilkau tą tikrąjį, slaptą, galimos okupacijos planą. Tačiau kaip nelengva būtų atskubėti per lėtai į akivaizdžias grėsmes reaguojančiam Aljansui.

Nenustebčiau, jei sveikinančiųjų agresorių ir mojuojančiųjų jo vėliava Lietuvoje būtų ne mažiau nei Ukrainoje. Užtenka suskaičiuoti pagal Olego Gazmanovo „Sdelan v SSSR“ ar grupės „Liubė“ promilitaristinius šlagerius krykštaujančius kraštiečius. Maloniai nustebčiau, jei prasidėjus puolimui, išvykstančiųjų į užsienį ir ketinančiųjų pagelbėti pinigais bei šiltais rūbais būtų mažiau, nei liekančiųjų priešintis čia.

Bet esu paprastas žmogus. Jei vieną rytą pamatysiu, kad gimtojo krašto parduotuvėje, kurioje perku šviežių bandelių, vietoj gražuolės šviesiaplaukės sėdi svetimas “žaliasis žmogeliukas”, pyksiu. Imsiu nuo sankcijų nukentėjusį kietą lietuvišką sūrį ir taikysiu svečiui į tarpuakį.

Štai tokia primityvi, bet nepaprastai įžvalgi ir efektyvi mano vidaus bei užsienio politika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"