Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Nieko tokio

 
2017 06 07 17:45

Prieš kelerius metus grįžti iš užsienio į Lietuvą didelių skirtumų nebuvo matyti –  tiesiog kita Europos valstybė. Dabar skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos miestų vėl tapo pastebimas. Žmonės pas mus atrodo suvaržyti ir veiduose mažai džiugesio. Toks pilkas gyvenimas be Vakarams būdingo šurmulio, spalvų, kvapų, gėlių ir muzikos. 

Užsienyje Lietuvą vis dažniau atstovauja nedidelės Lietuvos rusų ir ukrainiečių bendruomenės nariai. Atrodytų lyg siekiama parodyti, kad šalis priklauso Rusijos interesų zonai taip, kaip bandoma padaryti Latvijoje ir Estijoje. Šiandien tautinės mažumos Lietuvoje tesudaro keletą procentų gyventojų, tačiau greitai gali būti kitaip. Per pastaruosius kelerius metus vykdyta valdžios ekonominė ir politinė veika paskatino didelę emigracijos bangą ir ištuštėjusias darbo vietas gali užimti ateiviai iš kitur.

Politinė erdvė jau suformuota pagal Rusijos modelį – premjeras atstovauja saugumo struktūroms ir savo veikloje jomis remiasi, nes tiesiog visada dirbo ten, kur viskas atliekama pagal komandą. Seimo vadovybė išoriškai atrodo susijusi su Rusija, nuolat pabrėžiamas talentingas brolis, dirbantis Rusijoje. Nėra jokios abejonės, ir kiti lietuvių kilmės menininkai bei sportininkai Rusijoje bus remiami ir vertinami. Vargu, ar tai yra vien dėl jų talento, Rusija visada vykdė vadinamųjų nacionalinių kadrų rėmimo politiką, kad sustiprintų savo įtaką tam tikrame regione.

Manipuliuojant viešąja nuomone, Seimo narių konstitucinės teisės laisvai atstovauti rinkėjus yra varžomos. Sunku pasakyti, kas tas atakas organizuoja, bet kai Seimo narys uždirba mažiau už prezidentūros patarėją, turi atsiskaityti už kiekvieną pasakytą žodį ir susitikimą, ko prezidentūros patarėjams daryti nereikia, jis pats savo veiksmus pradeda riboti. Tad ir atrodo, kad sprendimus priima ne Seimo nariai, o labai jau gausūs prezidentūros klerkai. Beje, kada paskutinį kartą visuomenei buvo viešai skelbiamas vardinis patarėjų sąrašas su jų privačių ir finansinių interesų deklaracijomis, susitikimų su interesų grupių atstovais sąrašu, o ypač asmeniniai ryšiai su dirbančiais užsienio atstovybėse?

Ekonominė erdvė irgi formuojama pagal Rusijos modelį, atitolstama nuo ES standartų.

Palaipsniui formuojama ir nelabai demokratinė teisinė erdvė. Dabar daug kalbama apie kovą su korupcija, tačiau remiantis Europos Tarybos rekomendacijomis, įstatymų griežtinimas – parodomosios akcijos, o taip pat prieštaraujantis žmogaus teisėms daugelio asmenų sekimas priklausyti politinėms partijoms ar dirbti valstybės tarnyboje neturi nieko bendro su korupcijos prevencijos priemonėmis. Dar daugiau, Lietuva, nepaisant raginimų, net nesiekia įgyvendinti nepriklausomos teisėjų ir prokurorų skyrimo sistemos, kuri įtvirtintų jų savarankiškumą ir užkirstų kelią korupcijai bei politinėms manipuliacijoms. Apie Europos Tarybos atliktą Lietuvos antikorupcinės aplinkos įvertinimą ir rekomendacijas, beje, viešai paskelbtas, niekas nekalba, vietoj to paleista viešųjų ryšių akcija apie vadovę – kovotoją su korupcija.

Ekonominė erdvė irgi formuojama pagal Rusijos modelį, atitolstama nuo ES standartų. Paprasčiausia pavyzdys yra finansų sistema. Didžioje Britanijoje, kur Lietuvos jaunimas vyksta studijuoti, studentas gali banke atsidaryti specialią studento sąskaitą. Tai leidžia iš karto gauti teisę viršyti savo sąskaitos balansą 500 svarų be jokių procentų ar baudų – juk reikia pinigų įsikūrimui. Vėliau studentas gali viršyti savo sąskaitos balansą iki 3000 svarų irgi be jokių procentų, juk gali būti, kad jis susiduria su kokiomis problemomis ar šiaip nori susitvarkyti savo reikalus.

Lietuvos bankas yra nustatęs taisykles kurios neleidžia šalyje veikiantiems bankams teikti tokių paslaugų, tad Lietuvoje studentai turi kreiptis į greitųjų kreditų bendroves ir mokėti dideles palūkanas. Visai kaip Rusijoje.

Pavyzdžių galima surasti ir daugiau. Kitas neraminantis faktas yra Lietuvos kultūros pristatymas užsienyje – pristatomi kūriniai labai primena Rusijos menininkų avangardinius darbus. Lietuva visada turėjo savo modernizmą, tereikia prisiminti keturvėjininkus 4-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje arba 7-ojo dešimtmečio Lietuvos modernizmą, bet jis ateidavo iš Vakarų.

Kodėl dabar vėjai pučia iš Rytų? Atsitiktinumas ir menininko teisė į kūrybinę išraišką ar nuoseklios politikos rezultatas? Juk finansuojant kultūrinius projektus, jau daug metų stengiamasi remti bendrus projektus su buvusioms Sovietų Sąjungos šalimis. Taip užuot puoselėjus savo originalią meninę kalbą Lietuvos kūryba verčiama suktis į Rytus.

Šis grįžimas atgal prasidėjo 2009 metais ir dabar jau matomos pasekmės. Tada išreiškus nuogąstavimą apie pasekmes ir įtaką Lietuvai dėl konservatorių partijos narių bendro darbo su Rusijos energetikos bendrove RAO ir dėl jų ketinimų remti aktyvios sovietų komunistų partijos veikėjos kandidatūrą į Lietuvos prezidento postą, vienas iš tuometinių konservatorių partijos vadovų pasakė – „o kas čia tokio“.

Dabar tas „nieko tokio“ jau matyti – valdžios vairas pasuktas į Rytus su visomis pasekmėmis – Lietuva iš pirmaujančios tapo atsiliekančia ES nare, šalis neteko beveik milijono savo piliečių, didžiulė socialinė atskirtis ir naujoji karta išauginta ir jau veikianti pagal sovietinius standartus, t.y. besirūpinanti tik savimi, pataikaujanti ir bijanti pasakyti kitokią nuomonę. Žinoma, savo indėlį įnešė visos politinės partijos, norinčių ginti vakarietišką Lietuvos kelią buvo labai mažai.

Atvykusius Vilniaus oro uoste pasitinka užrašas keliomis kalbomis, bet ten nėra kitur taip įprasto teksto vokiškai, prancūziškai ar itališkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"