TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesureikšminkime prezidentų vizitų geografijos

2015 08 24 10:00

Daugelis  Lietuvos apžvalgininkų pastebėjo, kad pirmasis Lenkijos prezidento Andrzejaus  Dudos vizitas  įvyko  į Taliną, o ne į Vilnių. Ten kartu su estais paminėta Europos totalitarinių režimų aukų diena ir pasmerktas Molotovo-Rybentropo paktas.

Lietuvoje A. Dudos vizitas į Estiją vertinamas daugiausia kaip ženklas, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra nepakankamai geri ir daugiausia dėl Lietuvos aukščiausių politikų požiūrio į lenkų tautinę mažumą bei jos teises. Su tuo , deja, reikia sutikti, nes Lietuvos politikai nesugeba atlikti namų darbų ir jokie atsikalbinėjimai nėra pateisinami.

Lenkija yra strategiškai svarbi Lietuvai kaip stipriausia mūsų kaimynė Europos Sąjungos erdvėje ir NATO bloke, turinti beveik 30 kartų didesnes karines pajėgas nei Lietuva (apie jas šiek tiek vėliau). Lietuvos saugumas priklauso žymiai daugiau nuo Lenkijos saugumo, nei Lenkijos saugumas – nuo Lietuvos. Todėl verta žinoti bei gilintis į Lenkijos vidaus ir užsienio politiką, kad esant krizinei situacijai sugebėtume adekvačiai reguoti.

Kaip ir didžiosios ES šalys bei JAV, Lenkija yra labiau linkusi bendrauti ir spręsti problemas ne atskirai su kiekviena Baltijos valstybe, nors ir tai daroma, o su visu Baltijos regionu, kuriame gyvena vos 6 mln. gyventojų. Visą Baltijos regioną Varšuva vertina kaip strategiškai svarbų Lenkijos saugumui. Panašios politikos laikosi Lenkijos verslas. Pavyzdžiui, didžiausios lenkų kompanijos „Orlen“ ir PZU, pradėjusios savo verslą Lietuvoje, jau įžengė į Latvijos ir Estijos rinkas.

Kita vertus, mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad per pirmąjį savo valdymo šimtadienį A. Duda neketina aplankyti ne tik Vilniaus ir Rygos, bet ir Briuselio, Paryžiaus bei Kijevo. Briuselyje sėdi vienas aukščiausių ES pareigūnų lenkas Donaldas Tuskas, kurio dabartinis prezidentas, kaip ir visa „Tvarkos ir Teisingumo“ partija, švelniai tariant, nelabai myli dėl jo nepalankumo saviems konservatoriams ir sėkmingos D. Tusko proeuropietiškos politikos, kuri buvo vykdoma beveik dešimtmetį.

Žinoma, prezidentas A. Duda ir jo aplinka supranta, kad Briuselyje, kaip lenkų politikai mėgsta sakyti, „kortas dalina Vokietija“ ir kad susitikimai Berlyne yra kur kas svarbesni nei su aukštais Briuselio funkcionieriais. Ar pavyks A. Dudai palaikyti tokius gerus santykius su Vokietija, kaip pavyko buvusiam premjerui D. Tuskui ir buvusiam prezidentui Bronislawui Komorowskui, sunku pasakyti.

Dalis Lenkijos politikų, ypač konservatyvus jų sparnas, mėgsta sureikšminti savo šalies vaidmenį Europoje ir mato save Vidurio bei Rytų Europos lydere. Tai jaučiama ir iš pirmų naujo prezidento ambicingų pareiškimų bei interviu, kuriuose išsakoma nemažai Lenkijos pretenzijų tiek NATO, tiek Vakarų šalims, reikalaujant, kad į ją būtų žiūrima ne kaip į buferinę valstybę, o taip pat kaip į senbuves Vakarų šalis, kuriose yra dislokuotos NATO bazės.

Pastovių NATO bazių reikalauja ir Baltijos šalys bei Rumunija. Tačiau tam priešinasi vakarų ir pietų Europos šalys. Kaip yra rašęs įtakingas vokiečių konservatyvių pažiūrų dienraštis „Die Welt“, lenkų politikų noras turėti NATO bazes Lenkijoje nebus svarstomas 2016 metais Varšuvoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Žinoma, galutiniai sprendimai, matyt, priklausys nuo geopolitinės situacijos ir įvykių raidos Ukrainoje.

Lenkijos pretenzijos tapti regiono lydere padidėjo dar prezidentaujant B. Komorowskui, nes būtent jo ir valdančios partijos „Piliečių platformos“ dėka gerokai sustiprėjo Lenkijos ekonominė bei karinė galia. Lenkijos karinėms pajėgoms pradėta skirti 2 procentus BVP. Anot „Rzeczpospolitos“ internetinio portalo, Lenkijos kariuomenėje dabar tarnauja apie 100 tūkstančių karių. Lietuvoje sugebėjome surinkti vos 3 tūkstančius savanorių, kai prieš karą jų turėjome apie 20 tūkstančių. Lenkija turi daugiau kaip tūkstantis tankų, iš kurių penktadalis –modernūs vokiški tankai „Leopard“, 480 naikintuvų ir kitokios markės lėktuvų, 650 šarvuotų automobilių ir šimtą nepilotuojamų lėktuvų. Tankų skaičiumi Lenkija lenkia Prancūziją ir Vokietiją, nusileisdama Europos Sąjungoje tik Graikijai. kuri nuolat pasirengusi galimai, matyt, daugiau teorinei, Turkijos invazijai. Lenkija turi, anot ekspertų, 3000 karių specialiąsias pajėgas, kurios prilygsta analogiškoms britų, prancūzų ir net amerikiečių spec. pajėgoms. Silpna grandis kol kas lieka karinis jūrų laivynas.

Lenkijos santykiai su Ukraina yra ypatingai svarbūs. Ji turi daugiau kaip 500 km. ilgio sieną su Ukraina ir yra suinteresuota, kad Ukraina taptų demokratine, stabilia ir nepriklausoma valstybe. Ten dirba nemažai lenkų ekspertų, siekiančių padėti demokratizuoti šalį, decentralizuoti valdymą, įveikti korupciją. Tačiau, panašu, kad jų ir kitų šalių ekspertų ir patarėjų veikla kol kas neduoda teigiamų rezultatų.

Todėl faktas, kad nei prezidentinės kampanijos metu, nei dabar A. Duda nekalba apie padėtį Ukrainoje, yra gana keistas. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog Lenkija pradeda nusivilti prezidento Petro Porošenkos ir jo oligarchinės aplinkos vykdoma politika, nemažėjančia korupcija, masine ieškančiųjų darbo migracija iš šalies. Manoma, kad apie 7 milijonai ukrainiečių dirba legaliai ir nelegaliai užsienyje. Vien Lenkijoje dirba apie 30 tūkst. ukrainiečių legaliai ir apie 800 tūkst. – nelegaliai. Anot „Newsweek“ lenkiškos laidos, dauguma ukrainiečių palieka savo šalį dėl karo Donbase, dėl noro išvengti karinės tarnybos, dėl didėjančio skurdo ir korupcijos.

Pirmieji bet kurios šalies vadovo vizitai visada turi daugiau simbolinę reikšmę. Stabiliose valstybėse užsienio politika, net pasikeitus prezidentams, beveik nesikeičia, kaip ir valstybės interesai. Keičiasi ambasadoriai, prezidentų simpatijos ir antipatijos, kyla pretenzijos ir ambicijos, bet galiausiai nusileidžiama ant žemės, anksčiau ar vėliau suvokiant savo vietą valstybėje ir valstybės vietą pasaulyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"