Niekieno pilietiškumas

Linas BRAUKYLA 2015-03-26 12:00

Linas BRAUKYLA

2015-03-26 12:00
Kas­me­čio pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ma­ta­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li kiek nu­liū­din­ti: 2014 me­tais lie­tu­vių pi­lie­tiš­ku­mas kri­to. Vis­gi daug di­des­nį rū­pes­tį tu­rė­tų kel­ti ne grės­mė pi­lie­tiš­ku­mui, bet grės­mė pa­čiai lie­tu­vių tau­tai. Tai nė­ra tas pats.

Pi­lie­tiš­ku­mo ty­ri­nė­ji­mai Lietuvoje

Leng­va yra su­tar­ti, kad Lie­tu­vai rei­kia po­li­tiš­kai są­mo­nin­gų, ak­ty­vių ir veik­lių pi­lie­čių: to de­mo­so, ku­ris ga­lė­tų val­dy­ti de­mo­kra­tiš­ko­je vals­ty­bė­je. Ly­giai taip pat ne­sun­ku pa­sa­ky­ti, kad, kal­bant apie pi­lie­tiš­ku­mą, lie­tu­viams to­bu­lė­ti yra kur.

Taip ta­ręs, Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas ėmė­si tir­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės „būk­lę ir rai­dos ten­den­ci­jas“. Jau nuo 2007 me­tų ren­gia­mi kas­me­čiai pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mai ma­tuo­ja Lie­tu­vos vi­suo­me­nės būk­lės par­ame­trus. Va­sa­rį pri­sta­ty­tas 2014 me­tų pa­dė­ties ty­ri­mas ro­do pi­lie­tiš­ku­mo su­ma­žė­ji­mą. Ke­le­rius me­tus iš ei­lės ki­lęs, jis vėl nu­smu­ko į 2007 me­tų ly­gį.

Pa­pil­do­mai tir­ta kon­kre­ti, nors ir dvi­ly­pė, vi­suo­me­nės gru­pė: mo­ki­niai ir mo­ky­to­jai. Tiek mo­ki­nių, tiek mo­ky­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo ly­gis, pa­sak ty­ri­mo, yra daug aukš­tes­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį.

Įdo­mūs ir ak­tua­lūs ty­ri­mo duo­me­nys, ro­dan­tys, jog ryž­tas gin­ti tė­vy­nę yra ge­ro­kai pa­ki­lęs: šian­dien Lie­tu­vą gin­tų 57 proc. lie­tu­vių , kai 2005 me­tais to­kių bu­vo tik 32 proc. At­skleis­ta, kad pa­si­ry­žu­sie­ji gin­ti Lie­tu­vą yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už tuos, ku­rie to ne­da­ry­tų. No­rė­tų­si sa­ky­ti, kad pi­lie­tiš­ku­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kas va­di­na­ma „tė­vy­nės mei­le“.

Ar pi­lie­tiš­ki žmo­nės ti­krai la­biau my­li Lie­tu­vą?

Vis­kas lyg ir bū­tų ge­rai, iš­reiš­kus kuk­lų ne­ri­mą dėl kiek su­men­ku­sios lie­tu­vių pi­lie­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ty­ri­mą pa­pil­dė dar ke­li svar­būs duo­me­nys. Moks­lei­viai, ku­rie yra daug pi­lie­tiš­kes­ni už bend­rą­jį Lie­tu­vos vi­dur­kį, pa­si­žy­mi pa­na­šiu ryž­tu gin­ti ša­lį kaip ir vi­sa Lie­tu­va – maž­daug 57 proc. jų Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju gin­tų. At­ro­dy­tų, pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ir va­lią gin­ti Lie­tu­vą, bet taip nė­ra. Dar įdo­miau: 36 proc. moks­lei­vių pla­nuo­ja nuo­lat gy­ven­ti už­sie­ny­je, o pla­nuo­jan­čių pa­lik­ti Lie­tu­vą ir ke­ti­nan­čių gy­ven­ti jo­je moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas ne­sis­ki­ria. Ne­iš­ven­gia­mas api­bend­ri­ni­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mas ga­li bū­ti at­sie­tas nuo pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės kon­kre­čiai ša­liai.

Kaip pi­lie­tiš­ku­mas ga­lė­tų gel­bė­ti Lie­tu­vą?

Sta­tis­ti­nis ry­šys tarp pi­lie­tiš­ku­mo ir ryž­to gin­ti Lie­tu­vą ka­ro at­ve­ju yra fak­tas. Ne vel­tui tai su­tei­kė džiaugs­mo ir vil­ties Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to at­sto­vams, tar­si iš­siaiš­ki­nus, kaip ga­ran­tuo­ti, Da­riaus Kuo­lio žo­džiais ta­riant, na­ci­jos iš­li­ki­mą ir kaip Lie­tu­vą pa­vers­ti stip­ria vals­ty­be, ku­rios pi­lie­čiai ak­ty­viai dirb­tų tau­tos gė­riui. Vis­gi sku­ba­ma džiaug­tis. Sta­tis­ti­ka tik liu­di­ja esant ry­šį, bet ne­pa­sa­ko, kas yra prie­žas­tis, o kas pa­da­ri­nys.

Pi­lie­tiš­ku­mas yra svar­bus vals­ty­bės gė­ris, o jo ty­ri­nė­ji­mas ga­li bū­ti nau­din­gas ir pra­smin­gas, ta­čiau pi­lie­tiš­ku­mas ne­ga­li bū­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės iš­li­ki­mą lai­duo­jan­tis pa­grin­das. Di­le­mą, ko­dėl moks­lei­vių pi­lie­tiš­ku­mas jų ne­sus­tab­do nuo no­ro pa­lik­ti Lie­tu­vą, se­ka ir bend­res­nis teo­ri­nis klau­si­mas: kuo pi­lie­tiš­ku­mas tu­ri bū­ti pa­pil­dy­tas, kad reikš­tų ne abs­trak­tų ak­ty­vu­mą, o po­li­ti­nį są­mo­nin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai?

Pa­sta­ra­sis klau­si­mas ky­la su­pra­tus, kad pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir pats pi­lie­tiš­ku­mas yra abe­jin­gi tiek vals­ty­bin­gu­mo for­mai (de­mo­kra­ti­ja ar dik­ta­tū­ra), tiek ir kon­kre­čiai po­li­ti­nei bend­ri­jai (Lie­tu­va ar bet ku­ri ki­ta vals­ty­bė), ku­rio­je eg­zis­tuo­ja. Skir­tin­gų for­mų pi­lie­tiš­ku­mas kaip ak­ty­vu­mas ran­da­mas ir SSRS, ir JAV. Ne­ko­rum­puo­tu­mas, da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės ska­ti­na­mo­je veik­lo­je, bend­ruo­me­nėms ky­lan­čių prob­le­mų spren­di­mas „iš apa­čios“ ir ki­ti bend­riau­si pi­lie­tiš­ku­mo as­pek­tai pa­gei­dau­ti­ni kiek­vie­nam re­ži­mui. Toks pi­lie­tiš­ku­mas nė­ra jo­kiu bū­ti­nu ry­šiu su­sie­tas su vals­ty­be, ku­rio­je jis reiš­kia­si: ge­ras pi­lie­tis Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ly­giai ge­ru pi­lie­čiu ki­tai vals­ty­bei ir ne­bū­ti­nai yra pri­si­ri­šęs prie vals­ty­bės, ku­rio­je gy­ve­na. For­mu­luo­tė ne­at­si­tik­ti­nė – kal­bant apie pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so ty­ri­mo ob­jek­tą, daug tiks­liau jį va­din­ti „pi­lie­čiu Lie­tu­vo­je“ nei „Lie­tu­vos pi­lie­čiu“.

Ter­mi­nas „pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė“ pa­pras­tai nu­ro­do į ki­to­kią – sa­va­ran­kiš­ką, ak­ty­vią ir ini­cia­ty­vią – tau­tos da­lį, sa­vo mąs­ty­mu be­sis­ki­rian­čią nuo pa­sy­vios dau­gu­mos. Tai ne­reiš­kia, kad jai iš­im­ti­nai rū­pi vals­ty­bės ir po­li­ti­nės bend­ruo­me­nės li­ki­mas. Ji ne­si­jau­čia at­sa­kin­ga už vals­ty­bę ir tau­tą, ta­čiau no­ri ir ge­ba vals­ty­bė­je at­sto­vau­ti sau ir kreip­ti vie­šo­sios po­li­ti­kos spren­di­mus trokš­ta­ma link­me. To­kiu at­ve­ju ji nu­si­pel­no kri­ti­kos daug la­biau už aris­to­kra­ti­ją ar ba­jo­ri­ją, ku­ri, nors ir ne­siek­da­ma su­teik­ti po­li­ti­nių ga­lių „tam­suo­liams“ ir „run­ke­liams“, bent jau rū­pin­da­vo­si vals­ty­bės ge­ro­ve.

Ge­rai tai ar blo­gai? Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais vy­ra­vo skir­tin­gos vals­ty­bin­gu­mo for­mos, o mo­der­ni de­mo­kra­ti­nė tau­ti­nė vals­ty­bė tė­ra vie­na iš jų. Ta­čiau vie­na aiš­ku – su tau­ti­nės vals­ty­bės samp­ra­ta pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­su­de­ri­na­ma, nes tik po­li­ti­nės tau­tos kaip vi­su­mos sa­vi­vo­ka su­jun­gia vi­sus gy­ven­to­jus, o ne „vir­šu­ti­nius” (ak­ty­viau­sius, tur­tin­giau­sius ar pan.) jos sluoks­nius, „bau­džiau­nin­kus” pa­lik­da­ma ana­pus po­li­ti­kos vi­so­mis pra­smė­mis. Tai reiš­kia, kad net pi­lie­tiš­ku­mui di­dė­jant, Lie­tu­vai kaip na­cio­na­li­nei vals­ty­bei sa­vai­me nuo to ne­bū­tų ge­riau.

Tau­ti­nis ug­dy­mas, tau­ti­nis mąstymas

Lie­tu­va ga­li bū­ti įsi­vaiz­duo­ja­ma vi­saip: kaip Ru­si­jos im­pe­ri­jos da­lis, kaip LTSR, kaip Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Dau­ge­liu at­žvil­gių tai ra­di­ka­liai skir­tin­gi Lie­tu­vos, kaip te­ri­to­ri­jos su sa­vo gy­ven­to­jais, bū­viai. Kiek­vie­nas iš jų tu­ri sa­vo lo­gi­ką.

Da­bar­ti­nės, 1918 me­tais įkur­tos ir 1990 me­tais at­kur­tos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos „lo­gi­ka“ yra na­cio­na­li­nės vals­ty­bės lo­gi­ka: Lie­tu­vos pi­lie­čiai su­da­ro lie­tu­vių po­li­ti­nę tau­tą, ku­ri, pa­si­nau­do­da­ma et­ni­nės lie­tu­vių tau­tos ap­sisp­ren­di­mo tei­se, su­kū­rė sa­vo vals­ty­bę ir jo­je įgy­ven­di­na aukš­čiau­sią­ją po­li­ti­nę ga­lią. Tau­tos samp­ra­ta čia es­min­ga dėl ke­lių prie­žas­čių. Pir­ma, tai yra vals­ty­bės val­džios at­skai­to­my­bės ga­ran­tas: Lie­tu­vos val­džia at­sto­vau­ja lie­tu­vių tau­tai ir vei­kia jos ge­ro­vei. An­tra, tau­ta yra de­mo­kra­ti­jos ga­ran­tas – jei ma­ny­tu­me, kad lie­tu­vių tau­tos nė­ra, tap­tų ne­be­rei­ka­lin­ga net dek­la­ruo­ti, kad vals­ty­bės val­dy­me tu­ri da­ly­vau­ti vi­si de­mo­so na­riai. Juk bū­tų daug pa­pras­čiau, jei val­dy­tų tik „pi­lie­tiš­ko­ji“ Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis ar­ba vals­ty­bin­gu­mo aps­kri­tai ne­bū­tų – jo at­si­sa­ky­mas dau­ge­liu at­ve­ju ga­li bū­ti efek­ty­vus ge­ro­vės po­žiū­riu. Tai su­si­ję su tre­čią­ja prie­žas­ti­mi: tau­ta yra pa­grin­das Lie­tu­vos gy­ven­to­jų so­li­da­ru­mui. Nie­kas dau­giau ne­sie­ja vers­li­nin­ko ir „run­ke­lio“, jei jie nė­ra gi­mi­nės ir ne­ta­pa­ti­na sa­vęs su ta pa­čia tau­ta.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos – na­cio­na­li­nės vals­ty­bės, ko­kio­je gy­ve­na­me – rams­tis pir­miau­sia yra žmo­nių tau­ti­nė sa­vi­mo­nė, o ne pi­lie­tiš­ku­mas. Taip yra to­dėl, kad tau­tiš­ku­mas nė­ra su­vo­kia­mas abs­trak­čiai: Lie­tu­vo­je jis ne­iš­ven­gia­mai įgau­na lie­tu­viš­ku­mo, ki­tur – ki­tų tau­ty­bių pa­vi­da­lą. Tuo tar­pu pi­lie­tiš­ku­mas ga­li tu­rė­ti lie­tu­viš­ką mat­me­nį (kaip yra, pa­vyz­džiui, mo­kyk­lų pi­lie­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mo­se) ar­ba ne (kaip vis aiš­kiau re­gi­ma vi­suo­me­nė­je ir ką liu­di­ja jau mi­nė­to pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nys).

Vis daž­niau iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad pi­lie­tiš­ku­mo (at­sie­to nuo tau­tiš­ku­mo) pa­kan­ka vals­ty­bės iš­li­ki­mui už­ti­krin­ti, yra klai­din­gas. Ka­ro at­ve­ju Lie­tu­vą šian­dien gin­tų re­kor­diš­kai di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis, ta­čiau ki­ti jų pa­si­rin­ki­mai ver­čia abe­jo­ti, ar šis skai­čius nu­lem­tas pi­lie­tiš­ku­mo ir ar pa­sta­ra­sis aps­kri­tai su­ku­ria ko­kį iš­ti­ki­my­bės ir par­ei­gos ry­šį su sa­vo vals­ty­be. Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui Eu­ro­pos Są­jun­go­je to­kių šiau­di­nių sai­tų ne­pa­kaks.

Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to pa­tei­kia­mą prie­žas­ti­nio ry­šio aiš­ki­ni­mą – lyg pi­lie­tiš­ku­mas le­mia ryž­tą gin­ti vals­ty­bę – rei­kia pa­keis­ti ki­tu. Gal­būt tai mei­lė tė­vy­nei – sa­vęs sais­ty­mas su kon­kre­čia po­li­ti­ne bend­ruo­me­ne ir, dar svar­biau, su jos žmo­nė­mis (de­mo­su) – yra tiek ryž­tą gin­ti vals­ty­bę, tiek pi­lie­tiš­ku­mą le­mian­tis veiks­nys? Griež­tai moks­li­niu po­žiū­riu, tam pa­tvir­tin­ti, ži­no­ma, rei­kė­tų at­ski­ro ty­ri­mo. Kol kas vals­ty­bei ten­ka gy­ven­ti, o vals­ty­bi­nin­kams – pri­im­ti spren­di­mus ma­tant tik mįs­lin­gus pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­so duo­me­nis. To­dėl kol kas vie­to­je moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tų te­bū­na gai­re Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus žo­džiai: „Nie­ko mes ne­ma­nėm, apie jo­kias ne­prik­lau­so­my­bes ne­sva­jo­jom. Mes ži­no­jom, kad rei­kia tau­tą kel­ti, ir dir­bom.“ Dar nė vie­na vals­ty­bė ne­pra­šo­vė ug­dy­da­ma sa­vo pi­lie­čių pa­trio­tiš­ku­mą.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (8)
bičas  188.69.215.188 2015-03-26 20:49:51
Jei per ilgas komentaras, tai ir per sunkus - nesiplesyk skaitydamas, eik i panele
11 0  Netinkamas komentaras
"Niekieno pilietiškumas"  87.247.119.217 2015-03-26 20:47:51
Puikus straipsnis, su taikliu pavadinimu.
13 0  Netinkamas komentaras
disillusioned  188.69.213.250 2015-03-26 19:50:48
per ilgas komentaras, pagrindine mintis, jei tokia yra, paskesta zodziu gausybeje
1 8  Netinkamas komentaras
Pikc  178.16.32.39 2015-03-26 18:55:53
Puikiai! Pagarba! Deja, valdžiai nei patriotizmas, nei juolab tautiškumas ne tik kad nepageidautini, bet net laikomi pavojingais. Užtat patriotizmo net terminas išguitas iš kalbos (gi net valstybinės švenės ar Sausio 13-os aukų minėjimai tapo "pilietinėmis akcijomis"), o tautiškumas išvis nacizmui prilygintas. Išties, "pilietišku" bet kokioj šaly ir bet kokiam "sajūze" gali būti - o patriotizmui reikia Tėvynės, tautiškumui (nacionalizmui) - tautos. Deja, tai nepriimtina nei dabartinio sajūzo viršūnėlėms ("tautinių valstybių vieta - istorijos šiukšlyne"), nei vis labiau sąjungine respublika tampančios Lietuvos valdžiai ("kaip Briuselis pasakys, taip ir bus!").
14 0  Netinkamas komentaras
senis  213.226.131.133 2015-03-26 18:27:48
kvaila kalbeti apie pilietiskuma kai dar nesukurta Valstybe. Begant nuo TSRS i Vakarus, buvo sukurtos valstybines institucijos, bet Valstybes sukurti neuzteko nei noro, nei pastangu, nei sugebejimu. Institucijos virto musu islaikomomis organizuotomis nusikalstamomis gaujomis. Valstybe, musu islaikoma, privalo tarnauti musu, Pilieciu, interesams. Siuo metu tosinstitucijos atstovauja gosdepo, briuselio ir kremliaus interesus. Prezidentura supriesino Lietuva su visa Europa, seimas ir vyriausybe palaiko tokia padeti salyje, kad puse Lietuvos darbingu zmoniu dirba svetur. Kur cia Valstybe, kur Pilietis, kur cia musu interesai?
5 2  Netinkamas komentaras
Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mas an­tra­die­nį at­me­tė pro­ku­ro­ro pra­šy­mą pra­tęs­ti kon­cer­no „MG Bal­tic“ vi­cep­re­zi­den­to Raimondo Kur­lians­kio su­ėmi­mą.
Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo pa­tai­sas par­en­gu­si So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) siū­lo iš­mo­kas už vai­kus nuo 7 me­tų mo­kė­ti ne tik gau­sioms šei­moms, bet ir au­gi­nan­čioms vieną ar du [...]
NA­TO Par­la­men­ti­nė Asamb­lė­ja pir­ma­die­nį par­agi­no Va­ka­rų ka­ri­nio al­jan­so na­res bū­ti pa­si­ruo­šu­sias at­sa­ky­ti į Ru­si­jos ag­re­si­jos prieš jas „po­ten­cia­lią grės­mę“.
Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) tu­ri spe­cia­lias in­te­lek­tua­lias pa­jė­gas, už­sii­man­čias Ru­si­jos de­zin­for­ma­ci­jos de­mas­ka­vi­mu ir ti­krų ži­nių apie ES sklei­di­mu. Briu­se­ly­je dir­ba spe­cia­lis­tų gru­pė, ku­rią su­da­ro [...]
Je­ru­za­lės Kris­taus Ka­po baž­ny­čio­je, pa­sta­ty­to­je to­je vie­to­je, kur, kaip ti­ki­ma, bu­vo pa­lai­do­tas Jė­zus Kris­tus, pra­dė­ti res­tau­ra­vi­mo dar­bai – bus tvar­ko­ma baž­ny­čios vi­du­je esanti ka­po šven­to­vė.
Ko­kie yra lie­tu­vių tau­tos at­min­ties ran­dai? Ko­dėl ne­ga­li­ma pa­mirš­ti Ho­lo­kaus­to, trem­čių, rep­re­si­jų, gink­luo­to po­ka­rio pa­sip­rie­ši­ni­mo? Kaip per­duo­ti skau­džią ­ko­lek­ty­vi­nę atmintį XXI am­žiaus [...]
Keiks­ma­žo­džiai spek­tak­liuo­se – jau įpras­tas pra­mo­gi­nis da­ly­kas. Joks są­mo­jis pub­li­kos taip ne­pra­juo­ki­na, kaip keiks­ma­žo­dis, ypač – ru­siš­kas. Tie­sa, yra ir to­kių žiū­ro­vų, ku­riuos er­zi­na [...]
Pur­vas ir kiau­lių fer­mos kva­pas ne­su­truk­dė pa­baig­ti pu­san­tro mė­ne­sio tru­ku­sių lie­tu­viš­ko vai­dy­bi­nio fil­mo „Ste­buk­las“ fil­ma­vi­mo dar­bų. Sce­na­ri­jaus au­to­rė ir re­ži­sie­rė Eglė Ver­te­ly­tė tei­gia [...]
„Ka­ras po­li­ti­ko­je yra pa­ti blo­giau­sia al­ter­na­ty­va“, – taip sa­kė Ot­to Ca­rius, vie­nas gar­siau­sių Ver­mach­to ir vi­so pa­sau­lio tan­kis­tų. Jo me­mua­rų kny­gą „Tig­rai pur­ve“ serijoje „II pa­sau­li­nis [...]
Penk­ta­die­nį (bir­že­lio 3 d.), nuo 12 iki 14 val., Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis drau­ge su JAV am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja ne­mo­ka­mą mu­zi­kos te­ra­pi­jos seminarą „Mu­zi­ka gy­do“. 
Pra­ėju­sią sa­vai­tę, ge­gu­žės 23–29 d., vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je bu­vo 39 EUR/MWh, 14 proc. aukš­tes­nė nei anks­tes­nę sa­vai­tę.
Sta­tis­ti­nis sko­li­nin­kas Lie­tu­vo­je yra 43 me­tų gy­ven­to­jas, vi­du­ti­niš­kai tu­rin­tis dau­giau nei vie­ną (1,4) įsis­ko­li­ni­mą, ku­rių bend­ra su­ma siekia 660 eu­rų.
Vil­niaus ši­lu­mos tink­lai (VŠT), be­si­ren­gian­tys po me­tų pe­rim­ti sos­ti­nės ši­lu­mos ūkį, ke­ti­na ženg­ti iki šiol pre­ce­den­to ne­tu­rė­ju­sį žings­nį ir iš­rei­ka­lau­ti ža­los atlyginimą iš anks­tes­nės [...]
Pa­lan­gos cen­tri­nia­me pa­plū­di­my­je šie­met poil­siau­to­jus iš oro aky­lai ste­bės be­pi­lo­tė skrai­dyk­lė, ar­ba dro­nas, ta­čiau šią idė­ją skeptiškai ver­ti­na klai­pė­die­čiai.
Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nėms žai­dy­nėms be­si­ren­gian­ti Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė iš­ko­vo­jo dar dvi per­ga­les. 33 me­tų pa­ne­vė­žie­tė bu­vo ne­nu­ga­li­ma Ru­si­jos sostinėje Mask­vo­je vy­ku­sio­se [...]
„Gol­den Sta­te War­riors“ iš­li­po iš ne­pa­vy­dė­ti­nos pa­dė­ties NBA Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jos fi­na­le ir sa­vo ma­giš­ką se­zo­ną tęs NBA fi­na­le.
„Ta­jų vers­lu­mo pa­slap­tis – po­žiū­ris „sa­bai sa­bai“ („ne­si­jau­dink ir džiau­kis“), – įsi­ti­ki­nu­si tarp­tau­ti­nio mo­te­rų vers­li­nin­kių tink­lo „Bu­si­ness in Heels“ (verslas su aukš­ta­kul­niais) [...]
Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to Po­lo­nis­ti­kos fa­kul­te­to dės­ty­to­ja, li­te­ra­tū­ros is­to­ri­kė dr. Bea­ta Ka­lę­ba, ge­rai mo­kan­ti lie­tu­vių kal­bą, jau ne vie­nus me­tus tie­sia kul­tū­ri­nius tiltus tarp Len­ki­jos [...]
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis tei­gia tu­rįs in­for­ma­ci­jos, kad ne­drau­giš­kos Lie­tu­vai jė­gos ga­li pa­nau­do­ti Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras prieš Lie­tu­vą nukreiptos pro­pa­gan­dos tiks­lams.
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis ne­sku­ba nai­kin­ti nuo Vil­niaus Ža­lio­jo til­to nu­kel­tų so­vie­ti­nių skulp­tū­rų ap­sau­gos, jis sa­ko, kad pir­ma tu­ri bū­ti su­tar­ta dėl jų li­ki­mo su skulp­tū­rų sa­vi­nin­ke [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę ge­gu­žės 20 d. Kau­ne vy­ko tarp­tau­ti­nės ro­bo­tų var­žy­bos „Robotų in­te­lek­tas 2016“.
Sie­kiant kel­ti dok­to­ran­tū­ros stu­di­jų ko­ky­bę ir pa­ska­tin­ti ga­bų jau­ni­mą rink­tis moks­li­nin­ko kar­je­rą, di­di­na­mas finansavimas dok­to­ran­tū­ros stu­di­joms.
Sad­be­ris (Ka­na­da) jau ne pir­mus me­tus su­lau­kia juo­dų­jų lo­kių. Pa­sta­rai­siais me­tais pa­daž­nė­ję miš­ko sve­čių ap­si­lan­ky­mai par­ei­gū­nus pri­ver­tė im­tis prie­mo­nių – šie­met atsirado spe­cia­li pa­gal­bos [...]
Ma­žiau­siai 35 proc. ko­ra­lų kai ku­rio­se Aus­tra­li­jos Di­džio­jo bar­je­ri­nio ri­fo da­ly­se yra žu­vę ar žūs­ta nuo ma­si­nio blu­ki­mo reiš­ki­nio, ku­rį su­ke­lia pa­sau­li­nis at­ši­li­mas, pirmadienį pa­skel­bė moks­li­nin­kai.
Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį Vil­niu­je „Mer­ce­des-Benz“ ger­bė­jai rin­ko­si į tra­di­ci­nę va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tę, ku­ri šie­met pa­sie­kė nau­ją re­kor­dą – pa­si­ro­dė net 120 da­ly­vių.
Kro­vi­nių ve­žė­jų au­to­mo­bi­lių ke­liais įmo­nė­se dir­ban­tys vai­ruo­to­jai ver­čia­mi kaup­ti tūks­tan­čių eu­rų ver­tės užs­ta­tus ar pa­si­ra­šy­ti bent 6 tūkst. eu­rų neprotestuotinus vek­se­lius darb­da­vių [...]
Pla­nuo­jant at­os­to­gas ir ren­kan­tis pa­pil­do­mas eks­kur­si­jas, plau­ki­mą plaus­tais, sa­fa­rį ar ki­tas pra­mo­gas už­sie­ny­je, ke­liau­to­jams ten­ka su­si­dur­ti su iš­ties ne­men­kais iš­šū­kiais – pa­slau­gų pa­siū­la [...]
Su­kan­tiems gal­vą, kaip va­sa­rą ir ge­rai pa­il­sė­ti, ir sy­kiu ne­iš­leis­ti krū­vos pi­ni­gų, ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai re­ko­men­duo­ja rink­tis ke­lio­nės pa­ke­tą ir poil­sio programą „Vis­kas įskai­čiuo­ta“. [...]
At­ėjus va­sa­ros se­zo­nui ir vis dau­giau lai­ko lei­džiant gam­to­je, ne vie­nam ky­la su­nku­mų, no­rint įkrau­ti sa­vo iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną. Bė­dos pra­si­de­da tuo­met, kai poil­siau­ja­ma ten, kur nė­ra elek­tros [...]
Ko­ky­biš­kas mie­gas yra vie­na es­mi­nių ge­ros sa­vi­jau­tos ir dar­bin­gu­mo są­ly­gų. Jį ty­ri­nė­jan­tys moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad tin­ka­mai iš­si­mie­gan­čio žmo­gaus in­te­lek­to koe­fi­cien­tas di­dė­ja. Ir prieš­in­gai [...]
Iš pra­džių Cheyen­ne March jau­di­no­si, kad Bei­bis su­ės Čar­lį. Ta­čiau Pen­sil­va­ni­jo­je gy­ve­nan­ti dvi­de­šimt­me­tė grei­tai įsi­ti­ki­no, kad jos ne­ri­mas ne­tu­ri pa­grin­do – ka­ti­nas ir barz­do­ta­sis drie­žas [...]
Jo var­das – Brai­tas. Jau­nu­tis, gal­būt vie­nų me­tu­kų am­žiaus, kas­truo­tas, skie­py­tas ka­ti­nu­kas. Šis pūs­tauo­de­gis gra­žuo­lis, pri­me­nan­tis Tur­kų an­go­ros veis­lės ka­tę, pri­žiū­ri­mas „Beg­lo­bio“ [...]
Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS (ULAC) cen­tro me­di­kai in­for­muo­ja, jog bai­gė­si va­di­na­ma­sis gri­po se­zo­nas ir kas sa­vai­tę duo­me­nys apie gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mą gripu ne­be­bus skel­bia­mi. 
Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras pra­ne­šė, kad šiuo me­tu la­bai rei­ka­lin­gas (II) + ir A (II) – gru­pes tu­rin­čių do­no­rų krau­jas. Gy­ven­to­jai kvie­čia­mi bū­ti pi­lie­tiš­kais ir ne­lauk­ti – pa­do­va­no­ti krau­jo, [...]
Anū­kų tu­rin­tis len­kas Alek­sand­ras Do­ba sek­ma­die­nį bai­da­re iš­plau­kė iš Niu­jor­ko, pra­dė­da­mas sa­vo tre­čią sa­va­ran­kiš­ką ke­lio­nę per At­lan­to van­de­ny­ną. Por­tu­ga­li­ją jis pla­nuo­ja pasiekti iki rug­sė­jo [...]
Vie­na plo­vik­lius ga­mi­nan­ti Ki­ni­jos fir­ma at­sip­ra­šė už rek­la­mą, ku­rio­je juo­dao­dis vy­ras įgrū­da­mas į skal­bi­mo ma­ši­ną ir virs­ta švie­siao­džiu azi­jie­čiu, nors die­ną prieš tai tvir­ti­no, kad kri­ti­kai [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina tinkamą istorijos mokymą?
Taip. Pagaliau tikra istorija dėstoma nuo mokyklos suolo
Kartais nesuprantu, kokiais šaltiniais remiantis vaikus moko?
Dažnai "pagaunu" vadovėliuose klaidingą informaciją
Didžioji dalis - sovietizmai
Istoriją dėsto nauji okupantai
Man nerūpi
horoskopai
DVYNIAI

DVYNIAI

Ryž­tin­gai mes­ki­te ša­lin aki­vaiz­džiai ne­pers­pek­ty­vius dar­bus ir ieš­ko­ki­te nau­jų sri­čių. Sa­vai­tės vi­du­ry­je jums de­rė­tų bū­ti san­tū­res­niam. Bū­si­te la­bai ener­gin­gas ir kū­ry­biš­kas, bet tu­ri­te sau­go­tis ne­pri­da­ry­ti da­ly­kų, ku­rių vė­liau rei­kė­tų gai­lė­tis.

Daugiau

Komentuojami