TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesusivaldantis Konstitucinis Teismas

2010 11 22 0:00

Praeitą savaitę premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad reikia aiškiau apibrėžti ribą tarp ekonominės politikos ir konstitucinių principų. A.Kubiliaus nuomone, valdžios sprendimai dėl mokesčių ar biudžeto išlaidų neturėtų būti laikomi teisės ar konstitucinės doktrinos reikalu. Pasak premjero, Lietuva turėtų geriau susipažinti su Vengrijos parlamento nutarimu apriboti Konstitucinio Teismo (KT) galias, priimant sprendimus dėl biudžeto formavimo ir mokesčių politikos. Galima tik pritarti abiem premjero mintims, būtent, kad KT turėtų minimaliai reguliuoti šalies ūkį, ir kad KT linkęs peržengti savo kompetencijos ribas.

Demokratijoje žmonės balsuoja už partiją, kuri, jų nuomone, vykdys tinkamiausią ūkio ir socialinę politiką. Jei valdžia nepatenkina lūkesčių, siekiama ją pakeisti, balsuojant už kitas partijas. Rinkėjai, kurie pirmenybę skiria socialiniam teisingumui ir lygybei, paprastai balsuoja už kairiąsias partijas. Tie, kurie mano, jog valdžia turėtų minimaliai reguliuoti ūkį ir vengti iniciatyvą slopinančių veiksmų, balsuoja už dešiniuosius. Kairieji dažnai didina mokesčius ir valdžios teikiamų pašalpų apimtį, dešinieji mažina. Balsavimas parodo, kurią pusę labiau palaiko piliečiai, taigi kurios valia turi būti įgyvendinama iki kitų rinkimų. KT neturi uzurpuotų teisių ir galių, kurios priklauso piliečiams, Seimui, vykdomajai valdžiai.

KT nevalia atimti iš piliečių jų teisės nustatyti šalies ūkio politiką. Kuo daugiau KT reguliuoja ūkį, tuo labiau ji riboja piliečių teises ir laisvę lemti savo likimą. Po rinkimų naujai išrinktas Seimas gali atšaukti neprotingus ar neveiksmingus savo pirmtako sprendimus. KT turi galutinę ir neskundžiamą teisę vetuoti Seimo įstatymus, tad tik KT gali keisti savo nutarimus. Tai didina KT atsakomybę veikti atsargiai ir protingai.

Esama aplinkybių, kada KT turi vertinti ūkio politiką. Pavyzdžiui, jei Seimas priimtų įstatymą, kuriuo būtų mažinamos tik lenkų mažumos pensijos, arba didinamas pridėtinės vertės mokestis tik Dzūkijos gyventojams ir įmonėms, arba pajamų mokestis būtų taikomas tik vyrams. Kitaip tariant, kai būtų akivaizdžiai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Bet ir šį principą reikia atsargiai interpretuoti. Nutarimas įvesti progresinius pajamų mokesčius nereikštų, kad žmogus diskriminuojamas dėl jo "socialinės padėties", tad pažeidžiamos jo konstitucinės teisės.

Daugiausia kontroversijos sukėlė KT nutarimai dėl pensijų, jų ir atlyginimų mažinimo per ekonomikos krizę. Jeigu KT mano turįs teisę smulkiai nurodinėti vykdomajai valdžiai, kaip elgtis, jis turi pareigą kuo sklandžiau paaiškinti ir pateisinti savo nutarimą. Deja, KT neišlaikė egzamino, nes jo nutarimų teisiniai pagrindai yra migloti, grindžiami metaforomis ir neapibrėžtomis sąvokomis.

2002 metų lapkričio 25 dienos KT nutarime pažymima, kad pensijos gali būti mažinamos išimtiniais atvejais, o sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai. KT nurodė, kad "asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę". Nuo to laiko populistai tvirtina, kad pensijų mažinimas yra svetimo turto pasisavinimas.

Nesuprantu, kaip KT galėjo su nuosavybe sutapatinti pensijas, mokamas ne iš asmeninių kaupiamųjų fondų, bet iš visuomenės solidariai surenkamų lėšų. Bet jeigu KT taip manė, jis turėjo detaliai išaiškinti, kodėl pensijos laikytinos nuosavybe, o ne draudimu, koks yra šios nuosavybės turinys, kokias teises įgyja jos savininkas, kurių teisių atsisako jos tiekėjas, kodėl valdžia gali didinti, bet negali mažinti pensijų, kodėl vaikai negali paveldėti pensijos, nors gali paveldėti būstą ir t. t.

Dar labiau žadą atima šių metų balandžio nutarimas, kuriame inter alia teigiama, jog "netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai" būtų sumažinti taip, kad "atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo". Šiuo nutarimu stengiamasi smulkiai nustatinėti valstybės tarnautojų atlyginimų dydžius ir proporcijas. Ir savo naudai, nes KT teisėja, be abejo, laiko savo darbą sudėtingu ir aukštos kvalifikacijos. Bet šis nutarimas potencialiai suriša valdžios rankas, neleidžia jai vykdyti reikalingų reformų. O jis grindžiamas "proporcingumo" principu, kurio KT net nemėgina išaiškinti.

Lengva skelbti gražiai skambančius nutarimus, primenančius populistų šūkius. Bet kaip juos įgyvendinti sunkiomis ūkio sąlygomis? Dėl šio klausimo KT nekvaršina savo galvos, bet palieka Seimui ir Vyriausybei srėbti jo prisvilintą košę. SODROS biudžeto deficitas šįmet vėl sieks beveik 3 mlrd. litų. Sunku įsivaizduoti, kaip ir kada Vyriausybė sukaups lėšų pensijoms kompensuoti.

SODROS reformos vos prasidėjo. Jos bus skausmingos. Speciali JAV komisija, kuriai buvo pavesta rasti būdų mažinti valstybės biudžeto deficitą, pasiūlė pensinį amžių pailginti iki 69 metų (jis dabar 67) ir padaryti pensijas labiau progresines, taigi sumažinti mokėjimus labiau pasiturintiesiems. Pasiūlymai yra kontroversiški. Pavyzdžiui, nurodyta, kad vadybininkai ir kiti klerkai gali dirbti iki 69 metų, bet ar galima to reikalauti iš statybininkų ar kitų sunkų fizinį darbą dirbančių žmonių? Yra pasiūlymų nustatyti pensinį amžių atsižvelgiant į vidutinę gyvenimo trukmę, o tai reikštų, jog moterys vėliau išeitų į pensiją. Nėra vienareikšmių atsakymų į šitokius klausimus, kaip nėra visiems priimtino socialinio teisingumo principo. Vyks ilgos diskusijos, bus ieškoma kompromisų, liks galutiniu sprendimu nepatenkintų žmonių. Kiekvienu atveju sprendimą priims Kongresas, savo atstovus išrenkantys piliečiai, o ne JAV Aukščiausiasis Teismas. Ir Lietuvoje Seimas turi spręsti šitokius klausimus, o ne KT, neatsakingai murmėdamas apie "teises į nuosavybę" ar "proporcingumą".

Nežinau, kaip sutramdyti augančias KT ambicijas. Abejoju, ar įmanoma tai padaryti įstatymais, nes KT veikiausiai nutartų, jog tokie įstatymai prieštarauja Konstitucijai. Reikia viltis, jog KT supras, kad peržengdamas savo kompetencijos ribas jis kenkia sau ir valstybei. Ir kad Konstitucija gerbiama, kai ji verta pagarbos.

 

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"