TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nieko nėra brangesnio už laisvę

2012 02 15 7:00

Kai būrelis Lietuvos šviesuolių po baisiausios okupacijos, visiškai nuniokojusios Lietuvos ūkį, 1918 metų vasario 16 dieną susirinko Vilniuje ir pasirašė deklaraciją, kad mes, lietuviai, norime būti, kaip ir kitos tautos, laisvi ir nepriklausomi nuo kitų valstybių, nuo to laiko ši diena tapo švente kiekvienam sąmoningam lietuviui, kiekvienam patriotiškai nusiteikusiam, lietuvius mylinčiam Lietuvos žmogui.

Laisvė įpareigoja elgtis atsakingai, blaiviai, nes laisvė - tai visų pirma tiesa ir savikritiškas požiūris į save ir kitas tautas, į savo istoriją, teisingas, visapusiškas jos įvertinimas. Artėjant Vasario 16-ajai neišvengiamai kyla minčių apie praeitį. Kodėl taip atsitiko, kodėl praradome savo laisvę?

Deja, laisvos Lietuvos ateitis nebuvo tokia graži, kaip istorija. Mes buvome jauna valstybė, kaip visada demokratinėje santvarkoje rimtam mąstymui, bendram kūrybiniam darbui trukdė partijų rietenos, gudriai vykdoma slapta bolševikų, lenkų ir kitų galingesnių, turtingesnių tautų šovinistų demoralizuojanti, ardomoji veikla. Ne mes vieni sirgome tomis ligomis. Net "laisvės, lygybės ir brolybės" idėjas Europoje išplatinusi Prancūzija, kurią beveik nevaržomai iš vidaus ardė Kominternas, pralaimėjo...

Bet tai ne pasiteisinimas, nes mes, lietuviai, turėjome iš ko mokytis, vieni pirmųjų Europoje sukūrėme modernią, centralizuotą valstybę, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Vlado Terlecko žodžiais tariant, gal net pirmąją Konstituciją Europoje - Lietuvos Statutą. Ir nors tas statutas, kaip ir Vytauto karūna, buvo iš mūsų pagrobti, mes neturėjome teisės to užmiršti, neišmokti istorijos pamokų. Nenoriu būti neteisingai suprastas, nekaltinu "smetoninės" Lietuvos dėl ano, prieškarinio nepriklausomybės praradimo, tokios tautinės saviniekos likučių atsikračiau perskaitęs minėto V.Terlecko knygą "Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai". PAGARBA protėviams, teisingas jų didžių darbų įvertinimas yra geras dalykas, reikėtų tik išmokti gerbti ir DABARTINIUS Lietuvos žmones.

Laisva valstybė turi užtikrinti laisvę ir teisingumą savo piliečiams, ginti juos. Šalyje, kur viskas draudžiama, kur sunku laisvai veikti, dirbti, kur gerbiami tik užsieniečiai, kur piliečių teisių negina valstybė, kaip patiems piliečiams apginti, apsiginti? Panašiai klausė viename laikraštyje prof. Saulius Sondeckis.

Prieškarinės Lietuvos pagrindinė istorinė klaida buvo nesigynimas, nesipriešinimas užsienio grobikams, ypač kai iš mūsų atėmė Klaipėdą.

Dabartinės Lietuvos valdančiųjų sluoksnio pagrindinės klaidos net dvi: pirma - kad negina kiekvieno žmogaus teisių, antra - kad negina Lietuvos juridinės nepriklausomybės, pasirašinėja "žingsnis po žingsnio" sutartis, kurios Lietuvą vis labiau daro pusiau kolonija. Neužstoja Lietuva ir savo istorinės sesės - tik truputėlio daugiau laisvės panorusios Vengrijos.

Nieko keista, jog vis daugiau lietuvių nusivilia tokia netikra laisve, renka į valdžią vis naujus "gelbėtojus", bet vis nepataiko, nes "elitas" nenori išgirsti ir suprasti savo rinkėjų - "runkelių", "pilvažmogių"...

Užtat elitas labai vieningas dėl negerų darbų: dėl nieko neveikimo matant Rytų Lietuvos lenkinimą laisvoje Lietuvoje, dėl Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams, dėl eilinių milijardinius nuostolius kraštui nešančių aferų neišaiškinimo.

Net pačioje svarbiausioje - kultūros ir švietimo - srityje: "Skaudu ir gėda, kai žiniasklaida ar prokuratūra praneša apie kultūros funkcionierių ir tvarkytojų didesnę ar mažesnę saują, sugriebtą į savo kišenę" (Justinas Marcinkevičius). Tarpsta "gugenhaimai" ir "chorų karai", užtat etninė kultūra prilyginama "numirėlio gaivinimui" ir kliudoma ją įsileisti į mokyklas.

Laikraščiai rašo apie baisius dalykus, kad Lietuvoje jau šokama ant "teisingumo lavono ir moralės kaulų", kad "agurkų šalies" teisėjai sprendžia ne pagal teisingumą ar net pažeisdami įstatymus, atiduodami nuskriaustą mažą mergaitę neaišku kam ir nežinia kur. Akivaizdu, kad tie teisėsaugininkai, kurie dirba dorai, nesulaukia reikiamos valdžios paramos.

Kodėl taip yra? Kodėl griūva "mūsų pilys" - suverenitetas, dorovė, kodėl patylomis ateina "aksominė okupacija" (Romualdo Ozolo terminai)?  

Nemažą dalį inteligentijos užbūrė libertarinių sirenų giesmės, kad taip turi būti, kad pasaulį valdo dideli pinigai, todėl kalbėti apie tautinę laisvę naivu. Bet kas ta pinigų valdžia?

Ekonomikos ir finansų žinovai rašo, kad už laisvosios rinkos ir pinigų slypi "geležinė ranka", karinė ar politinė jėga. Nieko nauja šiame pasaulyje, tik karas vyksta kitomis, ekonominėmis ir propagandos priemonėmis. 

Bet mes nesižavime ta konkurencine kova, nes suprantame, kad vienų sėkmė atneš nesėkmę kitiems. Mūsų lietuviškoje sąmonėje užprogramuotas kitoks, geresnis pasaulis, kuriame laisvė, kaip ir tiesa, priklauso visiems. Mes suvokiame, kad laisvės negali būti be teisingumo ir solidarumo, kad pasaulis eina ne tuo keliu.

Gal todėl didžiąją dalį tautos sukaustė "netikėjimo ledas". Daugelis bėga iš Lietuvos, palikę ne tik senus tėvus, bet kartais net vaikus. Nemažai kaltės turime prisiimti ir tie, kurie nebėgame. Dėl to, kad tapome nedrąsūs, neiniciatyvūs, kad nematome, jog yra dar - visose partijose - tikrų šviesuolių, patriotų, drąsių pasiryžėlių, kurie pasiaukojamai kovoja už tai, kad tauta neišnyktų. Tik žmonės jų neišgirsta, o jie patys yra nevieningi, kartais, deja, nemoka glaustai, trumpai pasakyti taip, kad jų neišgirsti būtų neįmanoma. 

Dažnai susimąstome, nejau nieko nebeįmanoma padaryti? Ir tylomis atsiprašome kovoje už laisvę žuvusių Lietuvos patriotų, - jei dėl savo neveiklumo išnyksime, prarasime laisvę, už kurią nėra nieko brangesnio.

Jonas SIAURUKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"