Niekieno pilietiškumas

Linas BRAUKYLA 2015-03-26 12:00

Linas BRAUKYLA

2015-03-26 12:00
Kas­me­čio pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li kiek nu­liū­din­ti: 2014 me­tais lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mas kri­to. Vis­gi daug di­des­nį rū­pes­tį tu­rė­tų kel­ti ne grės­mė pi­lie­tiš­ku­mui, bet grės­mė pa­čiai lie­tu­vių tau­tai. Tai nė­ra tas pats.

Pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­nė­ji­mai Lietuvoje

Leng­va yra su­tar­ti, kad Lie­tu­vai rei­kia po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų, ak­ty­vių ir veik­lių pi­lie­čių: to de­mo­so, ku­ris ga­lė­tų val­dy­ti de­mo­kra­tiš­ko­je vals­ty­bė­je. Ly­giai taip pat ne­sun­ku pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie pi­lie­tiš­ku­mą, lie­tu­viams to­bu­lė­ti yra kur.

Taip ta­ręs, Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas ėmė­si tir­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės „būk­lę ir rai­dos ten­den­ci­jas“. Jau nuo 2007 me­tų ren­gia­mi kas­me­čiai pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mai ma­tuo­ja Lie­tu­vos vi­suo­me­nės būk­lės par­ame­trus. Va­sa­rį pri­sta­ty­tas 2014 me­tų pa­dė­ties ty­ri­mas ro­do pi­lie­tiš­ku­mo su­ma­žė­ji­mą. Ke­le­rius me­tus iš ei­lės ki­lęs, jis vėl nu­smu­ko į 2007 me­tų ly­gį.

Pa­pil­do­mai tir­ta kon­kre­ti, nors ir dvi­ly­pė, vi­suo­me­nės gru­pė: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Tiek mo­ki­nių, tiek mo­ky­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo ly­gis, pa­sak ty­ri­mo, yra daug aukš­tes­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį.

Įdo­mūs ir ak­tua­lūs ty­ri­mo duo­me­nys, ro­dan­tys, jog ryž­tas gin­ti tė­vy­nę yra ge­ro­kai pa­ki­lęs: šian­dien Lie­tu­vą gin­tų 57 proc. lie­tu­vių , kai 2005 me­tais to­kių bu­vo tik 32 proc. At­skleis­ta, kad pa­si­ry­žu­sie­ji gin­ti Lie­tu­vą yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už tuos, ku­rie to ne­da­ry­tų. No­rė­tų­si sa­ky­ti, kad pi­lie­tiš­ku­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kas va­di­na­ma „tė­vy­nės mei­le“.

Ar pi­lie­tiš­ki žmo­nės ti­krai la­biau my­li Lie­tu­vą?

Vis­kas lyg ir bū­tų ge­rai, iš­reiš­kus kuk­lų ne­ri­mą dėl kiek su­men­ku­sios lie­tu­vių pi­lie­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ty­ri­mą pa­pil­dė dar ke­li svar­būs duo­me­nys. Moks­lei­viai, ku­rie yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už bend­rą­jį Lie­tu­vos vi­dur­kį, pa­si­žy­mi pa­na­šiu ryž­tu gin­ti ša­lį kaip ir vi­sa Lie­tu­va – maž­daug 57 proc. jų Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju gin­tų. At­ro­dy­tų, pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ir va­lią gin­ti Lie­tu­vą, bet taip nė­ra. Dar įdo­miau: 36 proc. moks­lei­vių pla­nuo­ja nuo­lat gy­ven­ti už­sie­ny­je, o pla­nuo­jan­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą ir ke­ti­nan­čių gy­ven­ti jo­je moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas ne­sis­ki­ria. Ne­iš­ven­gia­mas api­bend­ri­ni­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mas ga­li bū­ti at­sie­tas nuo pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės kon­kre­čiai ša­liai.

Kaip pi­lie­tiš­ku­mas ga­lė­tų gel­bė­ti Lie­tu­vą?

Sta­tis­ti­nis ry­šys tarp pi­lie­tiš­ku­mo ir ryž­to gin­ti Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju yra fak­tas. Ne vel­tui tai su­tei­kė džiaugs­mo ir vil­ties Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to at­sto­vams, tar­si iš­siaiš­ki­nus, kaip ga­ran­tuo­ti, Da­riaus Kuo­lio žo­džiais ta­riant, na­ci­jos iš­li­ki­mą ir kaip Lie­tu­vą pa­vers­ti stip­ria vals­ty­be, ku­rios pi­lie­čiai ak­ty­viai dirb­tų tau­tos gė­riui. Vis­gi sku­ba­ma džiaug­tis. Sta­tis­ti­ka tik liu­di­ja esant ry­šį, bet ne­pa­sa­ko, kas yra prie­žas­tis, o kas pa­da­ri­nys.

Pi­lie­tiš­ku­mas yra svar­bus vals­ty­bės gė­ris, o jo ty­ri­nė­ji­mas ga­li bū­ti nau­din­gas ir pra­smin­gas, ta­čiau pi­lie­tiš­ku­mas ne­ga­li bū­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­li­ki­mą lai­duo­jan­tis pa­grin­das. Di­le­mą, ko­dėl moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas jų ne­sus­tab­do nuo no­ro pa­lik­ti Lie­tu­vą, se­ka ir bend­res­nis teo­ri­nis klau­si­mas: kuo pi­lie­tiš­ku­mas tu­ri bū­ti pa­pil­dy­tas, kad reikš­tų ne abs­trak­tų ak­ty­vu­mą, o po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai?

Pa­sta­ra­sis klau­si­mas ky­la su­pra­tus, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir pats pi­lie­tiš­ku­mas yra abe­jin­gi tiek vals­ty­bin­gu­mo for­mai (de­mo­kra­ti­ja ar dik­ta­tū­ra), tiek ir kon­kre­čiai po­li­ti­nei bend­ri­jai (Lie­tu­va ar bet ku­ri ki­ta vals­ty­bė), ku­rio­je eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gų for­mų pi­lie­tiš­ku­mas kaip ak­ty­vu­mas ran­da­mas ir SSRS, ir JAV. Ne­ko­rum­puo­tu­mas, da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ska­ti­na­mo­je veik­lo­je, bend­ruo­me­nėms ky­lan­čių prob­le­mų spren­di­mas „iš apa­čios“ ir ki­ti bend­riau­si pi­lie­tiš­ku­mo as­pek­tai pa­gei­dau­ti­ni kiek­vie­nam re­ži­mui. Toks pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra jo­kiu bū­ti­nu ry­šiu su­sie­tas su vals­ty­be, ku­rio­je jis reiš­kia­si: ge­ras pi­lie­tis Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ly­giai ge­ru pi­lie­čiu ki­tai vals­ty­bei ir ne­bū­ti­nai yra pri­si­ri­šęs prie vals­ty­bės, ku­rio­je gy­ve­na. For­mu­luo­tė ne­at­si­tik­ti­nė – kal­bant apie pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mo ob­jek­tą, daug tiks­liau jį va­din­ti „pi­lie­čiu Lie­tu­vo­je“ nei „Lie­tu­vos pi­lie­čiu“.

Ter­mi­nas „pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė“ pa­pras­tai nu­ro­do į ki­to­kią – sa­va­ran­kiš­ką, ak­ty­vią ir ini­cia­ty­vią – tau­tos da­lį, sa­vo mąs­ty­mu be­sis­ki­rian­čią nuo pa­sy­vios dau­gu­mos. Tai ne­reiš­kia, kad jai iš­im­ti­nai rū­pi vals­ty­bės ir po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės li­ki­mas. Ji ne­si­jau­čia at­sa­kin­ga už vals­ty­bę ir tau­tą, ta­čiau no­ri ir ge­ba vals­ty­bė­je at­sto­vau­ti sau ir kreip­ti vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mus trokš­ta­ma link­me. To­kiu at­ve­ju ji nu­si­pel­no kri­ti­kos daug la­biau už aris­to­kra­ti­ją ar ba­jo­ri­ją, ku­ri, nors ir ne­siek­da­ma su­teik­ti po­li­ti­nių ga­lių „tam­suo­liams“ ir „run­ke­liams“, bent jau rū­pin­da­vo­si vals­ty­bės ge­ro­ve.

Ge­rai tai ar blo­gai? Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais vy­ra­vo skir­tin­gos vals­ty­bin­gu­mo for­mos, o mo­der­ni de­mo­kra­ti­nė tau­ti­nė vals­ty­bė tė­ra vie­na iš jų. Ta­čiau vie­na aiš­ku – su tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­ta pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­su­de­ri­na­ma, nes tik po­li­ti­nės tau­tos kaip vi­su­mos sa­vi­vo­ka su­jun­gia vi­sus gy­ven­to­jus, o ne „vir­šu­ti­nius” (ak­ty­viau­sius, tur­tin­giau­sius ar pan.) jos sluoks­nius, „bau­džiau­nin­kus” pa­lik­da­ma ana­pus po­li­ti­kos vi­so­mis pra­smė­mis. Tai reiš­kia, kad net pi­lie­tiš­ku­mui di­dė­jant, Lie­tu­vai kaip na­cio­na­li­nei vals­ty­bei sa­vai­me nuo to ne­bū­tų ge­riau.

Tau­ti­nis ug­dy­mas, tau­ti­nis mąstymas

Lie­tu­va ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­ma vi­saip: kaip Ru­si­jos im­pe­ri­jos da­lis, kaip LTSR, kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Dau­ge­liu at­žvil­gių tai ra­di­ka­liai skir­tin­gi Lie­tu­vos, kaip te­ri­to­ri­jos su sa­vo gy­ven­to­jais, bū­viai. Kiek­vie­nas iš jų tu­ri sa­vo lo­gi­ką.

Da­bar­ti­nės, 1918 me­tais įkur­tos ir 1990 me­tais at­kur­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos „lo­gi­ka“ yra na­cio­na­li­nės vals­ty­bės lo­gi­ka: Lie­tu­vos pi­lie­čiai su­da­ro lie­tu­vių po­li­ti­nę tau­tą, ku­ri, pa­si­nau­do­da­ma et­ni­nės lie­tu­vių tau­tos ap­sisp­ren­di­mo tei­se, su­kū­rė sa­vo vals­ty­bę ir jo­je įgy­ven­di­na aukš­čiau­sią­ją po­li­ti­nę ga­lią. Tau­tos samp­ra­ta čia es­min­ga dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­ma, tai yra vals­ty­bės val­džios at­skai­to­my­bės ga­ran­tas: Lie­tu­vos val­džia at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai ir vei­kia jos ge­ro­vei. An­tra, tau­ta yra de­mo­kra­ti­jos ga­ran­tas – jei ma­ny­tu­me, kad lie­tu­vių tau­tos nė­ra, tap­tų ne­be­rei­ka­lin­ga net dek­la­ruo­ti, kad vals­ty­bės val­dy­me tu­ri da­ly­vau­ti vi­si de­mo­so na­riai. Juk bū­tų daug pa­pras­čiau, jei val­dy­tų tik „pi­lie­tiš­ko­ji“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis ar­ba vals­ty­bin­gu­mo aps­kri­tai ne­bū­tų – jo at­si­sa­ky­mas dau­ge­liu at­ve­ju ga­li bū­ti efek­ty­vus ge­ro­vės po­žiū­riu. Tai su­si­ję su tre­čią­ja prie­žas­ti­mi: tau­ta yra pa­grin­das Lie­tu­vos gy­ven­to­jų so­li­da­ru­mui. Nie­kas dau­giau ne­sie­ja vers­li­nin­ko ir „run­ke­lio“, jei jie nė­ra gi­mi­nės ir ne­ta­pa­ti­na sa­vęs su ta pa­čia tau­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos – na­cio­na­li­nės vals­ty­bės, ko­kio­je gy­ve­na­me – rams­tis pir­miau­sia yra žmo­nių tau­ti­nė sa­vi­mo­nė, o ne pi­lie­tiš­ku­mas. Taip yra to­dėl, kad tau­tiš­ku­mas nė­ra su­vo­kia­mas abs­trak­čiai: Lie­tu­vo­je jis ne­iš­ven­gia­mai įgau­na lie­tu­viš­ku­mo, ki­tur – ki­tų tau­ty­bių pa­vi­da­lą. Tuo tar­pu pi­lie­tiš­ku­mas ga­li tu­rė­ti lie­tu­viš­ką mat­me­nį (kaip yra, pa­vyz­džiui, mo­kyk­lų pi­lie­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­se) ar­ba ne (kaip vis aiš­kiau re­gi­ma vi­suo­me­nė­je ir ką liu­di­ja jau mi­nė­to pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nys).

Vis daž­niau iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad pi­lie­tiš­ku­mo (at­sie­to nuo tau­tiš­ku­mo) pa­kan­ka vals­ty­bės iš­li­ki­mui už­ti­krin­ti, yra klai­din­gas. Ka­ro at­ve­ju Lie­tu­vą šian­dien gin­tų re­kor­diš­kai di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis, ta­čiau ki­ti jų pa­si­rin­ki­mai ver­čia abe­jo­ti, ar šis skai­čius nu­lem­tas pi­lie­tiš­ku­mo ir ar pa­sta­ra­sis aps­kri­tai su­ku­ria ko­kį iš­ti­ki­my­bės ir par­ei­gos ry­šį su sa­vo vals­ty­be. Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui Eu­ro­pos Są­jun­go­je to­kių šiau­di­nių sai­tų ne­pa­kaks.

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to pa­tei­kia­mą prie­žas­ti­nio ry­šio aiš­ki­ni­mą – lyg pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ryž­tą gin­ti vals­ty­bę – rei­kia pa­keis­ti ki­tu. Gal­būt tai mei­lė tė­vy­nei – sa­vęs sais­ty­mas su kon­kre­čia po­li­ti­ne bend­ruo­me­ne ir, dar svar­biau, su jos žmo­nė­mis (de­mo­su) – yra tiek ryž­tą gin­ti vals­ty­bę, tiek pi­lie­tiš­ku­mą le­mian­tis veiks­nys? Griež­tai moks­li­niu po­žiū­riu, tam pa­tvir­tin­ti, ži­no­ma, rei­kė­tų at­ski­ro ty­ri­mo. Kol kas vals­ty­bei ten­ka gy­ven­ti, o vals­ty­bi­nin­kams – pri­im­ti spren­di­mus ma­tant tik mįs­lin­gus pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nis. To­dėl kol kas vie­to­je moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tų te­bū­na gai­re Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus žo­džiai: „Nie­ko mes ne­ma­nėm, apie jo­kias ne­prik­lau­so­my­bes ne­sva­jo­jom. Mes ži­no­jom, kad rei­kia tau­tą kel­ti, ir dir­bom.“ Dar nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo­vė ug­dy­da­ma sa­vo pi­lie­čių pa­trio­tiš­ku­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (8)
bičas  188.69.215.188 2015-03-26 20:49:51
Jei per ilgas komentaras, tai ir per sunkus - nesiplesyk skaitydamas, eik i panele
11 0  Netinkamas komentaras
"Niekieno pilietiškumas"  87.247.119.217 2015-03-26 20:47:51
Puikus straipsnis, su taikliu pavadinimu.
13 0  Netinkamas komentaras
disillusioned  188.69.213.250 2015-03-26 19:50:48
per ilgas komentaras, pagrindine mintis, jei tokia yra, paskesta zodziu gausybeje
1 8  Netinkamas komentaras
Pikc  178.16.32.39 2015-03-26 18:55:53
Puikiai! Pagarba! Deja, valdžiai nei patriotizmas, nei juolab tautiškumas ne tik kad nepageidautini, bet net laikomi pavojingais. Užtat patriotizmo net terminas išguitas iš kalbos (gi net valstybinės švenės ar Sausio 13-os aukų minėjimai tapo "pilietinėmis akcijomis"), o tautiškumas išvis nacizmui prilygintas. Išties, "pilietišku" bet kokioj šaly ir bet kokiam "sajūze" gali būti - o patriotizmui reikia Tėvynės, tautiškumui (nacionalizmui) - tautos. Deja, tai nepriimtina nei dabartinio sajūzo viršūnėlėms ("tautinių valstybių vieta - istorijos šiukšlyne"), nei vis labiau sąjungine respublika tampančios Lietuvos valdžiai ("kaip Briuselis pasakys, taip ir bus!").
14 0  Netinkamas komentaras
senis  213.226.131.133 2015-03-26 18:27:48
kvaila kalbeti apie pilietiskuma kai dar nesukurta Valstybe. Begant nuo TSRS i Vakarus, buvo sukurtos valstybines institucijos, bet Valstybes sukurti neuzteko nei noro, nei pastangu, nei sugebejimu. Institucijos virto musu islaikomomis organizuotomis nusikalstamomis gaujomis. Valstybe, musu islaikoma, privalo tarnauti musu, Pilieciu, interesams. Siuo metu tosinstitucijos atstovauja gosdepo, briuselio ir kremliaus interesus. Prezidentura supriesino Lietuva su visa Europa, seimas ir vyriausybe palaiko tokia padeti salyje, kad puse Lietuvos darbingu zmoniu dirba svetur. Kur cia Valstybe, kur Pilietis, kur cia musu interesai?
5 2  Netinkamas komentaras
Lie­pos 1 d. Bu­dė­ji­mą Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės va­do­vau­ja­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ko­vi­nė­je gru­pė­je (angl. EU Batt­le Group, EUBG) pra­de­da Bi­ru­tės ulo­nų bataliono ka­rių kuo­pa.
Penk­ta­die­nį pi­ke­te prie Pre­zi­den­tū­ros ke­lios de­šim­tys žmo­nių ra­gi­no ša­lies va­do­vę Da­lią Gry­baus­kai­tę ve­tuo­ti Sei­mo pri­im­tą kon­ser­va­ty­vų Pagalbinio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mą.
Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­šas Ze­ma­nas pa­ta­ria reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NA­TO; taip siū­lo­ma pra­ėjus vos sa­vai­tei nuo Bri­ta­ni­jos rin­kė­jų sprendimo pa­si­trauk­ti iš [...]
Ukrai­na per at­ei­nan­tį de­šimt­me­tį pri­si­jungs prie Eu­ro­pos Są­jun­gos, penk­ta­die­nį par­eiš­kė ša­lies prem­je­ras Vo­lo­dy­my­ras Hrois­ma­nas, pri­dū­ręs, kad Ukrai­na tvir­tai te­be­ti­ki Bend­ri­ja, ne­pai­sant Di­džio­sios [...]
Griau­dint pa­tran­kų šū­viams ir ai­dint šai­žioms švil­pu­kų tre­lėms Bri­ta­ni­ja ir Pra­ncū­zi­ja penk­ta­die­nį mi­nė­jo prieš šimt­me­tį iš­au­šu­sią die­ną, kai ka­riai iš­lin­do iš ap­ka­sų prie So­mos upės [...]
Dar kar­tą grįž­da­mi prie 75 me­tų se­nu­mo įvy­kių, pri­si­min­ki­me pa­pli­tu­sią nuo­mo­nę, jog pir­mo­sio­mis SSRS ir Vo­kie­ti­jos ka­ro au­ko­mis tarp ci­vi­lių gy­ven­to­jų ta­po žy­dai. Ta­čiau tuo pat metu į mū­sų [...]
Kal­bos ins­pek­ci­ja bir­že­lį ste­bė­jo ke­le­tą LRT trans­liuo­ja­mų Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­nių. Iš­veng­ti klaidų ko­men­ta­to­riams ne­si­se­kė.
Dra­ma­tur­gas Iva­nas Vy­ry­pa­je­vas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me dra­mos tea­tre pri­sta­tė nau­jau­sią sa­vo pje­sę „Ne­pa­ke­lia­mai il­gi ap­ka­bi­ni­mai“, o jos skai­ty­mą par­en­gė lie­tu­vių išeivių proa­nū­kis, re­ži­sie­rius [...]
Pre­zi­den­tū­ros rū­muo­se įsi­kū­ręs Vals­ty­bės pa­ži­ni­mo cen­tras kvie­čia pra­smin­gai at­švęs­ti Lie­tu­vos ka­ra­liaus Mindaugo ka­rū­na­vi­mo die­ną.
Lie­pos 4 die­ną Vil­niu­je ir lie­pos 5 die­ną Vie­vy­je Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) cho­ras „Pro mu­si­ca“ ir Mask­vos tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­to ka­me­ri­nis cho­ras at­liks vieną įspū­din­giau­sių Ser­ge­jaus [...]
Eu­ro­pos elek­tro­ni­nės ko­mer­ci­jos rin­kos ty­ri­mo at­as­kai­ta ir Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos duo­me­nys at­sklei­džia, kad žmo­nės vis dau­giau per­ka in­ter­ne­tu, o pir­ki­nio krep­še­liui elektroninėje erd­vė­je iš­leis­ta [...]
Mi­ni­ma­lus mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas (MMA) nuo penk­ta­die­nio di­dė­ja 30 eu­rų iki 380 eu­rų.
Po be­veik tre­jus me­tus tru­ku­sios re­kons­truk­ci­jos Vil­ka­viš­kio pa­grin­di­nė J. Ba­sa­na­vi­čiaus aikš­tė iš­kil­min­gai ati­da­ry­ta dar pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­vau­jant premjerui Al­gir­dui But­ke­vi­čiui. [...]
Trys iš aš­tuo­nių Ma­ri­jam­po­lės me­ri­jos Švie­ti­mo sky­riaus spe­cia­lis­tų, įskai­tant ir šio sky­riaus ve­dė­ją As­tą Vaz­nie­nę, taip pat Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos valdininkas Ka­zi­mie­ras Bu­ko­ta [...]
Kau­no „Žal­gi­ris“ ri­kiuo­ja gre­tas bū­si­mam se­zo­nui. Lie­tu­vos čem­pio­nų ko­man­do­je ir to­liau rung­ty­niaus vi­du­rio puo­lė­jas Ro­ber­tas Jav­to­kas ir gynėjas Re­nal­das Sei­bu­tis.
Į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą Slo­vė­ni­jo­je at­vy­kę Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai pra­ty­bas per­kė­lė į fut­bo­lo aikš­tę. Ket­vir­ta­die­nį jie su­si­ti­ko su Spli­to „Haj­duk“ (Kroa­ti­ja) ekipa ir tik [...]
Tel­šiai ga­li di­džiuo­tis iš­ug­dę ypa­tin­gas ir iš­ki­lias as­me­ny­bes, gar­sių ir ži­no­mų žmo­nių tarp že­mai­čių ne­trūks­ta. Ta­čiau dar sma­giau, kai Tel­šius pa­mils­ta ir sa­vo kraštu pra­de­da lai­ky­ti [...]
Le­gen­di­nis bri­tų ak­to­rius, „Žie­dų val­do­vo“, „Ho­bi­to“ ir „X-me­nų“ žvaigž­dė Ia­nas McKel­le­nas pri­sta­ty­da­mas sa­vo mo­no spek­tak­lį „W. Sha­kes­pea­re'as sce­no­je, ekra­ne, vi­sur“ at­vi­rai [...]
Sei­mo na­riams pa­bo­do ne tik Ža­lio­jo til­to „bal­vo­nai“. Jie siū­lo bū­dą, kaip ne­skaus­min­gai bū­tų ga­li­ma at­si­kra­ty­ti su 1940 me­tų va­di­na­muo­ju Liau­dies Sei­mu bei po­li­ti­niais ir kul­tū­ros vei­kė­jais, [...]
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis siū­lo pa­lik­ti ga­lio­ti tei­si­nę ap­sau­gą Ža­lio­jo til­to skulp­tū­roms Vil­niu­je, kad jų ne­bū­tų ga­li­ma panaudoti „po­li­ti­nėms pro­vo­ka­ci­joms“.
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Aud­ro­nė Pi­trė­nie­nė ge­riau­siems Lie­tu­vos stu­den­tams pa­sky­rė var­di­nes Lie­tu­vos pre­zi­den­tų sti­pen­di­jas, ku­rių dy­dis sie­kia nuo 190 iki 266 eurų per mė­ne­sį.
Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas (MČTAU) pra­de­da vyk­dy­ti Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos re­mia­mą ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo pro­jek­tą „Va­sa­rio 16-osios Ak­to signatarų ke­liai“. Jis [...]
Lie­pos 6-ąją, Vals­ty­bės die­ną, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja kvie­čia ne­mo­ka­mai žve­jo­ti vi­suo­se ne­iš­nuo­mo­tuo­se ir iš­nuo­mo­tuo­se vals­ty­bi­niuo­se vi­daus van­dens tel­ki­niuo­se, taip pat Nemuno del­tos re­gio­ni­nia­me [...]
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ma­to 2018 m. iš­leis­ti at­nau­jin­tą Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą ir kvie­čia ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, bio­lo­gus eks­per­tus siū­ly­ti tas au­ga­lų, ker­pių, gy­vū­nų ir gry­bų rū­šis, [...]
Kau­no aps­kri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (AV­MI) in­for­muo­ja, kad bir­že­lio 29 d., bend­ra­dar­biau­da­ma su Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos par­ei­gū­nais (FNTT), tikrino au­to­mo­bi­lių re­mon­to [...]
Ga­min­to­jo at­sto­vų Lie­tu­vo­je sa­lo­nus jau pa­sie­kęs nau­ja­sis „San­ta Fe“ vi­su­rei­gis pri­sta­to­mas su di­zai­no pa­to­bu­li­ni­mais ir nau­jo­mis pa­žan­gio­mis ak­ty­vio­sios sau­gos, kom­for­to ir pa­to­gu­mo funk­ci­jo­mis. [...]
Maž­daug kas penk­tas Lie­tu­vos tu­ris­tas ren­ka­si ke­lio­nę lėk­tu­vu, kar­tu su ri­zi­ka ne­tek­ti ba­ga­žo ar at­gau­ti jį pa­vė­luo­tai, taip pat – ir pažeistą ar su­ga­din­tą.
Tur­būt esa­te gir­dė­ję po­sa­kį, kad: „Pa­sau­lis yra kny­ga, ir tie, ku­rie ne­ke­liau­ja, skai­to tik pir­mą pus­la­pį“, ku­rį tik iš­gir­dus taip ir no­ri­si gi­liai įkvėp­ti gai­vaus oro, su­si­krau­ti kup­ri­nę [...]
Lie­tu­vos pa­štas pri­me­na, kad nuo rugp­jū­čio 1 die­nos siun­tos ir pre­nu­me­ruo­ti spau­dos lei­di­niai bus pri­sta­to­mi tik į tvar­kin­gas laiš­kų dė­žu­tes. Gy­ven­to­jai lie­pos mė­ne­sį turėtų su­skub­ti at­si­nau­jin­ti [...]
Tu­rė­da­mi ne pa­čius ge­riau­sius kai­my­nus, lie­tu­viai yra ne tik ma­žiau­siai gink­luo­ta Eu­ro­po­je, bet ir vie­na ma­žiau­siai ap­si­gink­la­vu­sių tau­tų pa­sau­ly­je. Lei­di­mus gink­lui tu­ri tik apie 1 proc. ša­lies [...]
„Lie­tu­vos ži­nios“ kar­tu su ofi­cia­liu „Me­ra­dog“ at­sto­vu Lie­tu­vo­je skel­bia kon­kur­są „Va­sa­ra su au­gin­ti­niu“. Siųs­ki­te ori­gi­na­lias nuo­trau­kas ir lai­mė­ki­te mais­to sa­vo šuniui ar ka­tei.
Dėl šio šu­ne­lio lai­ky­mo są­ly­gų į „Beg­lo­bio“ prie­glau­dą krei­pė­si mo­te­ris, mal­dau­da­ma pa­im­ti šu­nį iš jos tė­vo na­mų. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad par­si­ne­šęs ma­žą šu­niu­ką, iš pra­džių tė­vas [...]
Briu­se­ly­je vy­ku­sia­me Tarp­tau­ti­nės vie­šo­sios po­li­ti­kos agen­tū­ros or­ga­ni­zuo­ta­me sim­po­ziu­me at­kreip­tas dė­me­sys į tai, kad žmo­nės ne­sku­ba nau­do­tis tarp­vals­ty­bi­nės svei­ka­tos priežiūros tei­kia­ma ga­li­my­be [...]
Va­sa­ra vai­kams – mau­dy­nių, pra­mo­gų ir žai­di­mų gry­na­me ore me­tas. Ta­čiau svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad tė­vai tu­rė­tų ati­džiau pri­žiū­rė­ti sau­lė­je žai­džian­čius vai­kus – bet ko­kie [...]
Vil­nie­čiai, nu­spren­dę tuo­ktis ne ci­vi­li­nės me­tri­ka­ci­jos biu­re, daž­niau­siai ren­ka­si mies­to ro­tu­šę, Ver­kių rū­mus, bet kai ku­rie tuo­ktis nu­spren­džia ki­no tea­tre ar ant vieš­bu­čio sto­go.
Vil­niu­je įsi­kū­ru­si kon­cer­tų sa­lė „Com­pen­sa“ at­si­sa­kė pri­im­ti rusų at­li­kė­ją Ti­ma­ti.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar mėgstate žvejoti?
Be žvejybos negaliu gyventi
Mėgstu, bet trūksta laiko
Žvejoju, kai draugai pasikviečia
Nesidomiu žvejyba
horoskopai
VĖŽYS

VĖŽYS

Prob­le­mos dėl gi­mi­nai­čių sa­vai­tės pra­džio­je ga­li lik­ti ne­ma­lo­niu ak­me­niu šir­dy­je vi­sai sa­vai­tei. An­tra­die­nį ar tre­čia­die­nį už­sis­py­ri­mas ga­li pa­da­ry­ti jums meš­kos pa­slau­gą. Ne­įva­ry­ki­te sa­vęs į kam­pą pats. Sa­vait­ga­lį jū­sų įta­ka žmo­nėms bus kur kas di­des­nė nei jums at­ro­dys.

Daugiau

Komentuojami