TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Neskubėkime smerkti

2012 12 06 6:00

Šias eilutes paskatino parašyti nemaloni Lietuvos dendrologų bendruomenei publikacija keliuose laikraščiuose.

Joje, mano įsitikinimu, neobjektyviai ir vienpusiškai komentuojama visiems šalies dendrologams skaudi situacija, susiklosčiusi plačiai pagarsėjusiame Skinderiškio dendroparke (Kėdainių r.), kurį padedant valstybei ilgus metus kūrė ir puoselėjo žinomas gamtos mylėtojas, pripažintas dendrologas Kęstutis Kaltenis. Skaudina ir žeidžia ne tik tendencingas padėties vertinimas, bet ir tai, kad publikacijų autoriai, juo labiau komentatoriai, akivaizdžiai nesupranta, apie ką kalba ir kur slypi esmė...

Kad nekiltų abejonių, noriu pasakyti: nesu šioje srityje naujokas - 27 metus dirbau Kauno botanikos sode, 24 metus vadovavau Botanikos sodo Dendrologijos skyriui, bene 12 metų daugiau ar mažiau koordinavau 1991-aisiais įkurtos Lietuvos dendrologų draugijos veiklą... Taigi puikiai pažįstu visus šalies dendrologus, žinau jų problemas, džiaugsmus ir nesėkmes. Gerai pažįstu ir Kėdainių miškininkus, kurie jau daug metų tvarko ir prižiūri šį gamtosaugos objektą, svarbų ne tik jų rajonui, bet ir visai Lietuvai. Dėl to man situacija yra dar jautresnė ir skausmingesnė...

Tačiau kad viskas taptų bent šiek tiek aiškiau, grįžkime prie, atrodytų, elementarių dalykų. Kas yra dendroparkas, arba, kaip dažnai dar vadinami panašūs objektai, arboretumas? Tai retų sumedėjusių, paprastai svetimžemių, augalų kolekcija, supažindinanti lankytojus su dekoratyvinių medžių ir krūmų rūšių, veislių įvairove, jų auginimo sąlygomis ir panaudojimo želdynuose galimybėmis. Tam tikru požiūriu tai lyg botanikos sodas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tik sumedėjusiems augalams - medžiams, krūmams, lianoms. Ir nereikėtų arboretumų painioti (kaip iš nežinojimo daro dauguma pateikusiųjų komentarus) su paprastais parkais, o juo labiau - su botaniniais ir kitais draustiniais. Pastarųjų paskirtis - saugoti natūralią gamtą ar atskirus jos komponentus. Tuo metu botanikos sodai ir arboretumai (dendrologiniai parkai) supažindina mus su augalų pasaulio įvairove, deramai ir estetiniu požiūriu patraukliai pristato ją visuomenei, atlieka platų švietėjišką darbą. Taigi botaniniuose ar kitos paskirties draustiniuose saugoma natūrali gamta ir jos biologinė įvairovė, o botanikos soduose ir arboretumuose kaupiamos augalų kolekcijos. Kad jos būtų deramai pristatytos visuomenei, reikalinga išpuoselėta, puikiai tvarkoma ir prižiūrima aplinka, lankytojų poreikiams ir patogumui pritaikyti infrastruktūros elementai - takai, poilsio vietos, automobilių aikštelės, lauko kavinės, vakarinis apšvietimas ir t. t. Jeigu viso to nėra galimybės įrengti, tokių objektų kūrimas praranda bet kokią prasmę. Todėl K.Kaltenio pasipriešinimas ir nenoras jo įkurtame dendroparke įrengti būtiniausius infrastruktūros elementus (takus, rodykles, poilsio vietas...) bei papuošti parko aplinką tautodailininkų sukurtomis skulptūromis atrodo tiesiog nesuprantamas. Kadangi gerai pažįstu K.Kaltenį, neabejoju, kad Skinderiškio dendrologinį parką jis kūrė tikrai ne sau, ir ne vien tenkindamas savo aistrą dekoratyviniams medžiams bei krūmams, bet mąstydamas apie Kėdainių krašto ir visos Lietuvos žmones, kurie čia lankosi ir, be abejo, lankysis ateityje, norėdami pasidžiaugti labai didele retų medžių, krūmų įvairove, dar sovietmečiu čia įrengtais puikiais tvenkiniais, o gal paprasčiausiai norėdami pabūti su šeima, papietauti malonioje aplinkoje...

Štai tam ir reikalingi takai, automobilių aikštelė, patogios poilsio vietos ir pagaliau - tualetai. Tai svarbu, juo labiau jog Skinderiškio dendroparko kūrimo darbai visą laiką buvo vienaip ar kitaip remiami valstybės. Valstybinės jurisdikcijos gamtosaugos objekto statusą jis turi ir dabar. Šiandien dendroparko priežiūros ir tvarkymo darbus finansuoja Kėdainių urėdija, ir tai jai, beje, kasmet kainuoja ne tūkstantį ir ne du. Taigi, atrodytų, reikėtų tik džiaugtis, kad šiems darbams urėdijos iniciatyva buvo gauta Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir kad dendrologinis parkas jau kitais metais pasitiks lankytojus gerokai atjaunėjęs ir pagražėjęs. Tačiau niekas to tarsi nepastebi, arba paprasčiausiai nenori pastebėti. O štai kritikos ir purvo tiek Kėdainių miškininkams, tiek urėdijai nepašykštėta (beje, Lietuvoje tai tampa lyg taisykle). Skaudu, kai tai daroma net deramai neįsigilinus į situaciją, nesuprantant problemos esmės, tik paprasčiausiai ieškant populiarumo ar saviraiškos galimybių.

Būtent tiems dienraščio skaitytojams norėtųsi priminti, kad panašių dendrologinių parkų Lietuvoje yra ir daugiau: tai augalų įvairove Skindėriškio dendroparkui nenusileidžiantis Žemės ūkio universiteto profesoriaus Stasio Juknevičiaus įkurtas Beržoto arboretumas (Panevėžio r., Krekenavos sen.), Antano Čiapo Naujosios Akmenės botanikos sodelis, ilgamečio Lietuvos dendrologų draugijos nario ir šalyje žinomo tautodailininko Adolfo Kišono kuriamas bei puoselėjamas Degaičių dendroparkas (Telšių r.), "Dzūkijos" arboretumas (Alytaus r.) ir kiti. Deja, retas iš arboretumų kūrėjų gali pasigirti valstybės dėmesiu ir parama, nors jos tikrai neatsisakytų. Patikėkite, kurti, tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti šiuos objektus, juo labiau laikyti juos atvirus visuomenei, labai nelengva, o kartais... ir neįmanoma. Sakau tai iš skaudžios asmeninės patirties, nes pats tvarkau ir prižiūriu "Dzūkijos" arboretumą, - jei ne geranoriška Alytaus rajono savivaldybės parama, vargu ar tai pavyktų.

Todėl norėčiau palinkėti tiek Kėdainių urėdijos darbuotojams, tiek K.Kalteniui, kurį mes, visi Lietuvos dendrologai, mylime ir gerbiame, suvienyti savo siekius, pastangas ir toliau puoselėti (juk arboretumo kūrimas - nesibaigiantis procesas) Skinderiškio dendrologinį parką, kad jis būtų ne tik turtingas augalų, bet ir mielas, patrauklus, patogus lankytojams. Manau, kaip tik tokį Skinderiškio dendroparką įsivaizduoja dauguma šalies dendrologų, toks jis reikalingas visiems Lietuvos žmonėms.

Autorius yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"