TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nesveikas maistas

2013 04 19 6:30

Jau prieš kelerius metus suvokiau, kad per darbų gausą, per kasdienę rutiną, per sostinės šurmulį vis rečiau pastebiu metų laikų kaitą. Keli mano pažįstami sako planuojantys bėgti iš Vilniaus į Klaipėdą gyventi: esą ten laikas lėčiau teka, todėl lengviau suprasti, kad net dažniausiai pilkas lietuviškas dangus yra tikresnis ir gražesnis už kompiuterio piešiamus pietų jūrų vaizdus.

Kažin ar galėčiau šiandien sostinę iškeisti į kokią ramesnę vietą, tačiau visada džiaugiuosi bent trumpam iš jos ištrūkęs. Praėjusį savaitgalį teko pakeliauti po Žemaitiją. Gal todėl, kad tai buvo pirmosios truputį šiltesnės pavasario dienos, nuo Raseinių iki Kelmės vos spėjome aikčioti iš nuostabos, vieni kitiems rodydami virš galvos skrendančius žąsų ir gulbių pulkus. Atgimstančios gamtos vaizdai džiugino. Dar labiau nudžiugino bendravimas su žemaičiais. Man, žiniasklaidos atstovui, redaktoriui, visada rūpi, ką apie laikraštį, apie internetinį portalą mano skaitytojai, ypač gyvenantys toliau nuo didesnių miestų. Prisipažįstu, buvau maloniai nustebintas, kiek šviesių žmonių esama kaimuose, kiek jiems rūpi valstybės kelias, jos praeitis, dabartis ir ateitis.  

Diskutavome apie „Lietuvos žiniose“ aprašytą Jono Pleškio gyvenimo istoriją, prisiminėme, kaip Vladas Šakalys iš sovietų Lietuvos sugebėjo pasiekti Švediją.  Žemaičiams rūpi, kas bus su suskystintų dujų terminalu, ar statysim atominę, kodėl taip greitai kelią į tikinčiųjų širdis rado naujasis popiežius Pranciškus ir t. t.

Nesulaukiau nė vieno klausimo apie orų mergaitės bandymus televizijoje nuslėpti savo didėjantį pilvuką ar prašymo paaiškinti, kaip politiko naujoji žmona kompiuterine programa nusidažė plaukus juodai. Nenorėčiau daryti  didelių apibendrinimų, nes teko sutikti  ir tokių žmonių, kurie kažin, ar moka skaityti.

Prieš kokius šešerius metus teko klausytis švedų žiniasklaidos atstovės paskaitos. Ji, žvelgdama į ateitį, teigė, kad dėl spartėjančio gyvenimo tempo skaitytojams reikia ne ko nors kito, o tik greito vartojimo užkandžių. Reikia skambių antraščių, akį patraukiančių iliustracijų ir trumpos gerai suvirškinamos informacijos, nes galvoti ir analizuoti jau yra prabanga, kainuojanti ir laiko, ir pastangų. Turiu pripažinti, kad ji iš dalies buvo teisi. Dauguma žiniasklaidos pasuko būtent šiuo keliu, nes tokioj mažoj rinkoj kaip Lietuva sunku išgyventi nepataikaujant minios skoniui.

Kita vertus, dalis žiniasklaidos turi prisiimti atsakomybę, kad formuoja tokį skonį. Vis klausiu savęs, kaip toli turėsime nustumti elementarias moralės normas, kad tik interneto portalai skaičiuotų daugiau vadinamųjų paspaudimų, o televizijų laidos – didesnius reitingus. Kur yra ta riba tarp greito vartojimo užkandžio ir elementarios pornografijos tiek perkeltine, tiek tiesiogine šio žodžio prasme?

Žiniasklaidoje dirbantys žmonės dažniausiai save laiko išskirtinėmis asmenybėmis, bent jau tikrai nesitapatina su minia. Tačiau svarbus klausimas, ar suvokia, kad kuria bendrą valstybės atmosferą, daro akivaizdų poveikį visuomenei, kurioje reikės gyventi jų vaikams ir anūkams? Akivaizdu, kad viešojoje erdvėje trūksta diskusijos šia tema. Galbūt apskritai nebemokame ar neišmokome diskutuoti, o gal tiesiog įpratome prie greito, bet nesveiko maisto. 

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"