Niekieno pilietiškumas

Linas BRAUKYLA 2015-03-26 12:00

Linas BRAUKYLA

2015-03-26 12:00
Kas­me­čio pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li kiek nu­liū­din­ti: 2014 me­tais lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mas kri­to. Vis­gi daug di­des­nį rū­pes­tį tu­rė­tų kel­ti ne grės­mė pi­lie­tiš­ku­mui, bet grės­mė pa­čiai lie­tu­vių tau­tai. Tai nė­ra tas pats.

Pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­nė­ji­mai Lietuvoje

Leng­va yra su­tar­ti, kad Lie­tu­vai rei­kia po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų, ak­ty­vių ir veik­lių pi­lie­čių: to de­mo­so, ku­ris ga­lė­tų val­dy­ti de­mo­kra­tiš­ko­je vals­ty­bė­je. Ly­giai taip pat ne­sun­ku pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie pi­lie­tiš­ku­mą, lie­tu­viams to­bu­lė­ti yra kur.

Taip ta­ręs, Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas ėmė­si tir­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės „būk­lę ir rai­dos ten­den­ci­jas“. Jau nuo 2007 me­tų ren­gia­mi kas­me­čiai pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mai ma­tuo­ja Lie­tu­vos vi­suo­me­nės būk­lės par­ame­trus. Va­sa­rį pri­sta­ty­tas 2014 me­tų pa­dė­ties ty­ri­mas ro­do pi­lie­tiš­ku­mo su­ma­žė­ji­mą. Ke­le­rius me­tus iš ei­lės ki­lęs, jis vėl nu­smu­ko į 2007 me­tų ly­gį.

Pa­pil­do­mai tir­ta kon­kre­ti, nors ir dvi­ly­pė, vi­suo­me­nės gru­pė: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Tiek mo­ki­nių, tiek mo­ky­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo ly­gis, pa­sak ty­ri­mo, yra daug aukš­tes­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį.

Įdo­mūs ir ak­tua­lūs ty­ri­mo duo­me­nys, ro­dan­tys, jog ryž­tas gin­ti tė­vy­nę yra ge­ro­kai pa­ki­lęs: šian­dien Lie­tu­vą gin­tų 57 proc. lie­tu­vių , kai 2005 me­tais to­kių bu­vo tik 32 proc. At­skleis­ta, kad pa­si­ry­žu­sie­ji gin­ti Lie­tu­vą yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už tuos, ku­rie to ne­da­ry­tų. No­rė­tų­si sa­ky­ti, kad pi­lie­tiš­ku­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kas va­di­na­ma „tė­vy­nės mei­le“.

Ar pi­lie­tiš­ki žmo­nės ti­krai la­biau my­li Lie­tu­vą?

Vis­kas lyg ir bū­tų ge­rai, iš­reiš­kus kuk­lų ne­ri­mą dėl kiek su­men­ku­sios lie­tu­vių pi­lie­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ty­ri­mą pa­pil­dė dar ke­li svar­būs duo­me­nys. Moks­lei­viai, ku­rie yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už bend­rą­jį Lie­tu­vos vi­dur­kį, pa­si­žy­mi pa­na­šiu ryž­tu gin­ti ša­lį kaip ir vi­sa Lie­tu­va – maž­daug 57 proc. jų Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju gin­tų. At­ro­dy­tų, pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ir va­lią gin­ti Lie­tu­vą, bet taip nė­ra. Dar įdo­miau: 36 proc. moks­lei­vių pla­nuo­ja nuo­lat gy­ven­ti už­sie­ny­je, o pla­nuo­jan­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą ir ke­ti­nan­čių gy­ven­ti jo­je moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas ne­sis­ki­ria. Ne­iš­ven­gia­mas api­bend­ri­ni­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mas ga­li bū­ti at­sie­tas nuo pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės kon­kre­čiai ša­liai.

Kaip pi­lie­tiš­ku­mas ga­lė­tų gel­bė­ti Lie­tu­vą?

Sta­tis­ti­nis ry­šys tarp pi­lie­tiš­ku­mo ir ryž­to gin­ti Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju yra fak­tas. Ne vel­tui tai su­tei­kė džiaugs­mo ir vil­ties Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to at­sto­vams, tar­si iš­siaiš­ki­nus, kaip ga­ran­tuo­ti, Da­riaus Kuo­lio žo­džiais ta­riant, na­ci­jos iš­li­ki­mą ir kaip Lie­tu­vą pa­vers­ti stip­ria vals­ty­be, ku­rios pi­lie­čiai ak­ty­viai dirb­tų tau­tos gė­riui. Vis­gi sku­ba­ma džiaug­tis. Sta­tis­ti­ka tik liu­di­ja esant ry­šį, bet ne­pa­sa­ko, kas yra prie­žas­tis, o kas pa­da­ri­nys.

Pi­lie­tiš­ku­mas yra svar­bus vals­ty­bės gė­ris, o jo ty­ri­nė­ji­mas ga­li bū­ti nau­din­gas ir pra­smin­gas, ta­čiau pi­lie­tiš­ku­mas ne­ga­li bū­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­li­ki­mą lai­duo­jan­tis pa­grin­das. Di­le­mą, ko­dėl moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas jų ne­sus­tab­do nuo no­ro pa­lik­ti Lie­tu­vą, se­ka ir bend­res­nis teo­ri­nis klau­si­mas: kuo pi­lie­tiš­ku­mas tu­ri bū­ti pa­pil­dy­tas, kad reikš­tų ne abs­trak­tų ak­ty­vu­mą, o po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai?

Pa­sta­ra­sis klau­si­mas ky­la su­pra­tus, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir pats pi­lie­tiš­ku­mas yra abe­jin­gi tiek vals­ty­bin­gu­mo for­mai (de­mo­kra­ti­ja ar dik­ta­tū­ra), tiek ir kon­kre­čiai po­li­ti­nei bend­ri­jai (Lie­tu­va ar bet ku­ri ki­ta vals­ty­bė), ku­rio­je eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gų for­mų pi­lie­tiš­ku­mas kaip ak­ty­vu­mas ran­da­mas ir SSRS, ir JAV. Ne­ko­rum­puo­tu­mas, da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ska­ti­na­mo­je veik­lo­je, bend­ruo­me­nėms ky­lan­čių prob­le­mų spren­di­mas „iš apa­čios“ ir ki­ti bend­riau­si pi­lie­tiš­ku­mo as­pek­tai pa­gei­dau­ti­ni kiek­vie­nam re­ži­mui. Toks pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra jo­kiu bū­ti­nu ry­šiu su­sie­tas su vals­ty­be, ku­rio­je jis reiš­kia­si: ge­ras pi­lie­tis Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ly­giai ge­ru pi­lie­čiu ki­tai vals­ty­bei ir ne­bū­ti­nai yra pri­si­ri­šęs prie vals­ty­bės, ku­rio­je gy­ve­na. For­mu­luo­tė ne­at­si­tik­ti­nė – kal­bant apie pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mo ob­jek­tą, daug tiks­liau jį va­din­ti „pi­lie­čiu Lie­tu­vo­je“ nei „Lie­tu­vos pi­lie­čiu“.

Ter­mi­nas „pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė“ pa­pras­tai nu­ro­do į ki­to­kią – sa­va­ran­kiš­ką, ak­ty­vią ir ini­cia­ty­vią – tau­tos da­lį, sa­vo mąs­ty­mu be­sis­ki­rian­čią nuo pa­sy­vios dau­gu­mos. Tai ne­reiš­kia, kad jai iš­im­ti­nai rū­pi vals­ty­bės ir po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės li­ki­mas. Ji ne­si­jau­čia at­sa­kin­ga už vals­ty­bę ir tau­tą, ta­čiau no­ri ir ge­ba vals­ty­bė­je at­sto­vau­ti sau ir kreip­ti vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mus trokš­ta­ma link­me. To­kiu at­ve­ju ji nu­si­pel­no kri­ti­kos daug la­biau už aris­to­kra­ti­ją ar ba­jo­ri­ją, ku­ri, nors ir ne­siek­da­ma su­teik­ti po­li­ti­nių ga­lių „tam­suo­liams“ ir „run­ke­liams“, bent jau rū­pin­da­vo­si vals­ty­bės ge­ro­ve.

Ge­rai tai ar blo­gai? Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais vy­ra­vo skir­tin­gos vals­ty­bin­gu­mo for­mos, o mo­der­ni de­mo­kra­ti­nė tau­ti­nė vals­ty­bė tė­ra vie­na iš jų. Ta­čiau vie­na aiš­ku – su tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­ta pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­su­de­ri­na­ma, nes tik po­li­ti­nės tau­tos kaip vi­su­mos sa­vi­vo­ka su­jun­gia vi­sus gy­ven­to­jus, o ne „vir­šu­ti­nius” (ak­ty­viau­sius, tur­tin­giau­sius ar pan.) jos sluoks­nius, „bau­džiau­nin­kus” pa­lik­da­ma ana­pus po­li­ti­kos vi­so­mis pra­smė­mis. Tai reiš­kia, kad net pi­lie­tiš­ku­mui di­dė­jant, Lie­tu­vai kaip na­cio­na­li­nei vals­ty­bei sa­vai­me nuo to ne­bū­tų ge­riau.

Tau­ti­nis ug­dy­mas, tau­ti­nis mąstymas

Lie­tu­va ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­ma vi­saip: kaip Ru­si­jos im­pe­ri­jos da­lis, kaip LTSR, kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Dau­ge­liu at­žvil­gių tai ra­di­ka­liai skir­tin­gi Lie­tu­vos, kaip te­ri­to­ri­jos su sa­vo gy­ven­to­jais, bū­viai. Kiek­vie­nas iš jų tu­ri sa­vo lo­gi­ką.

Da­bar­ti­nės, 1918 me­tais įkur­tos ir 1990 me­tais at­kur­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos „lo­gi­ka“ yra na­cio­na­li­nės vals­ty­bės lo­gi­ka: Lie­tu­vos pi­lie­čiai su­da­ro lie­tu­vių po­li­ti­nę tau­tą, ku­ri, pa­si­nau­do­da­ma et­ni­nės lie­tu­vių tau­tos ap­sisp­ren­di­mo tei­se, su­kū­rė sa­vo vals­ty­bę ir jo­je įgy­ven­di­na aukš­čiau­sią­ją po­li­ti­nę ga­lią. Tau­tos samp­ra­ta čia es­min­ga dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­ma, tai yra vals­ty­bės val­džios at­skai­to­my­bės ga­ran­tas: Lie­tu­vos val­džia at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai ir vei­kia jos ge­ro­vei. An­tra, tau­ta yra de­mo­kra­ti­jos ga­ran­tas – jei ma­ny­tu­me, kad lie­tu­vių tau­tos nė­ra, tap­tų ne­be­rei­ka­lin­ga net dek­la­ruo­ti, kad vals­ty­bės val­dy­me tu­ri da­ly­vau­ti vi­si de­mo­so na­riai. Juk bū­tų daug pa­pras­čiau, jei val­dy­tų tik „pi­lie­tiš­ko­ji“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis ar­ba vals­ty­bin­gu­mo aps­kri­tai ne­bū­tų – jo at­si­sa­ky­mas dau­ge­liu at­ve­ju ga­li bū­ti efek­ty­vus ge­ro­vės po­žiū­riu. Tai su­si­ję su tre­čią­ja prie­žas­ti­mi: tau­ta yra pa­grin­das Lie­tu­vos gy­ven­to­jų so­li­da­ru­mui. Nie­kas dau­giau ne­sie­ja vers­li­nin­ko ir „run­ke­lio“, jei jie nė­ra gi­mi­nės ir ne­ta­pa­ti­na sa­vęs su ta pa­čia tau­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos – na­cio­na­li­nės vals­ty­bės, ko­kio­je gy­ve­na­me – rams­tis pir­miau­sia yra žmo­nių tau­ti­nė sa­vi­mo­nė, o ne pi­lie­tiš­ku­mas. Taip yra to­dėl, kad tau­tiš­ku­mas nė­ra su­vo­kia­mas abs­trak­čiai: Lie­tu­vo­je jis ne­iš­ven­gia­mai įgau­na lie­tu­viš­ku­mo, ki­tur – ki­tų tau­ty­bių pa­vi­da­lą. Tuo tar­pu pi­lie­tiš­ku­mas ga­li tu­rė­ti lie­tu­viš­ką mat­me­nį (kaip yra, pa­vyz­džiui, mo­kyk­lų pi­lie­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­se) ar­ba ne (kaip vis aiš­kiau re­gi­ma vi­suo­me­nė­je ir ką liu­di­ja jau mi­nė­to pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nys).

Vis daž­niau iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad pi­lie­tiš­ku­mo (at­sie­to nuo tau­tiš­ku­mo) pa­kan­ka vals­ty­bės iš­li­ki­mui už­ti­krin­ti, yra klai­din­gas. Ka­ro at­ve­ju Lie­tu­vą šian­dien gin­tų re­kor­diš­kai di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis, ta­čiau ki­ti jų pa­si­rin­ki­mai ver­čia abe­jo­ti, ar šis skai­čius nu­lem­tas pi­lie­tiš­ku­mo ir ar pa­sta­ra­sis aps­kri­tai su­ku­ria ko­kį iš­ti­ki­my­bės ir par­ei­gos ry­šį su sa­vo vals­ty­be. Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui Eu­ro­pos Są­jun­go­je to­kių šiau­di­nių sai­tų ne­pa­kaks.

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to pa­tei­kia­mą prie­žas­ti­nio ry­šio aiš­ki­ni­mą – lyg pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ryž­tą gin­ti vals­ty­bę – rei­kia pa­keis­ti ki­tu. Gal­būt tai mei­lė tė­vy­nei – sa­vęs sais­ty­mas su kon­kre­čia po­li­ti­ne bend­ruo­me­ne ir, dar svar­biau, su jos žmo­nė­mis (de­mo­su) – yra tiek ryž­tą gin­ti vals­ty­bę, tiek pi­lie­tiš­ku­mą le­mian­tis veiks­nys? Griež­tai moks­li­niu po­žiū­riu, tam pa­tvir­tin­ti, ži­no­ma, rei­kė­tų at­ski­ro ty­ri­mo. Kol kas vals­ty­bei ten­ka gy­ven­ti, o vals­ty­bi­nin­kams – pri­im­ti spren­di­mus ma­tant tik mįs­lin­gus pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nis. To­dėl kol kas vie­to­je moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tų te­bū­na gai­re Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus žo­džiai: „Nie­ko mes ne­ma­nėm, apie jo­kias ne­prik­lau­so­my­bes ne­sva­jo­jom. Mes ži­no­jom, kad rei­kia tau­tą kel­ti, ir dir­bom.“ Dar nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo­vė ug­dy­da­ma sa­vo pi­lie­čių pa­trio­tiš­ku­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (9)
Šviesa  78.63.230.181 2016-07-15 19:41:37
Stinga to pilietiškumo kai jisai neskatinamas, juolab žinant kaip politiniam elitui prasčiokai dvasios ubagai nerūpi ir nerūpės virš jų pačių interesu. Stinga tos meiles tėvynei kai jinai nėra pagrįstai skiepijama, nusigręžiam į šlovinga praeiti bet apie ateiti nesvajojam.
1 0  Netinkamas komentaras
bičas  188.69.215.188 2015-03-26 20:49:51
Jei per ilgas komentaras, tai ir per sunkus - nesiplesyk skaitydamas, eik i panele
11 0  Netinkamas komentaras
"Niekieno pilietiškumas"  87.247.119.217 2015-03-26 20:47:51
Puikus straipsnis, su taikliu pavadinimu.
13 0  Netinkamas komentaras
disillusioned  188.69.213.250 2015-03-26 19:50:48
per ilgas komentaras, pagrindine mintis, jei tokia yra, paskesta zodziu gausybeje
1 8  Netinkamas komentaras
Pikc  178.16.32.39 2015-03-26 18:55:53
Puikiai! Pagarba! Deja, valdžiai nei patriotizmas, nei juolab tautiškumas ne tik kad nepageidautini, bet net laikomi pavojingais. Užtat patriotizmo net terminas išguitas iš kalbos (gi net valstybinės švenės ar Sausio 13-os aukų minėjimai tapo "pilietinėmis akcijomis"), o tautiškumas išvis nacizmui prilygintas. Išties, "pilietišku" bet kokioj šaly ir bet kokiam "sajūze" gali būti - o patriotizmui reikia Tėvynės, tautiškumui (nacionalizmui) - tautos. Deja, tai nepriimtina nei dabartinio sajūzo viršūnėlėms ("tautinių valstybių vieta - istorijos šiukšlyne"), nei vis labiau sąjungine respublika tampančios Lietuvos valdžiai ("kaip Briuselis pasakys, taip ir bus!").
15 0  Netinkamas komentaras
Val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vas Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas siū­lo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją jung­ti prie Švie­ti­mo ir moks­lo, Ener­ge­ti­kos – prie Ūkio, mi­nis­trams nustatyti kva­li­fi­ka­ci­nius rei­ka­la­vi­mus, [...]
So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos de­le­guo­ta fi­nan­sų mi­nis­trė Ra­sa Bud­ber­gy­tė ne­at­si­sa­ko ke­ti­ni­mų su­ba­lan­suo­ti val­džios sek­to­riaus fi­nan­sus ir tvir­ti­na, kad vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mas yra bū­ti­na są­ly­ga, [...]
Prog­ra­mi­šiai, vei­kiau­siai su­si­ję su Ru­si­ja, įvyk­dė vir­ti­nę ki­ber­ne­ti­nių at­akų prieš JAV ži­niask­lai­dos sve­tai­nes, įskai­tant dien­raš­čio „The New York Ti­mes“ por­ta­lą, an­tra­die­nį pra­ne­šė [...]
Tur­ki­jos gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ope­ra­ci­ja Si­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je nu­kreip­ta ne vien prieš gru­puo­tės „Is­la­mo vals­ty­bė“ (IS) dži­ha­dis­tus, bet ir prieš kur­dų ko­vo­to­jus, o jos tiks­las – vi­sam lai­kui [...]
Šią sa­vai­tę uos­ta­mies­čio pie­ti­nė­je da­ly­je, kur ge­le­žies am­žiu­je gy­ve­no kur­šiai, bu­vo ras­tas jau tre­čias ma­žiau­siai tūks­tan­čio metų se­nu­mo šu­li­nys.
Rug­piū­čio 18-ąją ka­ta­li­kų ka­len­do­rius pa­mi­nė­jo šv. Ele­nos var­dą. Ro­mos im­pe­ra­to­rie­nė, bū­da­ma jau bran­daus am­žiaus – apie 80 me­tų – nu­vy­ko į Pa­les­ti­ną, ap­lan­kė Je­ru­za­lę, ten at­ra­do [...]
Va­kar, rugp­jū­čio 22 d., su­reng­tas uni­ka­lus mu­zi­ki­nis ren­gi­nys „Bal­ti­jos su­tar­ti­nė ap­link pa­sau­lį“ („Bal­tic Song Around The Glo­be“), skir­tas Juo­do­jo kas­pi­no die­nai ir 27-osioms Bal­ti­jos ke­lio [...]
Prieš pra­dė­da­mas nau­ją­jį se­zo­ną Vil­niaus tea­tro „Me­no for­tas“ ko­lek­ty­vą pa­sie­kė sma­gi ži­nia iš kai­my­nės Len­ki­jos.Var­šu­vos na­cio­na­li­nis tear­tas (Teatr Na­ro­do­wy), pa­žy­min­tis 250 me­tų su­kak­tį, [...]
Rugp­jū­čio 26–27 die­no­mis Šiau­liai taps Lie­tu­vos me­no sos­ti­ne ir pa­kvies į gau­sy­bę me­ni­nių pro­jek­tų, koncertų bei per­for­man­sų. 
Prog­re­sas dar nie­ka­da ne­bu­vo toks spar­tus, kaip da­bar, o nuo­la­ti­niai po­ky­čiai ne­ap­len­kė nei gro­žio idea­lų, nei mi­ty­bos ten­den­ci­jų. At­kin­so die­tą pa­kei­tė ma­žo rie­bu­mo die­tos, vė­liau pra­si­dė­jo [...]
Šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį per Lie­tu­vos pa­štą iš­siųs­ta ir gau­ta dau­giau nei 27 mln. siun­tų. Pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, be­veik penk­ta­da­liu iš­au­go šalyje siun­čia­mų siun­tų [...]
Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja su­de­ri­no UAB Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­jos elek­tri­nės modernizavimo plė­tros pro­jek­tą.
780 me­tų ju­bi­lie­jų šven­čian­tys Šiau­liai mies­to gar­bės pi­lie­čiu pa­si­ry­žę skelb­ti 90-me­čio ru­de­nį su­lauk­sian­tį ka­den­ci­ją bai­gu­sį prezidentą Val­dą Adam­kų.
Po be­veik pus­tre­čių me­tų tru­ku­sių dis­ku­si­jų dėl dau­gia­funk­ci­nės are­nos Ma­ri­jam­po­lės ta­ry­ba pa­ga­liau ap­sisp­ren­dė – pri­ta­rė, kad jau ar­ti­miau­siu me­tu bū­tų skel­bia­mas konkursas at­rink­ti pri­va­čią [...]
Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nių Kau­no ra­jo­no „Hop­trans-Si­re­nų“ gre­tas su­stip­ri­no po me­tų per­trau­kos į Lie­tu­vą su­grį­žu­si įžaidėja Gab­rie­lė Gut­kaus­kai­tė.
Vil­niaus „Ki­birkš­ties“ ko­man­da pra­dė­jo pa­si­ruo­ši­mą 2016–2017 me­tų se­zo­nui, ku­ria­me sos­ti­nės krep­ši­nin­kės ko­vos Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­go­je (LMKL), Ry­tų Europos mo­te­rų krep­ši­nio [...]
Iš­ki­lus Bel­gi­jos lū­pi­nės ar­mo­ni­kė­lės vir­tuo­zas Jea­nas-Bap­tis­te'as Thie­le­man­sas, mei­liai va­din­tas Toot­su, mi­rė po 70 me­tų tru­ku­sios kar­je­ros, per ku­rią jis kū­rė mu­zi­ką kartu su di­džiau­sio­mis [...]
Už ame­ri­kie­čių ak­to­rės bei dai­ni­nin­kės, sep­ty­nias­de­šim­ties su­lau­ku­sios Li­zos May Min­nel­li pe­čių – „Os­ka­ras“, „Gram­my“ ap­do­va­no­ji­mas, du „Auk­si­niai gaub­liai“ ir pri­klau­so­my­bės li­gų [...]
Ukrai­nai nu­spren­dus at­si­sa­ky­ti so­viet­me­čiu ša­lies mies­tams ir vie­to­vėms su­teik­tų pa­va­di­ni­mų bei pa­keis­ti juos ukrai­nie­tiš­kais, Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) taip pat pa­ko­re­ga­vo Ukrai­nos [...]
Es­ti­jos bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ur­mas Pa­etas par­eiš­kė, kad Ru­si­jos iš­leis­ta 5 rub­lių no­mi­na­lo mo­ne­ta, vaiz­duo­jan­ti Ta­li­no cen­tre sto­vė­ju­sį va­di­na­mą­jį Bron­zi­nio kario pa­mink­lą, su­tei­kia [...]
Rugp­jū­čio pa­bai­go­je į ke­tu­rių mė­ne­sių sta­žuo­tę JAV Na­cio­na­li­nės ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nis­tra­ci­jos (NA­SA) ty­ri­mų cen­tre iš­vyks­ta dar vie­nas Lie­tu­vos stu­den­tas. Vilniečiui Liud­vi­kui Pa­ukš­tei [...]
Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te (LSU) pra­si­dė­jo kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kur­sai Lie­tu­vos iki­mo­kyk­li­nio ir pra­di­nio mokyklinio am­žiaus pe­da­go­gams. 
Šie­met la­ši­ši­nių žu­vų ne­ršto ir mig­ra­ci­jos ru­de­ni­nio lai­ko­tar­pio pra­džia prasidės sa­vai­te anks­čiau.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, su­lau­ku­si vi­suo­me­nės kri­ti­kos dėl ke­ti­ni­mo ša­lies eže­rus va­ly­ti che­mi­niu bū­du, nu­ta­rė to­bu­lin­ti ren­gia­mą van­de­nų prie­žiū­ros prog­ra­mą, pasitelkdama už­sie­nio eks­per­tų [...]
Nuo­mo­nių apie va­rik­li­nę aly­vą ga­li­ma iš­girs­ti vi­so­kių. Kar­tais dvip­ras­miš­kus ko­men­ta­rus žars­to ir pa­ty­rę au­to­ser­vi­sų me­cha­ni­kai. Dis­ku­si­jų apie tin­ka­miau­sius te­pa­lus mo­to­rui aps­tu. Dau­gu­ma vai­ruo­to­jų [...]
Ka­li­for­ni­jo­je vy­ku­sio­je „Mon­te­rey Car Week“ par­odo­je Vo­kie­ti­jos kon­cer­nas pri­kaus­tė lan­ky­to­jų dė­me­sį, pri­sta­tęs įspū­din­gą „Mer­ce­des-May­bach 6“ elek­tro­mo­bi­lį. Iš­skir­ti­nė ne tik au­to­mo­bi­lio [...]
Vie­niems Egip­tas – tai fa­rao­nų pi­ra­mi­dės ir ap­link kiek akys ma­to ply­tin­ti smė­lio ka­ra­lys­tė. Ki­tiems – iš­ti­sus me­tus švie­čian­ti sau­lė, že­miau 25 laips­nių šilumos ne­nu­si­lei­džian­tis ter­mo­me­tro [...]
An­tra­sis ku­ni­go Ri­čar­do Do­vei­kos die­no­raš­tis iš UNI­CEF mi­si­jos Sva­zi­lan­de: „Bū­ti žmo­nė­mis, tai reiš­kia sergėti vie­niems ki­tus...“
Iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną iš ki­niš­kos e. par­duo­tu­vės nu­spren­du­si įsi­gy­ti vil­nie­tė ne­si­ti­kė­jo, kad pir­ki­nys iki jos na­mų ke­liaus to­kiais klai­džiais ke­liais. Siun­ti­nys užs­tri­go ne il­go­je ke­lio­nė­je [...]
Nors mu­zi­kos te­le­fo­nuo­se klau­so­si du iš tri­jų jau­nuo­lių, pa­sta­ruo­ju me­tu ga­min­to­jai vis daž­niau iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų mo­de­lius iš­lei­džia be in­teg­ruo­to FM ra­di­jo im­tu­vo. Ta­čiau nuo šiol ZIP FM [...]
Fan­ta­zi­ją „Beg­lo­bio“ prie­glau­da pe­rė­mė­me iš Vil­niaus mies­to be­na­mių gy­vū­nų sa­ni­ta­ri­nės tar­ny­bos. Ši gra­žuo­lė bu­vo ras­ta gat­vė­je. Ka­ty­tė aki­vaiz­džiai bu­vu­si na­mi­nu­kė, ta­čiau ne­ge­rų [...]
De­vy­nių mė­ne­sių am­žiaus Luk­so­ras įkur­din­tas sos­ti­nės „Beg­lo­bio“ prie­glau­do­je. Šiam drau­giš­kam, la­bai mie­lam šu­ne­liui ieš­ko­mi at­sa­kin­gi, sa­vo augintinius my­lin­tys žmo­nės.
Su­au­gu­sių ir vai­kų trau­mos pi­ką pa­sie­kia va­sa­rą ir ru­de­nį, kuo­met lai­kas lei­džia­mas ak­ty­viau­siai ir pa­ti­ria­ma apie 60 proc. visų me­tų su­ža­lo­ji­mų. 
Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro duo­me­ni­mis, šiais me­tais Lie­tu­vo­je už­re­gis­truo­tas pir­mas itin re­tos Creutz­feldt-Jakobo li­gos at­ve­jis. 
Ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė iš­te­sė­jo pa­ža­dą Rio de Ža­nei­re ap­vog­toms olim­pie­tėms irk­luo­to­joms Mil­dai Val­čiu­kai­tei ir Do­na­tai Vištartaitei nu­pirk­ti kve­pa­lų.
Va­kar Edin­bur­go ka­ra­liš­ka­jam ping­vi­nui se­rui Nil­sui Ola­vui bu­vo su­teik­tas Nor­ve­gi­jos bri­ga­dos va­do ka­ri­nis laips­nis. Šio Nor­ve­gi­jos ka­ra­liš­ko­sios gvar­di­jos gar­bės na­rio paaukštinimo ce­re­mo­ni­ja vy­ko [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Kas pakeis Lietuvos krepšinio rinktinės trenerį Joną Kazlauską?
Rimas Kurtinaitis
Šarūnas Jasikevičius
Gintaras Krapikas
Dainius Adomaitis
Ekspertas iš užsienio
Kita
horoskopai
MERGELĖ

MERGELĖ

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je ne­iš­lai­dau­ki­te pra­mo­goms, vai­kams ir do­va­noms. Tre­čia­die­nį ar ket­vir­ta­die­nį tu­rė­tu­mėt nu­veik­ti kaž­ką na­mų ūkio la­bui, tik ne­skir­ki­te tam vi­so sa­vo lais­vo lai­ko. Su­tuok­ti­niai sa­vait­ga­lį tu­rės pro­gų įsi­ti­kin­ti tiek ge­ro­sio­mis, tiek blo­go­sio­mis bend­ro gy­ve­ni­mo pu­sė­mis.

Daugiau

Komentuojami