TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesinorėtų trumpalaikių projektų

2015 04 23 6:00

Praėjusiais metais šalies krepšinio pamatus griovęs Prienų krepšinis šiemet merdi. Nusisuko rėmėjai, nebeliko pinigų, sumažėjo pajėgų, todėl „Prienų“ komanda, pernai Lietuvos krepšinio federacijos taurės pusfinalyje nukovusi Kauno „Žalgirį“, o finale pamynusi ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, šį sezoną velkasi lentelės apačioje, dešimtoje vietoje.

Nuo pat 2009-ųjų, kai prieniškiai laimėjo Nacionalinės krepšinio lygos čempionatą ir buvo priimti į elitą, jie kasmet apie save vertė specialistus kalbėti gražiai, o varžovus - gerbti ir net prisibijoti „Prienų“ klubo. Pasaka baigėsi šį sezoną. Bet, kaip sakoma, kiekviena pabaiga turi naują pradžią.

Šiemet krepšinio aistruolių ir specialistų žvilgsniai dažnai krypo į kitą Lietuvos kampelį - per 27 tūkst. gyventojų turinčią Uteną. Ir ne vien dėl „Juventus“ vyrų, kurie LKL varžybose sugebėjo nugalėti patį šalies čempioną „Žalgirį“ bei dukart įkrėsti sidabro medalininkui Klaipėdos „Neptūnui“. Žiūrovai pradėjo rinktis ir į miesto moterų komandos „Utena“ rungtynes. Ji po praėjusio sezono pakilo iš pelenų ir šiemet pirmą kartą klubo istorijoje užkariavo Lietuvos moterų krepšinio lygą - patyrė tik vieną nesėkmę.

Ažiotažas dėl moterų krepšinio Utenoje pasiekė neregėtas aukštumas. Trečiąsias LMKL finalo rungtynes miesto arenoje stebėjo net 1120 aistruolių. Tai absoliučiai geriausias visų laikų žiūrovų aktyvumas Utenoje ir didžiausias LMKL per pastaruosius aštuonerius metus.

Tie, kurie domisi tik vyrų krepšiniu, ko gero, gūžčioja pečiais - argi reikia džiaugtis tokiais menkais skaičiais? Patikėkite, moterų krepšinio rungtynėse tai milžiniški skaičiai. Ką reiškia tūkstantinis žiūrovų palaikymas, taikliai apibūdino čempionės „Utenos“ kapitonė Rima Valentienė: „Matėme pilnas tribūnas, girdėjome aistruolius raginant: „Panos, žaiskite!“ Pastarąjį kartą tai patyriau rungtyniaudama Vilniaus TEO ekipoje. Ji tuomet kovojo Eurolygoje ir sirgaliai mus taip pat audringai palaikė. Dabar Utenoje vėl nušvito saulė mano širdyje, negaliu likti abejinga, kai žmonės tave palaiko ir myli.“

Ko reikia, kad žiūrovai ir ateinantį sezoną nepaliktų krepšininkių vienišų arenose? „Utenos“ klubo direktorius Rolandas Jarutis pateikia savo versiją: „Reikia tokių merginų, kokias turėjome komandoje. Jos net tik gražios, bet ir aukščiausio lygio profesionalės, kovotojos, turinčios charakterį. Kelios žaidėjos kai kurių žmonių buvo iš anksto nurašytos, nes vienos į klubą atėjo po motinystės atostogų, kitos - po sudėtingų traumų. Bet jos pritraukė žiūrovų.“

Tiesa, kiti miestai, kurių komandos rungtyniavo moterų lygoje, tokiu sirgalių skaičiumi nė iš tolo negali pasigirti, tačiau dar prieš metus ir Utena buvo tarp jų. „Nenorėkime neįmanomo. Džiaukimės, kad susirenka 100, 200, 300 žmonių“, - ištikimiausiems aistruoliams galvą lenkia „Utenos“ vadovas R. Jarutis, prieš porą metų nutaręs pasirūpinti šio miesto ekipa. Per dvejus metus jis su pagalbininkais padarė, regis, neįmanoma.

Tik R. Jaručio atsakymas į klausimą, ar tai nebus trumpalaikis projektas, kaip meteoritas sušvitęs ir užgesęs, verčia nerimauti: „Man neįdomu. Tegul būna ir vienkartinis projektas. Bet mes perrašėme LMKL istoriją.“

Klubo direktorius neprieštarauja - šiandien Utena iš tiesų yra moterų krepšinio centras, tačiau ar kitą sezoną bus tas pats - niekas nežino. Nes moterų krepšinis Lietuvoje nėra taip garbinamas kaip vyrų. Todėl nieko nuostabaus, kad ir per iškilmingą LMKL sezono uždarymą, ir pasitaikius kitai progai klubų vadovai bei treneriai pirmiausia skuba dėkoti merams: Utenos, Marijampolės, Kauno rajono. Jie jau ne vienus metus stengiasi, kad komandos neišnyktų iš moterų krepšinio žemėlapio.

Ir nors R. Jarutis siūlo neskirstyti krepšinio į vyrų, moterų ir vaikų, nes tai yra bendras šalies reikalas, religija, vis dėlto moterų krepšiniui, drįstu teigti, bene sunkiausia. Kai 2007 metais LMKL direktorė Audra Ginelevičienė pasibeldė į tuomečio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus duris prašydama pagalbos, nes tada buvo likusios tik keturios „gyvos“ moterų komandos, ji ministro pageidavimu ant popieriaus surašė problemas, kurias reikėtų spręsti. Jų buvo trisdešimt keturios! Per XXI LMKL sezono uždarymą lygos direktorė „Lietuvos žinioms“ prasitarė, kad bėdų ir po tiek metų nesumažėjo, nors garbingi vakaro svečiai sutartinai teigė, jog moterų krepšinio lygis kyla. Todėl nesinorėtų, kad vos suspindėjusios naujos komandos imtų ir užgestų. Kaip, pavyzdžiui, šį sezoną ne vieną staigmeną pateikusi Vilniaus „Jaunųjų talentų“ merginų ekipa - ateinantį sezoną jo jau, regis, nebepamatysime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"