TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nežiniukų dangus

2015 11 14 6:00

„Anomis dienomis, po didžiojo suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas.“ Iš Evangelijos pagal Morkų

Kartą įžymioje gobelenų dirbtuvėje, Flandrijoje, vienas meno kritikas nekantriai laukė labai brangaus užsakymo įgyvendinimo pabaigos, nes norėjo pats pirmas apie jį parašyti straipsnį. Niekaip nesulaukdamas vis atidedamos darbo pabaigos, kritikas pasibeldė į vyriausiojo meistro duris. „Pone, visas cechas sunerimęs ir niekas nebedrįsta spėlioti, kada bus užbaigtas gobelenas, vaizduojantis Kristaus ramybės suteikimą mokiniams. Mane tikino, kad jūs vienintelis tikrai žinote, kada tas darbas bus užbaigtas“, – paklausė nekantrus žmogus. Prieš jį sėdintis senyvas vyras ramiai užvertė skaitytą Evangelijų knygą, tada nusišypsojęs tarė: „Taip, žinau – kada dirbantieji ir žiūrintieji į gobeleną patys savo širdyse pajus ramybę.“

„Pasaulio pabaiga“ arba, tiksliau, Kristaus šlovingas sugrįžimas, apie kurį mums dažnai kalba liturginių metų užbaigimo tekstai, iš tikrųjų yra Dievo meilės kūrinio išbaigimas mūsų širdyje. Nematant to, įvykiai laikų pabaigoje tikrai nusispalvina niūriomis nerimastingo nežinojimo spalvomis. Tokia baimė gali paskatinti ieškoti visokiausių ezoterinių (paslėptų) atsakymų dvasių pasaulyje. Dangaus gyventojai tikrai turi daugybę informacijos apie galimą pasaulio pabaigos datą. Galbūt daug kartų yra ją mėginę nuspėti ir visgi … apsirikę!

Šio sekmadienio Evangelija aiškiai byloja, kad tos datos „žinojimas“ nėra nuo amžinybės užantspauduotas ir gerai po Dievo Tėvo lova paslėptas dokumentas. Raktas į šį klausimą slypi Tėvo širdyje: „(...) jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“ (Evangelija pagal Matą). Tad Tėvo širdyje, mus priimančioje su visais trūkumais bei netobulumais, ir ieškokime gairių, kaip žvelgti į žmonijos istorijos pabaigos klausimus. Tėvo širdis nenori nė vieno žmogaus pražūties.

Tėvo „žinojimas“ nėra istorinis ar koks matematinis apskaičiavimas, kurio Jis pavydžiai nenori niekam sakyti: tai gailestingos Tėvo meilės laukimas ar, tiksliau, veikimas žmogaus širdyje, – Tėvo, kuris kantriai laukia laisvo žmogaus širdies atsako. Tėvas sušunka: „Žinau!“, kai įvyksta susitikimas tarp Jo ir Jo mylimo vaiko širdies. Tėvas sušunka: „Atėjo valanda!“, kai mūsų širdys bent truputį gyvenime (ar bent jo pabaigoje) atsiveria Dievo dovanai (malonei). Panašiai galbūt ir visos žmonijos-bendruomenės akivaizdoje jis laukia bent kiek didesnio sutarimo, noro labiau atleisti, siekti taikos, kad sušuktų: „Gana, siųskite pjovėjus!“ Dangaus Tėvas, kaip sumanus gobeleno (mūsų gyvenimo, mūsų istorijos) meistras, kartu su žmogaus laisva valia kuria žmogaus gyvenimo, jo meilės istorijos šedevrą, laukdamas, kada Jo kūrinys pasieks tą vidinės ramybės, meilės lygmenį, kada bus pasiruošęs, taip sakant, palikti motinos žemės įsčias, bambagyslę ir pakilti į dangų naujam, amžinos laimės gyvenimui.

Meilės istorija nebūtinai yra rožytėmis ir drugeliais apkamšytas gyvenimas: šios dienos Evangelija kalba apie didelį suspaudimą, užtemusią saulę ir krintančias žvaigždes. Toks suspaudimas ar užtemimas kartais vyksta jau mūsų širdyje: koks Dievo Gailestingumo saulės užtemimas sieloje žmogaus, kuris laisvai ir neatšaukiamai pasirenka amžinybę be Dievo (bibline kalba kalbant – pragarą)! Jei baisiai bijau pasaulio pabaigos – galbūt tai ženklas, kad mano santykis su mano Pradžia ir Pabaiga, Šaltiniu ir Tikslu (Dangiškojo Tėvo širdimi) nėra sveikas, kad turiu kitaip, naujai atrasti Tėvą – ne kaip griežtą tironą baudėją, bet kaip tą, kuris siuntė savo Sūnų, kad šis savo mirtimi ant kryžiaus apreikštų, kokia beprotiškai gili yra Tėvo meilė kiekvienam žmogui, taigi ir man! Dievas žmogui leidžia patirti laisvės kaktomušą su įvairiomis vergystės formomis (nuodėmėmis), kaip leido Ievai ir Adomui nepaklusti Jo meilės (ištikimybės jai) įsakui, kad žmogus iš naujo ir daug sąmoningiau pasirinktų tiesos, teisingumo, laisvės kelią. Prašykime Gailestingumo Motinos Marijos, kad išmokytų nebijoti tos apokaliptinės pabaigos, kad į galimus suspaudimus ir kentėjimus žvelgtume kaip į kažką pozityvaus, kaip į gimdymo sopulius naujam gyvenimui, nenugalimai Vilčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"