TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesibaigiančios Ukrainos bėdos

2014 05 14 6:00

Per susitikimą praeitą savaitgalį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as stengėsi rasti aukso vidurį. 

Jie paskelbė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad tuo atveju, jei žlugtų gegužės 25-osios rinkimai, abi šalys būtų pasirengusios imtis tolesnių sankcijų prieš Rusiją. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai Rytų Ukrainos separatistų surengtą referendumą pavadino nelegaliu ir paragino gegužės 15-ąją pradėti nuginkluoti nereguliariąsias pajėgas.

A.Merkel ir F.Hollande'as kvietė Kijevo vyriausybę atsižvelgti į prorusiškų grupių reikalavimus, tarp jų - konstitucinės santvarkos reformą, kuri užtikrintų mažumų teises bei decentralizuotų valdymą. Taip pat siūlė artimiausiomis dienomis viešai paskelbti Konstitucijos reformos planą.

Griežtesnių sankcijų galimybė vokiečių, kurie nerimauja dėl jų poveikio šalies ūkiui ir žmonių gerovei, tikrai nenudžiugins. Neseniai savaitraštis “Stern”, remdamasis konfidencialia Europos Komisijos studija, paskelbė, kad Vokietijos ekonomikos augimas šiemet gali sumažėti 0,9 procentinio punkto, taigi perpus, jeigu ES paskelbtų griežtas sankcijas. 2015 metais poveikis būtų mažesnis, bet irgi reikšmingas.

Kijevui keliami reikalavimai nepatiks jo rėmėjams, nes atrodys, kad Ukrainos vyriausybė gretinama su separatistais. Dar mažiau valdžios šalininkus tenkins ketinimai įvesti griežtesnes sankcijas - esą tai reikėjo padaryti seniai. Apskritai Rytų Europos žmonės linkę Vakarams suversti atsakomybę už regiono problemas. Teigiama, jog nuolaidžiavimas ir visokie "perkrovimai" tik skatino Vladimiro Putino ir Rusijos apetitą, o tvirtesnė reakcija būtų užkirtusi kelią agresijai ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Gruziją. Vakarams taikoma kritika - nenauja melodija. Prieš kokius penkerius metus Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pavadino Vokietijos ir Rusijos susitarimą dėl dujotiekio “Nord Stream” statybos antru Ribbentropo-Molotovo paktu. Panašiu metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas retoriškai klausė: „Ar Europa toliau remsis vertybėmis, ar atiduos pirmenybę fabrikams, gamykloms ir vamzdynams?“ Ir leido suprasti, kad Lietuvai yra svarbesnės vertybės, partneriams - kita.

Šiomis dienomis duodamas interviu Vokietijos laikraščiui “Bild” Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sakė negalįs suprasti kai kurių vokiečių nuostatų Rusijos atžvilgiu. Juk geriau dabar užgesinti gaisrą, negu laukti, kol jis apims kitas tautas, negalima pasyviai stebėti, kai kaimynė Ukraina brutaliai šantažuojama. Kęstutis Masiulis portale DELFI rašė, kad Vakarai per daug mėgsta pinigus, tad už gerą kainą parduotų Ukrainą ir Krymą, net klausė, ar Rusijos agresijos atveju NATO ir ES gintų Lietuvą, ar tik pasakytų, jog tokie Maskvos veiksmai kelia susirūpinimą.

Ne kartą buvo pažymima, kad tokia kritika keistai skamba iš lietuvio politiko lūpų. Lietuva proporcingai mažiau skyrė lėšų gynybai negu bet kuri NATO šalis, išskyrus Liuksemburgą, - net mažiau nei vieną procentą BVP. Lietuvos valdžia aiškino, esą šiuo metu turime kitus prioritetus – švietimą, pensijas ir t. t. Pinigų gynybai nėra, nes ji ne tokia svarbi, todėl mūsų saugumu privalo rūpintis kiti, būtent tie, kurie pernelyg mėgsta pinigus.

Priekaištaujama ir Rytų Europos bei kitoms šalims, kurios atkakliai reikalavo toliau plėsti NATO, bet nemėgino ar nesugebėjo realiai įvertinti galimų tokios politikos pasekmių. Perdėm skubėta rodyti Maskvai špygą, nesusimąsčius, kaip ji reaguos. Šiomis dienomis buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje (1988-1992 m.) Rodericas Braithwaite'as rašė, kad "turime absoliučią pareigą baltams, lenkams ir kitiems NATO nariams. Tačiau neatsakingai pasielgta, kai pradėta gundyti Ukrainą ir Gruziją galima naryste NATO". Pasak jo, nepagalvota, kaip bus galima apginti šias šalis, jei Rusija priešintųsi jėga. Toks elgesys, R.Braithwaite'o žodžiais, yra neatsakingas, prilygsta dviejų silpnų valstybių, kurios manė galinčios pasikliauti Vakarais, išdavystei.

R.Braithwaite'as ne pirmasis Vakarų diplomatas, reiškęs panašią kritiką. Paprastai į ją atsakoma nurodant, kad kiekviena suvereni šalis turi teisę pati nutarti, su kuo draugauti, į kurias sąjungas stoti. Ši teisė - neginčytina, bet ar ne plėtros šalininkų pareiga mėginti numatyti Rusijos reakciją ir įspėti Gruziją bei Ukrainą apie galimą grėsmę? 2008 metais Bukarešte per aukščiausio lygio susitikimą JAV, Lenkija, Čekija ir Lietuva labai palaikė abiejų valstybių kandidatūras, aiškino, kad atmesti ar atidėti jų narystę būtų tas pat, kas suteikti veto teisę Rusijai. Tačiau kažin ar jos klausė, ką reikėtų daryti, jei Rusija griebtųsi jėgos. Bent jau JAV turėjo žinoti, kad į jėgą nebus atsakoma jėga. Vokietija ir Prancūzija laikėsi santūriai ir narystei nepritarė.

Yra pagrindo kritikuoti pirminę Vokietijos ir Prancūzijos reakciją į Rusijos agresiją. Bet A.Merkel ir F.Hollande'as teisingai daro primindami Kijevo vyriausybei, kad ji turi daryti nuolaidų ir stengtis pelnyti rusakalbių ukrainiečių pasitikėjimą. Bekompromisė nuostata galbūt tenkina dešiniuosius radikalus, tačiau pasaulio žiniasklaidos, taip pat ir Vokietijos tarptautinio transliuotojo “Deutsche Welle” dėmesį patraukė kovingos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo kalbos jo “Facebook” paskyroje. A.Avakovas dažnai praneša apie nukautus "teroristus", o žuvusiųjų skaičių gerokai padidina. Neseniai jis paskelbė, kad smurtaujantiems separatistams “Ukrainos valstybė turi tik vieną atsakymą – sunaikinimą”.

Kaip rodo naujausios apklausos, prancūzai ir vokiečiai nejaučia jokių simpatijų Rusijos valdžiai. Nauja Ukrainos vyriausybė patinka vos ketvirtadaliui žmonių, o daugiau kaip pusė jų nemėgsta nei vienos, nei kitos valdžios. Maskva smerkiama, bet ir Kijevas vos palaikomas. Jei Ukraina nedarys nuolaidų, manytina, kad dar daugiau europiečių nusigręš nuo Kijevo. Joks sankcijų režimas nebus tvarus be tvirtesnio ES gyventojų palaikymo. Tikiu, kad Ukrainos vyriausybė tai supras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"