Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nesistatyti žemėje palapinės

 
2017 08 06 6:00

Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.Iš Evangelijos pagal Matą

Bažnyčia laikosi ne pilies ar tvirtovės pozicijos, bet pasižymi keliaujančios bendrijos laikysena. Ji, kaip ir Izraelis, eina į pažadėtąją žemę – Dangaus Jeruzalę. Per Krikštą visi tapome Bažnyčios, Dievo tautos, nariais – piligrimais šioje žemėje. Tad esame kviečiami ne sustoti, pasistatyti palapinę ten, kur miela, gražu ar saugu, bet kartu su Dievu eiti pirmyn, sekti paskui Jėzų, kartais net ir iki Kalvarijos. Tačiau galiausiai iki mūsų pačių Velykų!

Šio gyvenimo kelionėje, kuri yra tarsi Izraelio tautos einama dykuma, galime atrasti ne vieną oazę, bet tai turėtų būti tik stotelės toliau keliaujant į tikslą – į sielos išganymą. Turtų, vertingų daiktų, santykių oazės neturėtų tapti rojaus sodais, kuriuose aptingtume ir mūsų dvasinė kelionė sustotų. Taip, visa tai vertinga pagalba, gera priemonė mūsų kūnui ir dvasiai, tačiau – tik priemonė, o ne tikslas, nes privalome toliau tęsti tikėjimo kelionę ir pasiekti Dangų. Visi turtai yra pagalba mums patiems ir aplinkiniams pasiekti kelionės tikslą.

Kiekvienas trokštame būti laimingas, bet nepamirškime, kad Dievas mums yra paruošęs kai ką daugiau. Jis nori mums suteikti tiek laimės, kiek patys nepajėgtume susikurti nė per visą amžinybę. Tad nesiduokime būti apgauti miražų, įvairių šio pasaulio blizgučių!

Turtų, vertingų daiktų, santykių oazės neturėtų tapti rojaus sodais, kuriuose aptingtume ir mūsų dvasinė kelionė sustotų. Taip, visa tai vertinga pagalba, gera priemonė mūsų kūnui ir dvasiai, tačiau – tik priemonė, o ne tikslas.

Tikrai ne viskas yra auksas, kas auksu žiba. Nestatykime šioje žemėje, kuri iš tiesų tėra dykuma, palapinės – neįleiskime čia šaknų, nesistatykime pilių, nes jos netrukus liktų vienos, bet ruoškime savo širdies, savo sielos dirvą amžinybei; puoškimės dorybėmis, mokykimės iš Kristaus to, kas atstatytų mūsų sielos rūmus ir įtvirtintų juos amžinybėje. „Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?“

Eikime kartu, nesustokime ten, kur dabar esame, nekeisdami savo statuso, savanorystės ar apaštalavimo laipsnio, maldos praktikos, trumpų ir paviršutiniškų santykių. Aukime, išmokime ko nors naujo, irkimės į tikėjimo gelmę, kad įvyktų mūsų širdies atsimainymas!

Galbūt čia, kur esame, tikrai gera, saugiau nei kelionėje, nes tyko įvairūs pavojai ir laukia nežinia. Tačiau Dievas mums yra paruošęs kai ką daug daug geresnio. O ir pati tikėjimo kelionė žada įvairių nuotykių, išmėginimų, padedančių augti, naujų draugų, bet svarbiausia – veda į tikslą, kuris yra Dievas.

Kartu su apaštalu Petru tarkime Dievui: „Viešpatie, gera mums čia būti, tačiau dėl Tavęs esu pasiryžęs eiti bet kur, kad tik su Tavimi būčiau. Esu pasiryžęs net nulipti nuo savo malonumų, saugumo, prisirišimų, gražių ir gerų akimirkų kalno, kad galėčiau užkopti į Dievo kalną, Karmelio ir Horebo kalną. Galbūt turėsiu viską prarasti, kad viską, tai yra Tave, atrasčiau. Kad nebeturėdamas nieko pradėčiau pasitikėti Tavimi, kuris esi viskas.“

Tai ištarę kartu su apaštalais įsiklausykime į Jėzaus žodžius: „Kelkitės, nebijokite!“ Ir išgirskime tuo metu ataidintį Tėvo balsą: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"