Niekieno pilietiškumas

Linas BRAUKYLA 2015-03-26 12:00

Linas BRAUKYLA

2015-03-26 12:00
Kas­me­čio pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li kiek nu­liū­din­ti: 2014 me­tais lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mas kri­to. Vis­gi daug di­des­nį rū­pes­tį tu­rė­tų kel­ti ne grės­mė pi­lie­tiš­ku­mui, bet grės­mė pa­čiai lie­tu­vių tau­tai. Tai nė­ra tas pats.

Pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­nė­ji­mai Lietuvoje

Leng­va yra su­tar­ti, kad Lie­tu­vai rei­kia po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų, ak­ty­vių ir veik­lių pi­lie­čių: to de­mo­so, ku­ris ga­lė­tų val­dy­ti de­mo­kra­tiš­ko­je vals­ty­bė­je. Ly­giai taip pat ne­sun­ku pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie pi­lie­tiš­ku­mą, lie­tu­viams to­bu­lė­ti yra kur.

Taip ta­ręs, Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas ėmė­si tir­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės „būk­lę ir rai­dos ten­den­ci­jas“. Jau nuo 2007 me­tų ren­gia­mi kas­me­čiai pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mai ma­tuo­ja Lie­tu­vos vi­suo­me­nės būk­lės par­ame­trus. Va­sa­rį pri­sta­ty­tas 2014 me­tų pa­dė­ties ty­ri­mas ro­do pi­lie­tiš­ku­mo su­ma­žė­ji­mą. Ke­le­rius me­tus iš ei­lės ki­lęs, jis vėl nu­smu­ko į 2007 me­tų ly­gį.

Pa­pil­do­mai tir­ta kon­kre­ti, nors ir dvi­ly­pė, vi­suo­me­nės gru­pė: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Tiek mo­ki­nių, tiek mo­ky­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo ly­gis, pa­sak ty­ri­mo, yra daug aukš­tes­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį.

Įdo­mūs ir ak­tua­lūs ty­ri­mo duo­me­nys, ro­dan­tys, jog ryž­tas gin­ti tė­vy­nę yra ge­ro­kai pa­ki­lęs: šian­dien Lie­tu­vą gin­tų 57 proc. lie­tu­vių , kai 2005 me­tais to­kių bu­vo tik 32 proc. At­skleis­ta, kad pa­si­ry­žu­sie­ji gin­ti Lie­tu­vą yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už tuos, ku­rie to ne­da­ry­tų. No­rė­tų­si sa­ky­ti, kad pi­lie­tiš­ku­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kas va­di­na­ma „tė­vy­nės mei­le“.

Ar pi­lie­tiš­ki žmo­nės ti­krai la­biau my­li Lie­tu­vą?

Vis­kas lyg ir bū­tų ge­rai, iš­reiš­kus kuk­lų ne­ri­mą dėl kiek su­men­ku­sios lie­tu­vių pi­lie­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ty­ri­mą pa­pil­dė dar ke­li svar­būs duo­me­nys. Moks­lei­viai, ku­rie yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už bend­rą­jį Lie­tu­vos vi­dur­kį, pa­si­žy­mi pa­na­šiu ryž­tu gin­ti ša­lį kaip ir vi­sa Lie­tu­va – maž­daug 57 proc. jų Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju gin­tų. At­ro­dy­tų, pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ir va­lią gin­ti Lie­tu­vą, bet taip nė­ra. Dar įdo­miau: 36 proc. moks­lei­vių pla­nuo­ja nuo­lat gy­ven­ti už­sie­ny­je, o pla­nuo­jan­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą ir ke­ti­nan­čių gy­ven­ti jo­je moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas ne­sis­ki­ria. Ne­iš­ven­gia­mas api­bend­ri­ni­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mas ga­li bū­ti at­sie­tas nuo pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės kon­kre­čiai ša­liai.

Kaip pi­lie­tiš­ku­mas ga­lė­tų gel­bė­ti Lie­tu­vą?

Sta­tis­ti­nis ry­šys tarp pi­lie­tiš­ku­mo ir ryž­to gin­ti Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju yra fak­tas. Ne vel­tui tai su­tei­kė džiaugs­mo ir vil­ties Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to at­sto­vams, tar­si iš­siaiš­ki­nus, kaip ga­ran­tuo­ti, Da­riaus Kuo­lio žo­džiais ta­riant, na­ci­jos iš­li­ki­mą ir kaip Lie­tu­vą pa­vers­ti stip­ria vals­ty­be, ku­rios pi­lie­čiai ak­ty­viai dirb­tų tau­tos gė­riui. Vis­gi sku­ba­ma džiaug­tis. Sta­tis­ti­ka tik liu­di­ja esant ry­šį, bet ne­pa­sa­ko, kas yra prie­žas­tis, o kas pa­da­ri­nys.

Pi­lie­tiš­ku­mas yra svar­bus vals­ty­bės gė­ris, o jo ty­ri­nė­ji­mas ga­li bū­ti nau­din­gas ir pra­smin­gas, ta­čiau pi­lie­tiš­ku­mas ne­ga­li bū­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­li­ki­mą lai­duo­jan­tis pa­grin­das. Di­le­mą, ko­dėl moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas jų ne­sus­tab­do nuo no­ro pa­lik­ti Lie­tu­vą, se­ka ir bend­res­nis teo­ri­nis klau­si­mas: kuo pi­lie­tiš­ku­mas tu­ri bū­ti pa­pil­dy­tas, kad reikš­tų ne abs­trak­tų ak­ty­vu­mą, o po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai?

Pa­sta­ra­sis klau­si­mas ky­la su­pra­tus, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir pats pi­lie­tiš­ku­mas yra abe­jin­gi tiek vals­ty­bin­gu­mo for­mai (de­mo­kra­ti­ja ar dik­ta­tū­ra), tiek ir kon­kre­čiai po­li­ti­nei bend­ri­jai (Lie­tu­va ar bet ku­ri ki­ta vals­ty­bė), ku­rio­je eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gų for­mų pi­lie­tiš­ku­mas kaip ak­ty­vu­mas ran­da­mas ir SSRS, ir JAV. Ne­ko­rum­puo­tu­mas, da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ska­ti­na­mo­je veik­lo­je, bend­ruo­me­nėms ky­lan­čių prob­le­mų spren­di­mas „iš apa­čios“ ir ki­ti bend­riau­si pi­lie­tiš­ku­mo as­pek­tai pa­gei­dau­ti­ni kiek­vie­nam re­ži­mui. Toks pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra jo­kiu bū­ti­nu ry­šiu su­sie­tas su vals­ty­be, ku­rio­je jis reiš­kia­si: ge­ras pi­lie­tis Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ly­giai ge­ru pi­lie­čiu ki­tai vals­ty­bei ir ne­bū­ti­nai yra pri­si­ri­šęs prie vals­ty­bės, ku­rio­je gy­ve­na. For­mu­luo­tė ne­at­si­tik­ti­nė – kal­bant apie pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mo ob­jek­tą, daug tiks­liau jį va­din­ti „pi­lie­čiu Lie­tu­vo­je“ nei „Lie­tu­vos pi­lie­čiu“.

Ter­mi­nas „pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė“ pa­pras­tai nu­ro­do į ki­to­kią – sa­va­ran­kiš­ką, ak­ty­vią ir ini­cia­ty­vią – tau­tos da­lį, sa­vo mąs­ty­mu be­sis­ki­rian­čią nuo pa­sy­vios dau­gu­mos. Tai ne­reiš­kia, kad jai iš­im­ti­nai rū­pi vals­ty­bės ir po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės li­ki­mas. Ji ne­si­jau­čia at­sa­kin­ga už vals­ty­bę ir tau­tą, ta­čiau no­ri ir ge­ba vals­ty­bė­je at­sto­vau­ti sau ir kreip­ti vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mus trokš­ta­ma link­me. To­kiu at­ve­ju ji nu­si­pel­no kri­ti­kos daug la­biau už aris­to­kra­ti­ją ar ba­jo­ri­ją, ku­ri, nors ir ne­siek­da­ma su­teik­ti po­li­ti­nių ga­lių „tam­suo­liams“ ir „run­ke­liams“, bent jau rū­pin­da­vo­si vals­ty­bės ge­ro­ve.

Ge­rai tai ar blo­gai? Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais vy­ra­vo skir­tin­gos vals­ty­bin­gu­mo for­mos, o mo­der­ni de­mo­kra­ti­nė tau­ti­nė vals­ty­bė tė­ra vie­na iš jų. Ta­čiau vie­na aiš­ku – su tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­ta pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­su­de­ri­na­ma, nes tik po­li­ti­nės tau­tos kaip vi­su­mos sa­vi­vo­ka su­jun­gia vi­sus gy­ven­to­jus, o ne „vir­šu­ti­nius” (ak­ty­viau­sius, tur­tin­giau­sius ar pan.) jos sluoks­nius, „bau­džiau­nin­kus” pa­lik­da­ma ana­pus po­li­ti­kos vi­so­mis pra­smė­mis. Tai reiš­kia, kad net pi­lie­tiš­ku­mui di­dė­jant, Lie­tu­vai kaip na­cio­na­li­nei vals­ty­bei sa­vai­me nuo to ne­bū­tų ge­riau.

Tau­ti­nis ug­dy­mas, tau­ti­nis mąstymas

Lie­tu­va ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­ma vi­saip: kaip Ru­si­jos im­pe­ri­jos da­lis, kaip LTSR, kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Dau­ge­liu at­žvil­gių tai ra­di­ka­liai skir­tin­gi Lie­tu­vos, kaip te­ri­to­ri­jos su sa­vo gy­ven­to­jais, bū­viai. Kiek­vie­nas iš jų tu­ri sa­vo lo­gi­ką.

Da­bar­ti­nės, 1918 me­tais įkur­tos ir 1990 me­tais at­kur­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos „lo­gi­ka“ yra na­cio­na­li­nės vals­ty­bės lo­gi­ka: Lie­tu­vos pi­lie­čiai su­da­ro lie­tu­vių po­li­ti­nę tau­tą, ku­ri, pa­si­nau­do­da­ma et­ni­nės lie­tu­vių tau­tos ap­sisp­ren­di­mo tei­se, su­kū­rė sa­vo vals­ty­bę ir jo­je įgy­ven­di­na aukš­čiau­sią­ją po­li­ti­nę ga­lią. Tau­tos samp­ra­ta čia es­min­ga dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­ma, tai yra vals­ty­bės val­džios at­skai­to­my­bės ga­ran­tas: Lie­tu­vos val­džia at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai ir vei­kia jos ge­ro­vei. An­tra, tau­ta yra de­mo­kra­ti­jos ga­ran­tas – jei ma­ny­tu­me, kad lie­tu­vių tau­tos nė­ra, tap­tų ne­be­rei­ka­lin­ga net dek­la­ruo­ti, kad vals­ty­bės val­dy­me tu­ri da­ly­vau­ti vi­si de­mo­so na­riai. Juk bū­tų daug pa­pras­čiau, jei val­dy­tų tik „pi­lie­tiš­ko­ji“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis ar­ba vals­ty­bin­gu­mo aps­kri­tai ne­bū­tų – jo at­si­sa­ky­mas dau­ge­liu at­ve­ju ga­li bū­ti efek­ty­vus ge­ro­vės po­žiū­riu. Tai su­si­ję su tre­čią­ja prie­žas­ti­mi: tau­ta yra pa­grin­das Lie­tu­vos gy­ven­to­jų so­li­da­ru­mui. Nie­kas dau­giau ne­sie­ja vers­li­nin­ko ir „run­ke­lio“, jei jie nė­ra gi­mi­nės ir ne­ta­pa­ti­na sa­vęs su ta pa­čia tau­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos – na­cio­na­li­nės vals­ty­bės, ko­kio­je gy­ve­na­me – rams­tis pir­miau­sia yra žmo­nių tau­ti­nė sa­vi­mo­nė, o ne pi­lie­tiš­ku­mas. Taip yra to­dėl, kad tau­tiš­ku­mas nė­ra su­vo­kia­mas abs­trak­čiai: Lie­tu­vo­je jis ne­iš­ven­gia­mai įgau­na lie­tu­viš­ku­mo, ki­tur – ki­tų tau­ty­bių pa­vi­da­lą. Tuo tar­pu pi­lie­tiš­ku­mas ga­li tu­rė­ti lie­tu­viš­ką mat­me­nį (kaip yra, pa­vyz­džiui, mo­kyk­lų pi­lie­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­se) ar­ba ne (kaip vis aiš­kiau re­gi­ma vi­suo­me­nė­je ir ką liu­di­ja jau mi­nė­to pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nys).

Vis daž­niau iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad pi­lie­tiš­ku­mo (at­sie­to nuo tau­tiš­ku­mo) pa­kan­ka vals­ty­bės iš­li­ki­mui už­ti­krin­ti, yra klai­din­gas. Ka­ro at­ve­ju Lie­tu­vą šian­dien gin­tų re­kor­diš­kai di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis, ta­čiau ki­ti jų pa­si­rin­ki­mai ver­čia abe­jo­ti, ar šis skai­čius nu­lem­tas pi­lie­tiš­ku­mo ir ar pa­sta­ra­sis aps­kri­tai su­ku­ria ko­kį iš­ti­ki­my­bės ir par­ei­gos ry­šį su sa­vo vals­ty­be. Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui Eu­ro­pos Są­jun­go­je to­kių šiau­di­nių sai­tų ne­pa­kaks.

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to pa­tei­kia­mą prie­žas­ti­nio ry­šio aiš­ki­ni­mą – lyg pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ryž­tą gin­ti vals­ty­bę – rei­kia pa­keis­ti ki­tu. Gal­būt tai mei­lė tė­vy­nei – sa­vęs sais­ty­mas su kon­kre­čia po­li­ti­ne bend­ruo­me­ne ir, dar svar­biau, su jos žmo­nė­mis (de­mo­su) – yra tiek ryž­tą gin­ti vals­ty­bę, tiek pi­lie­tiš­ku­mą le­mian­tis veiks­nys? Griež­tai moks­li­niu po­žiū­riu, tam pa­tvir­tin­ti, ži­no­ma, rei­kė­tų at­ski­ro ty­ri­mo. Kol kas vals­ty­bei ten­ka gy­ven­ti, o vals­ty­bi­nin­kams – pri­im­ti spren­di­mus ma­tant tik mįs­lin­gus pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nis. To­dėl kol kas vie­to­je moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tų te­bū­na gai­re Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus žo­džiai: „Nie­ko mes ne­ma­nėm, apie jo­kias ne­prik­lau­so­my­bes ne­sva­jo­jom. Mes ži­no­jom, kad rei­kia tau­tą kel­ti, ir dir­bom.“ Dar nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo­vė ug­dy­da­ma sa­vo pi­lie­čių pa­trio­tiš­ku­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (9)
Šviesa  78.63.230.181 2016-07-15 19:41:37
Stinga to pilietiškumo kai jisai neskatinamas, juolab žinant kaip politiniam elitui prasčiokai dvasios ubagai nerūpi ir nerūpės virš jų pačių interesu. Stinga tos meiles tėvynei kai jinai nėra pagrįstai skiepijama, nusigręžiam į šlovinga praeiti bet apie ateiti nesvajojam.
1 0  Netinkamas komentaras
bičas  188.69.215.188 2015-03-26 20:49:51
Jei per ilgas komentaras, tai ir per sunkus - nesiplesyk skaitydamas, eik i panele
11 0  Netinkamas komentaras
"Niekieno pilietiškumas"  87.247.119.217 2015-03-26 20:47:51
Puikus straipsnis, su taikliu pavadinimu.
13 0  Netinkamas komentaras
disillusioned  188.69.213.250 2015-03-26 19:50:48
per ilgas komentaras, pagrindine mintis, jei tokia yra, paskesta zodziu gausybeje
1 8  Netinkamas komentaras
Pikc  178.16.32.39 2015-03-26 18:55:53
Puikiai! Pagarba! Deja, valdžiai nei patriotizmas, nei juolab tautiškumas ne tik kad nepageidautini, bet net laikomi pavojingais. Užtat patriotizmo net terminas išguitas iš kalbos (gi net valstybinės švenės ar Sausio 13-os aukų minėjimai tapo "pilietinėmis akcijomis"), o tautiškumas išvis nacizmui prilygintas. Išties, "pilietišku" bet kokioj šaly ir bet kokiam "sajūze" gali būti - o patriotizmui reikia Tėvynės, tautiškumui (nacionalizmui) - tautos. Deja, tai nepriimtina nei dabartinio sajūzo viršūnėlėms ("tautinių valstybių vieta - istorijos šiukšlyne"), nei vis labiau sąjungine respublika tampančios Lietuvos valdžiai ("kaip Briuselis pasakys, taip ir bus!").
15 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Gar­di­ne pa­si­bai­gė, in­ten­sy­viai vy­kęs, pir­ma­sis Bal­ti­jos ly­gos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to tu­ras, kur ko­man­doms per po­rą tre­je­tą die­nų te­ko su­žais­ti po pen­ke­rias rung­ty­nes. Tie­sa, rung­ty­nių lai­kas [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami