TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesąžiningi žaidimai sąžine

2009 06 16 0:00

Kai tik rinkimai, tuojau pat pasipila priekaištai rinkėjams. Pralaimėjusieji piktinasi, kad rinkėjai neaktyvūs, ne taip balsuoja, ne tuos renkasi...

Politologai kabina giliau: esą rinkėjai vis dar neturi pilietinės sąmonės, nes nesidomi partijų ar atskirų kandidatų programomis, todėl renkasi aklai, emocingai (patinka - nepatinka), o ne racionaliai ir blaiviai.

Tačiau rinkėjai anaiptol ne akli. Jie jau pamatė (ir garsiai skelbia), jog partijų programos kuo toliau, tuo labiau panašėja viena į kitą, kad į valdžią patekusių partijų darbai vienodėja dar greičiau, tad realiai tikro pasirinkimo jiems nebeliko.

Ir tai ne vienintelis paaiškinimas, kodėl partijų programas skaito tik tie, kurie jas rašo ar iš to skaitymo duoną sau pelno, o ne tie, kuriems jos rašomos.

Svarbiausias rinkėjų politinio pasyvumo veiksnys slypi pamatiniame mūsų gyvenimo įstatyme. Jei tiksliau - tuose Konstitucijos aiškinimuose, kuriuos pateikė Konstitucinis Teismas (KT). Konstitucijos V skirsnio 59 str. nurodoma: "Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų." Kas yra valstybės interesai, ko iš Seimo narių reikalauja Konstitucija - KT nepavargdamas aiškina nuo pat pirmos savo veiklos dienos.

O kas yra sąžinė? Ir ką reiškia ta mįslinga frazė apie mandatus, kurie neturėtų "varžyti" Seimo narių? Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąžinė apibrėžiama taip: "Dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmas, jų vertės įsisąmoninimas."

Krikščioniškame pasaulyje dorovingų jausmų, o tuo pačiu sąžinės ugdymu paprastai užsiimdavo šeima, Bažnyčia, literatūra, kultūrinė tradicija. O kai mokyklose buvo ne tik mokoma, bet ir auklėjama, sąžinės reikalų imdavosi ir mokyklos. Šiandien, kai pagrindinis mokyklų ir mokytojų rūpestis - nepažeisti vaiko teisių, sąžinės reikalai jau nebetelpa į nustriukintus mokytojų kompetencijos ir galių rėmelius.

Iš vaikų amžiaus mūsų seimūnai jau išaugo. Apie Bažnyčios, kuri atskirta nuo valstybės ir palikta kiekvieno žmogaus privačiam pasirinkimui, vaidmenį politikų gyvenime nėra net ko kalbėti. Net tie, kurie sakosi priklausą krikščioniškajam Tėvynės sąjungos sparnui, vargu ar prieš eidami į Seimą valstybės reikalų tvarkyti, išklauso bent sekmadienio šv. Mišių. O su tradicine kultūra elgiamasi taip, tarsi ji būtų didžiausias Europos Sąjungos piliečiu siekiančio tapti lietuvio priešas.

Tad iš viešojo lietuvio gyvenimo eliminavus visa, kas galėtų priminti apie sąžinę ir jos vaisių - gėdos jausmą už nesuderinamus su sąžine veiksmus ir sprendimus, nereiktų stebėtis, kad ir tautos išrinktieji labai dažnai elgiasi kaip paprasčiausi begėdžiai (taip vis dažniau pagalvoja juos rinkę piliečiai). Arba kaip beraščiai, nesugebantys skaityti Konstitucijos ir vykdyti jos priesakų. Nors ir vieni, ir kiti gali klysti. Galbūt net pasitarę su netikėtai atsibudusia sąžine, Seimo nariai ima balsuoti ne taip, kaip liepia Konstitucija ar kaip aiškina KT.

Ką daryti tais atvejais, kai Seimo nario sąžinė susikerta su Konstitucijos nuostatomis, atsakymo nėra. Konstitucija tokio kazuso nenumatė. Užtat daug prikalbėta ir dar daugiau prirašyta apie Seimo nario mandato nevaržomą laisvę. Norėta, kad Seimo nario laisvas mandatas taptų viena iš parlamentarų veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų. Bet po paaiškinimų, kuriuos pateikė KT, niekais pavirto pati tautos atstovavimo per išrinktus parlamentarus idėja.

2009 metų gegužės 15 dienos KT nutarime rašoma, jog "Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laisvo mandato esmė - Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant imperatyvaus mandato, teisės atšaukti Seimo narį". Nejaugi Konstitucijos kūrėjai siekė, kad mandato laisvė suteiktų iš tautos rankų juos gavusiems Seimo nariams laisvę meluoti rinkėjams, nusispjauti į jų priesakus ir pasitikėjimą, kurį rinkėjai išreiškia balsuodami ir išrinkdami? Nejau jie sąmoningai laimino laisvę apgaudinėti į Seimą savo kandidatus keliančias partijas? Ko gero, ne. Patys būdami dar nesugadinti valdžios, jie galėjo nenumatyti, kaip nesąžiningai, jėzuitiškų KT išvedžiojimų paskatinti, būsimieji tautos atstovai naudosis jiems suteikta mandato laisve. Bet dabar gal jau mato?

Rinkėjai, vadinamieji paprasti žmonės, jau pamatė. Pamatė, todėl ir neskaito tų programų, kurių išrinkti į Seimą politikai (KT "leidimu") gali nevykdyti. Pamatė ir nebepasitiki tokiomis partijomis ir tokiais jų nariais, kurie patekę į Seimą vėliau keičia partijas lyg pasenusias žmonas. Partijos tyli tarsi toks poelgis būtų suderinamas su sąžine. O ką jos bedarys? Juk KT duotas "laisvo mandato" aiškinimas iš jų atėmė teisę tokius perbėgėlius grūsti lauk iš partijos ir Seimo frakcijos, o į jų vietą atsivesti kitą, partijos programai ir rinkėjų lūkesčiams ištikimesnį kandidatą iš savo rinkimų sąrašo.

Jei Seime ar tarp valstybės vadovų būtų atsiradęs nors vienas sąžiningas ir raštingas žmogus, jis jau seniai būtų garsiai susirūpinęs, ar neiškraipo KT pateiktas "laisvo mandato" prasmės išaiškinimas Konstitucijoje pabrėžtos atstovavimo tautos valiai funkcijos. Dabar išeina taip: gavai, seimūne, iš tautos mandatą ir būk laisvas! Laisvas nuo mandato, nuo pažadų tautai, dėl kurių ji tavimi patikėjo ir tave rinko. Vadinasi, laisvas ir nuo sąžinės.

Tad kam reikalingas kelias, kuris neveda į Šventovę? Kam reikalingas Seimas, kurio nariai, gavę mandatą, yra "laisvi" nuo tautos lūkesčių ir savo duotų jai pažadų, laisvi nuo sąžinės?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"