Niekieno pilietiškumas

Linas BRAUKYLA 2015-03-26 12:00

Linas BRAUKYLA

2015-03-26 12:00
Kas­me­čio pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li kiek nu­liū­din­ti: 2014 me­tais lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mas kri­to. Vis­gi daug di­des­nį rū­pes­tį tu­rė­tų kel­ti ne grės­mė pi­lie­tiš­ku­mui, bet grės­mė pa­čiai lie­tu­vių tau­tai. Tai nė­ra tas pats.

Pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­nė­ji­mai Lietuvoje

Leng­va yra su­tar­ti, kad Lie­tu­vai rei­kia po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų, ak­ty­vių ir veik­lių pi­lie­čių: to de­mo­so, ku­ris ga­lė­tų val­dy­ti de­mo­kra­tiš­ko­je vals­ty­bė­je. Ly­giai taip pat ne­sun­ku pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie pi­lie­tiš­ku­mą, lie­tu­viams to­bu­lė­ti yra kur.

Taip ta­ręs, Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas ėmė­si tir­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės „būk­lę ir rai­dos ten­den­ci­jas“. Jau nuo 2007 me­tų ren­gia­mi kas­me­čiai pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mai ma­tuo­ja Lie­tu­vos vi­suo­me­nės būk­lės par­ame­trus. Va­sa­rį pri­sta­ty­tas 2014 me­tų pa­dė­ties ty­ri­mas ro­do pi­lie­tiš­ku­mo su­ma­žė­ji­mą. Ke­le­rius me­tus iš ei­lės ki­lęs, jis vėl nu­smu­ko į 2007 me­tų ly­gį.

Pa­pil­do­mai tir­ta kon­kre­ti, nors ir dvi­ly­pė, vi­suo­me­nės gru­pė: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Tiek mo­ki­nių, tiek mo­ky­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo ly­gis, pa­sak ty­ri­mo, yra daug aukš­tes­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį.

Įdo­mūs ir ak­tua­lūs ty­ri­mo duo­me­nys, ro­dan­tys, jog ryž­tas gin­ti tė­vy­nę yra ge­ro­kai pa­ki­lęs: šian­dien Lie­tu­vą gin­tų 57 proc. lie­tu­vių , kai 2005 me­tais to­kių bu­vo tik 32 proc. At­skleis­ta, kad pa­si­ry­žu­sie­ji gin­ti Lie­tu­vą yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už tuos, ku­rie to ne­da­ry­tų. No­rė­tų­si sa­ky­ti, kad pi­lie­tiš­ku­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kas va­di­na­ma „tė­vy­nės mei­le“.

Ar pi­lie­tiš­ki žmo­nės ti­krai la­biau my­li Lie­tu­vą?

Vis­kas lyg ir bū­tų ge­rai, iš­reiš­kus kuk­lų ne­ri­mą dėl kiek su­men­ku­sios lie­tu­vių pi­lie­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ty­ri­mą pa­pil­dė dar ke­li svar­būs duo­me­nys. Moks­lei­viai, ku­rie yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už bend­rą­jį Lie­tu­vos vi­dur­kį, pa­si­žy­mi pa­na­šiu ryž­tu gin­ti ša­lį kaip ir vi­sa Lie­tu­va – maž­daug 57 proc. jų Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju gin­tų. At­ro­dy­tų, pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ir va­lią gin­ti Lie­tu­vą, bet taip nė­ra. Dar įdo­miau: 36 proc. moks­lei­vių pla­nuo­ja nuo­lat gy­ven­ti už­sie­ny­je, o pla­nuo­jan­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą ir ke­ti­nan­čių gy­ven­ti jo­je moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas ne­sis­ki­ria. Ne­iš­ven­gia­mas api­bend­ri­ni­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mas ga­li bū­ti at­sie­tas nuo pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės kon­kre­čiai ša­liai.

Kaip pi­lie­tiš­ku­mas ga­lė­tų gel­bė­ti Lie­tu­vą?

Sta­tis­ti­nis ry­šys tarp pi­lie­tiš­ku­mo ir ryž­to gin­ti Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju yra fak­tas. Ne vel­tui tai su­tei­kė džiaugs­mo ir vil­ties Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to at­sto­vams, tar­si iš­siaiš­ki­nus, kaip ga­ran­tuo­ti, Da­riaus Kuo­lio žo­džiais ta­riant, na­ci­jos iš­li­ki­mą ir kaip Lie­tu­vą pa­vers­ti stip­ria vals­ty­be, ku­rios pi­lie­čiai ak­ty­viai dirb­tų tau­tos gė­riui. Vis­gi sku­ba­ma džiaug­tis. Sta­tis­ti­ka tik liu­di­ja esant ry­šį, bet ne­pa­sa­ko, kas yra prie­žas­tis, o kas pa­da­ri­nys.

Pi­lie­tiš­ku­mas yra svar­bus vals­ty­bės gė­ris, o jo ty­ri­nė­ji­mas ga­li bū­ti nau­din­gas ir pra­smin­gas, ta­čiau pi­lie­tiš­ku­mas ne­ga­li bū­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­li­ki­mą lai­duo­jan­tis pa­grin­das. Di­le­mą, ko­dėl moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas jų ne­sus­tab­do nuo no­ro pa­lik­ti Lie­tu­vą, se­ka ir bend­res­nis teo­ri­nis klau­si­mas: kuo pi­lie­tiš­ku­mas tu­ri bū­ti pa­pil­dy­tas, kad reikš­tų ne abs­trak­tų ak­ty­vu­mą, o po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai?

Pa­sta­ra­sis klau­si­mas ky­la su­pra­tus, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir pats pi­lie­tiš­ku­mas yra abe­jin­gi tiek vals­ty­bin­gu­mo for­mai (de­mo­kra­ti­ja ar dik­ta­tū­ra), tiek ir kon­kre­čiai po­li­ti­nei bend­ri­jai (Lie­tu­va ar bet ku­ri ki­ta vals­ty­bė), ku­rio­je eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gų for­mų pi­lie­tiš­ku­mas kaip ak­ty­vu­mas ran­da­mas ir SSRS, ir JAV. Ne­ko­rum­puo­tu­mas, da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ska­ti­na­mo­je veik­lo­je, bend­ruo­me­nėms ky­lan­čių prob­le­mų spren­di­mas „iš apa­čios“ ir ki­ti bend­riau­si pi­lie­tiš­ku­mo as­pek­tai pa­gei­dau­ti­ni kiek­vie­nam re­ži­mui. Toks pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra jo­kiu bū­ti­nu ry­šiu su­sie­tas su vals­ty­be, ku­rio­je jis reiš­kia­si: ge­ras pi­lie­tis Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ly­giai ge­ru pi­lie­čiu ki­tai vals­ty­bei ir ne­bū­ti­nai yra pri­si­ri­šęs prie vals­ty­bės, ku­rio­je gy­ve­na. For­mu­luo­tė ne­at­si­tik­ti­nė – kal­bant apie pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mo ob­jek­tą, daug tiks­liau jį va­din­ti „pi­lie­čiu Lie­tu­vo­je“ nei „Lie­tu­vos pi­lie­čiu“.

Ter­mi­nas „pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė“ pa­pras­tai nu­ro­do į ki­to­kią – sa­va­ran­kiš­ką, ak­ty­vią ir ini­cia­ty­vią – tau­tos da­lį, sa­vo mąs­ty­mu be­sis­ki­rian­čią nuo pa­sy­vios dau­gu­mos. Tai ne­reiš­kia, kad jai iš­im­ti­nai rū­pi vals­ty­bės ir po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės li­ki­mas. Ji ne­si­jau­čia at­sa­kin­ga už vals­ty­bę ir tau­tą, ta­čiau no­ri ir ge­ba vals­ty­bė­je at­sto­vau­ti sau ir kreip­ti vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mus trokš­ta­ma link­me. To­kiu at­ve­ju ji nu­si­pel­no kri­ti­kos daug la­biau už aris­to­kra­ti­ją ar ba­jo­ri­ją, ku­ri, nors ir ne­siek­da­ma su­teik­ti po­li­ti­nių ga­lių „tam­suo­liams“ ir „run­ke­liams“, bent jau rū­pin­da­vo­si vals­ty­bės ge­ro­ve.

Ge­rai tai ar blo­gai? Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais vy­ra­vo skir­tin­gos vals­ty­bin­gu­mo for­mos, o mo­der­ni de­mo­kra­ti­nė tau­ti­nė vals­ty­bė tė­ra vie­na iš jų. Ta­čiau vie­na aiš­ku – su tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­ta pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­su­de­ri­na­ma, nes tik po­li­ti­nės tau­tos kaip vi­su­mos sa­vi­vo­ka su­jun­gia vi­sus gy­ven­to­jus, o ne „vir­šu­ti­nius” (ak­ty­viau­sius, tur­tin­giau­sius ar pan.) jos sluoks­nius, „bau­džiau­nin­kus” pa­lik­da­ma ana­pus po­li­ti­kos vi­so­mis pra­smė­mis. Tai reiš­kia, kad net pi­lie­tiš­ku­mui di­dė­jant, Lie­tu­vai kaip na­cio­na­li­nei vals­ty­bei sa­vai­me nuo to ne­bū­tų ge­riau.

Tau­ti­nis ug­dy­mas, tau­ti­nis mąstymas

Lie­tu­va ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­ma vi­saip: kaip Ru­si­jos im­pe­ri­jos da­lis, kaip LTSR, kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Dau­ge­liu at­žvil­gių tai ra­di­ka­liai skir­tin­gi Lie­tu­vos, kaip te­ri­to­ri­jos su sa­vo gy­ven­to­jais, bū­viai. Kiek­vie­nas iš jų tu­ri sa­vo lo­gi­ką.

Da­bar­ti­nės, 1918 me­tais įkur­tos ir 1990 me­tais at­kur­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos „lo­gi­ka“ yra na­cio­na­li­nės vals­ty­bės lo­gi­ka: Lie­tu­vos pi­lie­čiai su­da­ro lie­tu­vių po­li­ti­nę tau­tą, ku­ri, pa­si­nau­do­da­ma et­ni­nės lie­tu­vių tau­tos ap­sisp­ren­di­mo tei­se, su­kū­rė sa­vo vals­ty­bę ir jo­je įgy­ven­di­na aukš­čiau­sią­ją po­li­ti­nę ga­lią. Tau­tos samp­ra­ta čia es­min­ga dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­ma, tai yra vals­ty­bės val­džios at­skai­to­my­bės ga­ran­tas: Lie­tu­vos val­džia at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai ir vei­kia jos ge­ro­vei. An­tra, tau­ta yra de­mo­kra­ti­jos ga­ran­tas – jei ma­ny­tu­me, kad lie­tu­vių tau­tos nė­ra, tap­tų ne­be­rei­ka­lin­ga net dek­la­ruo­ti, kad vals­ty­bės val­dy­me tu­ri da­ly­vau­ti vi­si de­mo­so na­riai. Juk bū­tų daug pa­pras­čiau, jei val­dy­tų tik „pi­lie­tiš­ko­ji“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis ar­ba vals­ty­bin­gu­mo aps­kri­tai ne­bū­tų – jo at­si­sa­ky­mas dau­ge­liu at­ve­ju ga­li bū­ti efek­ty­vus ge­ro­vės po­žiū­riu. Tai su­si­ję su tre­čią­ja prie­žas­ti­mi: tau­ta yra pa­grin­das Lie­tu­vos gy­ven­to­jų so­li­da­ru­mui. Nie­kas dau­giau ne­sie­ja vers­li­nin­ko ir „run­ke­lio“, jei jie nė­ra gi­mi­nės ir ne­ta­pa­ti­na sa­vęs su ta pa­čia tau­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos – na­cio­na­li­nės vals­ty­bės, ko­kio­je gy­ve­na­me – rams­tis pir­miau­sia yra žmo­nių tau­ti­nė sa­vi­mo­nė, o ne pi­lie­tiš­ku­mas. Taip yra to­dėl, kad tau­tiš­ku­mas nė­ra su­vo­kia­mas abs­trak­čiai: Lie­tu­vo­je jis ne­iš­ven­gia­mai įgau­na lie­tu­viš­ku­mo, ki­tur – ki­tų tau­ty­bių pa­vi­da­lą. Tuo tar­pu pi­lie­tiš­ku­mas ga­li tu­rė­ti lie­tu­viš­ką mat­me­nį (kaip yra, pa­vyz­džiui, mo­kyk­lų pi­lie­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­se) ar­ba ne (kaip vis aiš­kiau re­gi­ma vi­suo­me­nė­je ir ką liu­di­ja jau mi­nė­to pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nys).

Vis daž­niau iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad pi­lie­tiš­ku­mo (at­sie­to nuo tau­tiš­ku­mo) pa­kan­ka vals­ty­bės iš­li­ki­mui už­ti­krin­ti, yra klai­din­gas. Ka­ro at­ve­ju Lie­tu­vą šian­dien gin­tų re­kor­diš­kai di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis, ta­čiau ki­ti jų pa­si­rin­ki­mai ver­čia abe­jo­ti, ar šis skai­čius nu­lem­tas pi­lie­tiš­ku­mo ir ar pa­sta­ra­sis aps­kri­tai su­ku­ria ko­kį iš­ti­ki­my­bės ir par­ei­gos ry­šį su sa­vo vals­ty­be. Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui Eu­ro­pos Są­jun­go­je to­kių šiau­di­nių sai­tų ne­pa­kaks.

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to pa­tei­kia­mą prie­žas­ti­nio ry­šio aiš­ki­ni­mą – lyg pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ryž­tą gin­ti vals­ty­bę – rei­kia pa­keis­ti ki­tu. Gal­būt tai mei­lė tė­vy­nei – sa­vęs sais­ty­mas su kon­kre­čia po­li­ti­ne bend­ruo­me­ne ir, dar svar­biau, su jos žmo­nė­mis (de­mo­su) – yra tiek ryž­tą gin­ti vals­ty­bę, tiek pi­lie­tiš­ku­mą le­mian­tis veiks­nys? Griež­tai moks­li­niu po­žiū­riu, tam pa­tvir­tin­ti, ži­no­ma, rei­kė­tų at­ski­ro ty­ri­mo. Kol kas vals­ty­bei ten­ka gy­ven­ti, o vals­ty­bi­nin­kams – pri­im­ti spren­di­mus ma­tant tik mįs­lin­gus pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nis. To­dėl kol kas vie­to­je moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tų te­bū­na gai­re Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus žo­džiai: „Nie­ko mes ne­ma­nėm, apie jo­kias ne­prik­lau­so­my­bes ne­sva­jo­jom. Mes ži­no­jom, kad rei­kia tau­tą kel­ti, ir dir­bom.“ Dar nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo­vė ug­dy­da­ma sa­vo pi­lie­čių pa­trio­tiš­ku­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (9)
Šviesa  78.63.230.181 2016-07-15 19:41:37
Stinga to pilietiškumo kai jisai neskatinamas, juolab žinant kaip politiniam elitui prasčiokai dvasios ubagai nerūpi ir nerūpės virš jų pačių interesu. Stinga tos meiles tėvynei kai jinai nėra pagrįstai skiepijama, nusigręžiam į šlovinga praeiti bet apie ateiti nesvajojam.
1 0  Netinkamas komentaras
bičas  188.69.215.188 2015-03-26 20:49:51
Jei per ilgas komentaras, tai ir per sunkus - nesiplesyk skaitydamas, eik i panele
11 0  Netinkamas komentaras
"Niekieno pilietiškumas"  87.247.119.217 2015-03-26 20:47:51
Puikus straipsnis, su taikliu pavadinimu.
13 0  Netinkamas komentaras
disillusioned  188.69.213.250 2015-03-26 19:50:48
per ilgas komentaras, pagrindine mintis, jei tokia yra, paskesta zodziu gausybeje
1 8  Netinkamas komentaras
Pikc  178.16.32.39 2015-03-26 18:55:53
Puikiai! Pagarba! Deja, valdžiai nei patriotizmas, nei juolab tautiškumas ne tik kad nepageidautini, bet net laikomi pavojingais. Užtat patriotizmo net terminas išguitas iš kalbos (gi net valstybinės švenės ar Sausio 13-os aukų minėjimai tapo "pilietinėmis akcijomis"), o tautiškumas išvis nacizmui prilygintas. Išties, "pilietišku" bet kokioj šaly ir bet kokiam "sajūze" gali būti - o patriotizmui reikia Tėvynės, tautiškumui (nacionalizmui) - tautos. Deja, tai nepriimtina nei dabartinio sajūzo viršūnėlėms ("tautinių valstybių vieta - istorijos šiukšlyne"), nei vis labiau sąjungine respublika tampančios Lietuvos valdžiai ("kaip Briuselis pasakys, taip ir bus!").
15 0  Netinkamas komentaras
Jau 104 Ru­si­jos spor­ti­nin­kams ne­leis­ta star­tuo­ti ki­tą penk­ta­die­nį pra­si­dė­sian­čio­se Rio de Ža­nei­ro vasaros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.
Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė Ar­gen­ti­no­je pa­ty­rė pir­mą­jį pra­lai­mė­ji­mą per pa­si­ren­gi­mo Olim­pi­nėms žai­dy­nėms cik­lą. Po dvie­jų pra­tę­si­mų lie­tu­viai nu­si­lei­do šei­mi­nin­kams 85:86 (7:10, 23:16, [...]
Įpu­sė­jus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo prog­ra­mai, Lie­tu­va su­si­du­ria su iš­šū­kiu – ša­liai teks per kiek dau­giau nei me­tus pri­im­ti dar dau­giau nei tūks­tan­tį pabėgėlių iš Ar­ti­mų­jų [...]
Vy­riau­sy­bė vi­lia­si dar šie­met baig­ti du de­šimt­me­čius vyks­tan­čias de­ry­bas su Ru­si­ja dėl Lie­tu­vos am­ba­sa­dos pa­sta­tų Mask­vo­je ir kai­my­nės ša­lies dip­lo­ma­ti­nės at­sto­vy­bės užimamų pa­tal­pų Vil­niu­je. [...]
Fi­la­del­fi­jos mies­te su­si­rin­kę de­mo­kra­tai tre­čia­die­nį ofi­cia­liai iš­rin­ko Ti­mą Kai­ne'ą sa­vo kan­di­da­tu į vi­cep­re­zi­den­to pos­tą, ga­lu­ti­nai su­for­muo­da­mi sa­vo ko­man­dą prieš lapkritį vyk­sian­čius vi­suo­ti­nius [...]
Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei (JK) pa­skel­bus, kad ji ne­be­pir­mi­nin­kaus Eu­ro­pos Sa­jun­gai (ES), į jos vie­tą sto­ja Es­ti­ja, ta­čiau bri­tų spren­di­mas trauk­tis iš ES komp­li­kuo­ja jau prasidėjusias abie­jų ša­lių [...]
Vie­nas pa­čių gra­žiau­sių Tel­šių, šių me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, ren­gi­nių – Dur­bės mū­šio pa­mink­lo ati­den­gi­mas pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį. Pa­gerb­da­ma 1260 metais že­mai­čių nu­ga­lė­tas [...]
1941 me­tų lie­pos 19-ąją Lie­tu­vą oku­pa­vę na­ciai Kau­no VII for­te su­šau­dė ko­mu­nis­tuo­jan­tį poe­tą Vy­tau­tą Mont­vi­lą. Prieš ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą vei­kęs me­ni­nin­kas bu­vo piešiamas itin ro­man­tiš­ko­mis [...]
Eu­ro­pos lei­dė­jams svar­biau­sio­je Frank­fur­to kny­gų mu­gė­je šį ru­de­nį Lie­tu­vos var­das skam­bės tarp ge­riau­sių pa­vyz­džių. Eu­ro­pos mo­ko­mo­sios li­te­ra­tū­ros lei­dė­jų gru­pė (EEPG) kartu su Frank­fur­to [...]
Me­ni­nin­kas Ge­di­mi­nas Pra­nckū­nas, fo­tog­ra­fuo­da­mas baž­ny­čio­je, pa­si­jun­ta lyg ki­to­je rea­ly­bė­je. Pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų jo fo­tog­ra­fi­jo­se – per švie­są, še­šė­lius bei for­mas rodoma har­mo­ni­ja ir [...]
„Lai­ko re­por­ta­žai“ – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus par­eng­ta par­oda fo­tog­ra­fo Ma­riaus Ba­ra­naus­ko 85-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Taip pat iš­leis­tas šio autoriaus kū­ry­bą pri­sta­tan­tis [...]
Į pa­bai­gą ei­na nau­jo­jo Ru­si­jo­je ku­ria­mo Emi­lio Vė­ly­vio fil­mo „Nak­ties ser­gė­to­jai“ dar­bai. Dar triu­kai ap­do­ro­ja­mi kom­piu­te­ri­ne gra­fi­ka, lau­kia ga­lu­ti­nis gar­so re­ži­sū­ros eta­pas... Bet jau drą­siai [...]
Vo­kie­ti­jos ka­pi­ta­lo maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­las „Lidl“ Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se ga­lė­tų par­duo­ti dau­giau lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos, ta­čiau jo va­do­vas Radostinas Rous­se­vas-Pei­nas tei­gia, [...]
Klai­pė­dos uos­tui trūks­ta te­ri­to­ri­jos plė­trai, skun­džia­ma­si, kad nau­ji sta­ti­niai dygs­ta prie pat tvo­ros, bet si­tua­ci­ją aš­tri­na ir ži­ny­bos, par­duo­dan­čios vals­ty­bės tur­tą prie cen­tri­nio sta­dio­no, [...]
Rugp­jū­čio 1-ąją, vos spė­ju­si at­si­pūs­ti nuo Jū­ros šven­tės ren­gi­nių, Klai­pė­da mies­tie­čius ir sve­čius vėl kvies švęs­ti, šį­kart – miesto įkū­ri­mo gim­ta­die­nį.
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tams skel­biant, jog dau­giau kaip treč­da­lio Lie­tu­vo­je esan­čių šach­ti­nių šu­li­nių van­duo ne­tin­ka­mas var­to­ti, aiš­kė­ja, kad ne tik įsirengti gi­lu­mi­nius grę­ži­nius, [...]
Lie­tu­vos aš­tuo­nio­li­ka­me­tės (U18) mer­gi­nos bu­vo ne­to­li per­ga­lės pries vie­nas Eu­ro­pos čem­pio­na­to fa­vo­ri­čių. Ta­čiau Ale­xios Char­te­reau me­ti­mas li­kus 4 se­kun­dėms lė­mė lietuvių pra­lai­mė­ji­mą Pra­ncū­zi­jai [...]
Pa­na­šu, jog „SMScre­dit.lt A ly­gos“ ly­de­ris Vil­niaus „Žal­gi­ris“ su­ra­do pa­na­cė­ją ne to­kiam re­zul­ta­ty­viam puo­li­mui – ja ta­po serbas And­ri­ja Ka­lu­dže­ro­vi­čius.
„Sku­bu ra­šy­ti“, – sa­ko vie­nas po­pu­lia­riau­sių ir gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Bra­zi­li­jos ra­šy­to­jų Pa­ulo Coel­ho. Jis ti­ki li­ki­mo siun­čia­mais ženk­lais ir džiau­gia­si už­siim­da­mas veik­la, ku­ri jo [...]
No­rė­da­mas at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip mo­kyk­lo­se jau­čia­si vai­kai, sprau­džia­mi į įsi­se­nė­ju­sius švie­ti­mo sis­te­mos stan­dar­tus, so­cia­li­nės ak­ci­jos „Už lai­min­ges­nius vai­kus!“ su­ma­ny­to­jas Ne­ri­jus [...]
Len­ki­jo­je mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gu­mi nu­ma­ty­ta eks­po­nuo­ti per du šim­tus eks­po­na­tų – so­vie­ti­nių pa­mink­lų. Šiuo me­tu ren­gia­mas de­ta­lus mo­nu­men­tų per­kė­li­mo ir eks­po­zi­ci­jos pla­nas.
Skry­džio koor­di­na­to­riai tre­čia­die­nį ga­lu­ti­nai at­sis­vei­ki­no su ki­ber­ne­ti­ne la­bo­ra­to­ri­ja „Phi­lae“, nu­trau­kę mė­gi­ni­mus su­si­siek­ti su jau me­tus ty­lin­čiu zon­du, skrie­jan­čius kosmoso pla­ty­bė­se ant [...]
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) 68-iems už­sie­ny­je esan­čių li­tua­nis­ti­nių mo­kyk­lų pro­jek­tams sky­rė 108 tūkst. eu­rų, dau­giau­sia par­em­tos lie­tu­viš­kos mo­kyk­los Jungtinėse Vals­ti­jo­se, Ai­ri­jo­je, [...]
Į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Tel­šių ra­jo­no agen­tū­rą lie­pos vi­du­ry­je krei­pė­si Tryš­kių mies­te­lio, Tel­šių r., gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad tvar­ky­da­mas [...]
La­ši­šas ir šla­kius nuo šiol bus ga­li­ma žve­jo­ti dar penkiose Lie­tu­vos upė­se.
Net ar­šiau­si skep­ti­kai ne­nei­gia, kad te­mi­nis ku­rios nors au­to­mo­bi­lių mar­kės ger­bė­jų sąs­kry­dis – nė­ra vien tik so­li­dus mu­zie­ji­nės eks­po­zi­ci­jos ir tech­ni­nio se­mi­na­ro de­ri­nys. Ori­gi­na­lu­mu ypač [...]
Elek­tro­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Tes­la Mo­tors“ skel­bia­si Ne­va­dos dy­ku­mo­je (JAV) ati­da­riu­si mil­ži­niš­ką 5 mlrd. JAV do­le­rių ver­tės ga­myk­lą „Gi­ga­fac­to­ry“, ku­ri yra pa­jė­gi beveik du­kart pa­di­din­ti [...]
Ke­liau­da­mas į Ki­ni­ją nie­kas ne­be­si­ti­ki ras­ti at­si­li­ku­sio kraš­to. Pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių įspū­din­gas dvi­ženk­lis Ki­ni­jos au­gi­mas, pa­ska­tin­tas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos pra­dė­tos re­for­mos, pa­ver­tė mil­ži­niš­kos [...]
Jau šie­met Lie­tu­vos poil­siau­to­jai ga­li rink­tis iš dar dau­giau žie­mos kryp­čių. Is­pa­ni­jai pri­klau­san­čią vė­jų nu­gai­rin­tą Fuer­te­ven­tū­ra abe­jin­gų ši Ka­na­rų sa­la ne­pa­lie­ka, tarp jų – ir [...]
Kait­len­čių ir or­kai­čių gran­dy­mas, no­rint iš­va­ly­ti mais­tą ruo­šiant pri­ke­pu­sius ne­šva­ru­mus, rei­ka­lau­ja pa­stan­gų. Ta­čiau jei jos va­lo­mos lai­ku ir at­siž­vel­giant į bui­ti­nio prietaiso sa­vy­bes, pro­ce­dū­ra [...]
Va­sa­rą na­mo kie­me ža­liuo­jan­čiai ve­jai rei­kia daug prie­žiū­ros – pjau­ti, tręš­ti, lais­ty­ti. Ve­jai drė­kin­ti ga­li pa­kak­ti ir prie van­den­tie­kio pri­jung­tos žar­nos, ta­čiau automatinė lais­ty­mo sis­te­ma [...]
Lu­lu ne­pap­ras­tai gra­ži il­ges­nio plau­ko ka­ty­tė. Gam­ta iš­mar­gi­no bal­tą Lu­lu kai­liu­ką juo­do­mis dė­mė­mis taip iš­ra­din­gai, kad net ro­ži­nės no­sies vie­ną šnervę nu­spal­vi­no juo­dai.
Svei­kos mi­ty­bos ir svei­ka­tai nau­din­gų pro­duk­tų var­to­ji­mo ten­den­ci­ja JAV ne­ap­len­kia ir na­mi­nių gy­vū­nų: vis daž­niau jų du­be­nė­liuo­se ga­li­ma ras­ti bran­gų mais­tą, ku­rio su­dė­ty­je yra avo­ka­dų, ža­lių­jų [...]
Aš ne­mo­ku pra­šy­ti pa­gal­bos. Pa­dė­ti su­ge­bu, pra­šy­ti – ne. Bet nuo šian­dien pa­ža­du mo­ky­tis sėdėdamas pir­ma­me suo­le.
Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro (ULAC) me­di­kai in­for­muo­ja, kad pneu­mo­ko­ki­nė in­fek­ci­ja yra vie­na pa­grin­di­nių ser­ga­mu­mo ir mir­tin­gu­mo prie­žas­čių pa­sau­ly­je, ku­rių galima iš­veng­ti skie­pi­jan­tis.
JAV kny­gy­nų tink­lo „Bar­nes and Nob­le“ duo­me­ni­mis, kny­ga „Ha­ris Po­te­ris ir pra­keik­tas vai­kas“ JAV pa­sie­kė nau­ją iš­anks­ti­nių už­sa­ky­mų re­kor­dą. Ši­taip ji ap­len­kė ankstesnę kny­gą apie [...]
Vie­nas pa­grin­di­nių bet ko­kios sri­ties va­do­vo už­da­vi­nių yra per­so­na­lo ug­dy­mas ir to­bu­li­ni­mas. Tam su­kur­ta ne­ma­žai įran­kių: in­di­vi­dua­lus mo­ky­mas, men­to­rys­tė, de­le­ga­vi­mas, metiniai po­kal­biai. Ta­čiau [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar patikėtumėte savo pinigus internetinėje tarpusavio skolinimo platformoje?
Taip. Dabar esu paskolinęs (pasiskolinęs)
Ne, tai nesaugu
Man patinka, kai mano pinigai su manimi
Neturiu nuomonės
horoskopai
LIŪTAS

LIŪTAS

Sa­­­­­vai­­­­­tės pra­­­­­džio­­­­­je už­­­­­siim­­­­­ki­­­­­te veik­­­­­la, ža­­­­­dan­­­­­čia as­­­­­me­­­­­ni­­­­­nės nau­­­­­dos. Tre­­­­­čia­­­­­die­­­­­nį ir ket­­­­­vir­­­­­ta­­­­­die­­­­­nį ga­­­­­li­­­­­mas leng­­­­­vas ro­­­­­ma­­­­­nas. Ven­­­­­ki­­­­­te ki­­­­­vir­­­­­čų, sten­­­­­ki­­­­­tės bend­­­­­rau­­­­­ti tik su bend­­­­­ra­­­­­min­­­­­čiais. Sa­­­­­vait­­­­­ga­­­­­lio iš­­­­­vy­­­­­ko­­­­­je ar ke­­­­­lio­­­­­nė­­­­­je vei­­­­­kiau­­­­­siai su­­­­­si­­­­­ra­­­­­si­­­­­te nau­­­­­jų drau­­­­­gų. Aps­­­­­kri­­­­­tai, sa­­­­­vai­­­­­tė pra­­­­­eis pui­­­­­kiai, jei tik su­­­­­ge­­­­­bė­­­­­si­­­­­te pa­­­­­si­­­­­rink­­­­­ti tin­­­­­ka­­­­­mą kom­­­­­pa­­­­­ni­­­­­ją.

Daugiau

Komentuojami