TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Noras būti madingai žaliais

2016 02 07 6:00

Norite pasididžiuoti prieš savo klientus ar kaimynus, kad naudojate tik „žalią“ elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, nors ir neturite vietos kur pasistatyti elektrinę, tokią elektrą gaminančią? Tokia galimybė yra. Tiesiog reikia pirkti elektrą su kilmės garantijomis.

Kiekvienas elektros iš atsinaujinančių išteklių gamintojas už vieną pagamintą MWh gauna vieną kilmės garantiją. Ta kilmės garantija yra panaudojama tada kai parduodama klientui kartu su elektra, kuris fiksuoja jos suvartojimą arba tada, kai gauną paramą, aukštesne už rinkos kaina elektrą superkant pagamintą elektrą iš Viešuosius Interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo.

Kilmės garantija elektros vartotojui yra įrodymas, kad elektrą jis įsigijo iš elektros gamintojo, šiai elektrai pagaminti naudojančio atsinaujinančius išteklius.

Taigi, pirkdami žalią elektrą su kilmės garantijomis, Jūs skatinate atsinaujinančios energetikos vystymą, stodami greta Valstybės. Susiformuoja tokios elektros paklausa, investuotojams atsiranda motyvas investuoti į atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines net nesitikint valstybės paramos, o vien tik orientuojantis į „žaliais“ save norinčiais matyti vartotojus.

Lietuvoje ši schema irgi faktiškai veikia. Per 2015 metus AB „Litgrid“ duomenimis tokiu būdu vartotojai įsigijo apie 230 tūkstančių MWh „žalios“ valstybės neremiamos elektros. Tame tarpe apie 208 tūkstančius MWh, pagamintų Kauno hidroelektrinėje ir 22 tūkstančius MWh elektros su kilmės garantijomis, išduotomis Estijoje. Šie kiekiai sudaro tik apie 14,5 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių, 2015 metais pagamintos Lietuvoje. Ir tik apie 2,5 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros.

Tačiau tai yra daugiau, nei 2014 metais, kai tokios elektros buvo nupirkta 160 tūkstančių MWh. Arba 2013 metais, kai nupirkta 72 tūkstančiai MWh. Taigi, šios elektros paklausa auga, „žaliais“ atrodyti norinčių elektros vartotojų Lietuvoje kiekis auga, tai yra gerai.

Bet realiai kaip alternatyvi atsinaujinančios energetikos skatinimo schema tai pradės veikti tada, kai šia „žalias“ kilmės garantijas turinčios elektros poreikis Lietuvoje išaugs virš elektros kiekio, kuris yra pagaminamas Valstybės neremiamos Kauno hidroelektrinės. Ši elektrinė per metus, priklausomai nuo to kiek „vandeningi“ yra metai, į tinklą patiekia nuo 276 tūkstančių MWh (pavyzdžiui 2015 metais) iki 441 tūkstančio MWh (pavyzdžiui 2010 metais).

Dabar „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), valdanti Kauno HE, praktiškai yra šios „žalios“ elektros su kilmės garantijomis pasiūlos monopolistė Lietuvoje, o šios elektros paklausos augimas kol kas yra įtakojamas visų pirma tuo, kad LEG „žalią“ elektrą su kilmės garantijomis gali parduoti už panašią į rinkos kainą, nepatirdama nuostolių, nes jai nereikia padenginėti investicijų. Tiesa, viešoje erdvėje informacijos apie elektros su kilmės garantijomis kainas nėra.

Kai tik paklausai patenkinti Kauno HE pajėgumo nebeužteks išaugusiai paklausai patenkinti, „žalios“ elektros su kilmės garantijomis kaina užaugs. Būti madingai „žaliu“ taps brangiau, bet už tai aukštesnė šios elektros kaina formuos interesą investuotojams į vėjo, biomasė ir saulės elektrines investuoti, ne laukiant Valstybės paramos, o sudarant ilgalaikius „žalios“ elektros pirkimo sandorius su „žaliais“ atrodyti norinčiais elektros vartotojais. Pirkti elektrą su kilmės garantijomis irgi bus didesnė prasmė, nes atsiras žinojimas, kad išlaidos elektrai su kilmės garantijomis jau labiau prisideda prie kovos su klimato kaita , tarša ir prie Lietuvos ekonomikos vystymosi, pereinant Lietuvai prie atsinaujinančios energetikos.

Savanoriškas žalios elektros su kilmės garantijomis pirkimas populiarėja visoje Europoje. „Žalią“ įvaizdį kuriančių vartotojų ES, Šveicarijoje ir Norvegijoje yra daug ir jų kiekis auga. 2015 metais tokios elektros su kilmės garantijomis pirkimas, lyginant su praeitais metais, išaugo 8 proc. ir pasiekė 340 milijonus MWh. Tai yra 13 proc. visos regione suvartotos elektros ir net 40 proc. visos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros.

Tris ketvirtadalius šios paklausos sudarė vartotojai Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Įdomu, kad pastarojoje šalyje „žalios“ elektros su kilmės garantijomis nupirkta gerokai daugiau, nei Nyderlanduose buvo iš vis pagaminta elektros iš atsinaujinančių išteklių. Taigi, didžioji dalis elektros su kilmės garantijomis buvo importuota iš kitų ES šalių.

Dar savanoriškas „žalios“ elektros pirkimas populiarus yra Norvegijoje, Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tuo tarpu likusiose ES šalyse, pavyzdžiui visose Rytų Europos šalyse, yra tik šios rinkos užuomazgos.

Taigi, augant vartotojų sąmoningumui, formuojasi naujas atsinaujinančios energetikos augimo skatinimo instrumentas, pagrįstas rinkos dėsniais.

O kažkada, kai kūrėm kilmės garantijų sistemą prieš dešimtmetį Lietuvoje, ministerijos valdininkai manęs klausė – „koks beprotis iš vis norės pirkti brangesnę elektrą su kilmės garantija, kai gali nusipirkti elektrą be jokios kilmės garantijos, pagamintą kokioje nors rusiškoje atominėje elektrinėje ar estiškoje skalūnus deginančioje elektrinėje“?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"