TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nikolajaus Patruševo paskaita

2016 02 05 6:00

Prieš keletą dienų viešumoje pasirodė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo tezės apie tarptautinio saugumo padėtį šiandien ir rytoj.

Priminsiu, kad N. Patruševas dešimt metų iki 2008-ųjų vadovavo Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST, buvusiam KGB). Kai reikėjo pulti Čečėniją ir buvo organizuoti gyvenamųjų namų su nekaltais civiliais gyventojais sprogdinimai Maskvoje ir kitur, vienas pasikėsinimų, Riazanėje, nepavyko dėl gyventojo budrumo ir nenumatyto Vidaus reikalų ministerijos (VRM) jėgų įsikišimo. Įsimintina autentiška scena dokumentiniame filme pagal knygą „FST sprogdina Rusiją“, kurios vienas autorių yra Aleksandras Litvinenka. Šioje scenoje įpykęs Vladimiras Putinas klausia abiejų vadovų – VRM ir FST: „Tai ką, prasidūrėt padangą?“ („Prokol?“) Vienas jų jau didžiavosi, kad Riazanėje galų gale sustabdė teroristus, bet nežinojo, kad tai N. Patruševo žmonės. Jam teko pasitraukti, o kolega N. Patruševas įsitvirtino ir paaiškino, kad namo rūsyje sukrauti heksogeno maišai ir laikrodiniai detonatoriai buvo tik manevrai, nereikėjo vyrams trukdyti. Dabar N. Patruševas britų teismo kaltinamas organizavęs, kartu su savo šefu, A. Litvinenkos nunuodijimą Londone. O laikraščiui „Maskvos komjaunuolis“ nūnai kalbėjo ilgiau nei valandą, vėliau aukštesnė valdžia atrinko spaudai keturis puslapius. Tai glausta paskaita su pamokymais visiems. Dėmesio! Kalba Rusija.

„Giname savo interesus. Taip pat Sirijoje. Tiesiog privalome. Konflikto su Rusija iniciatorės – JAV. Tegu jos nutraukia konfrontaciją, nes ir Krymo aneksija – ne Rusijos iniciatyva. Jei ne įvykęs Krymo „įėjimas į Rusiją“, ten būtų kilęs masinis kraujo praliejimas. Krymas „prisijungė“ ne Rusijos valia (V. Putinas vėliau pasigyrė, kad tai jo valia – V. L.), o todėl, kad Krymo valstybės gyventojai pasitarę per vieną dieną nutarė ir surengė referendumą dėl buvimo Rusijos sudėtyje.

Tačiau už tai pasaulis tesako ačiū mums, Rusijai. Palyginkite, kaip ten gerai, o blogai Donbase. Bet mes neimsim Donbaso; nesuinteresuoti, kad Ukraina subyrėtų. (Nesuinteresuoti mokėti, atstatinėti ekonomiką ir viską, ką sugriovėm, susigrąžinti pusantro milijono pabėgėlių, velniams Rusijai to reikia. Temoka Ukraina. – V. L.) Jeigu jau teks, imsim Ukrainą visą. Arba gabalais (raspad Ukrainy), jeigu jos klaidingas politinis kursas – nutolimas nuo Rusijos – nepasikeis. Taigi arba su Rusija, arba raspadas. Mat iš tikrųjų Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje gyvena viena tauta. (Ar girdite, kaukaziečiai, kalmukai, totoriai, tuviečiai, visos Pavolgio ir Sibiro tautos?) Ši tauta, rusų, kol kas perskirta, ją reikia suvienyti.

Didysis priešas JAV siekia kuo labiau susilpninti mūsų šalį (RF). Tuo amerikietišku kursu plaukia NATO vadovybė. Kai reikia aptramdyti savarankiškesnes Prancūziją, Vokietiją, Italiją, bjaurusis Vašingtonas naudojasi antirusiškų rytinių NATO šalių nuostata. O didysis JAV tikslas – prieiti prie Rusijos gamtos turtų. (Gerai gyvenam, o gobšūs amerikiečiai nori rusus apiplėšti.) Bet dabartinė vadovybė sugebės išlaikyti Rusijos teritorinį vientisumą. (Kinijai jau atidavė didelį žemėlapio gabalą prie Amūro, bet tai nesiskaito.) Anie SSRS vadai nesugebėjo spręsti šalies problemų, išsaugoti jos. Stokojo ne tankų, o politinės valios. O mums pasaulio kooperacijos nereikia, Rusija pati viskuo apsirūpina. Svarbiausia – atmušti NATO plėtrą (Juodkalnija!), neleisti bičiulio Basharo al-Assado pralaimėjimo. Sirijoje mat yra klausimų, kuriuos kaip tik mes būtinai privalom išspręsti. Tai užtruks, tačiau kuo greičiau ten baigsis mūsų karinė operacija, tuo geriau. (Kadaise tai vadindavosi svaja apie blickrigą.) Beje, sprendimai panaudoti kariuomenę Rusijoje arba Lietuvoje (1989–1991) buvo blogi tuo, kad vadai neprisiėmė atsakomybės. (Dėl tų sprendimų dabar Vilniuje didelis teismas, o Rusijoj dar ne.) „Nejau kas nors tiki, kad sprendimus darė vykdytojai? Klausykite, tai nerimta.“

Čia pacitavau visai tiksliai, o komentarų nereikia. Tegu tik mūsų teisingumas nesusivysto aksominiais raiščiais. Būtų nerimta. O gal p. N. Patruševas ko nors nesuderino su šefu? Manau, suderino, ir tai padrąsinimas mūsų teisingumui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"