TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nuo Kremliaus sankcijų saugo protezai

2014 08 21 6:00

Jei realybė netenkina ar tiesiog negraži, ją galima protezuoti, t. y. susikonstruoti ją taip, kaip patinka, viską apversti aukštyn kojomis, arba sumenkinti. Bent jau taip, susidūręs su nemalonia tikrove, reikalus sprendžia Ričardo Gavelio romano personažas Elifonsas Bakneris. 

„Vilniaus džiazo“ veikėjo mąstymo modelis ir šūkis paprastas: „Viskam ir visada galima sugalvoti protezą!“ Regis, tą laikui nepavaldžią išmintį bus perėmę ir dalis Lietuvos politikų. Mat Kremliaus paskelbtas maisto produktų embargas per pastarąsias savaites privertė prabilti aukščiausias mūsų šalies viršūnėles ir kai kurios jų ištarmės atsidavė „bakneriška“ logika.

Šių metų kovas. Europa dar tik svarsto, kokias sankcijas taikyti Rusijai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė „The Wall Street Journal“ korespondentui paaiškina: „Tai atsisuks prieš mus ir nieko nebus pasiekta.“ Pranašiški žodžiai. Visiems seniai buvo aišku, kad už principų rodymą – o tai nėra blogai – teks susimokėti ir tam reikia ruoštis. Europa jau suskaičiavo, kad ekonominis Rusijos ir Vakarų karas kainuos milijardus, mat vien maisto produktų iš ES į Rusiją keliavo už maždaug 12 mlrd. eurų, ir pridūrė, jog Lietuva nukentės labiausiai.

Tačiau Lietuvos politikai realybę kažkodėl nusprendė papudruoti. „Įtaka mūsų ekonomikai bus nedidelė“, – jau persigalvojo D. Grybauskaitė. Jai atitarė ūkio ministras Evaldas Gustas: „BVP augimas sulėtės 0,2 procento.“ Premjeras, susitikęs su pieno ir mėsos perdirbėjais, patyrė šoką: niekaip negali patikėti jų skelbiamais skaičiais, kurie iš tikrųjų gali būti hiperbolizuoti.

Vis dėlto kai kurių veikėjų mostus lyginti su R. Gavelio personažo logika – per seklu. Būta ir pigios operetės opusų. Kol prezidentė ir ministras ramino, kad sankcijos – tai tik įbrėžimas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė skelbė nutraukianti atostogas, „kad spręstų susidariusią padėtį po Rusijos paskelbtų sankcijų“. Tai kaip čia išeina: vis dėlto bus blogai? Susikvietusi darbo biržų atstovus ir su jais nusifotografavusi Algimanta Pabedinskienė šiems paliepė „kasdien sekti vykstančius darbo rinkos pokyčius savo regione ir reaguoti į juos turimomis priemonėmis“. Ar kas nors suprato, ką konstruktyvaus pasiūlė iš pliažo parvykusi ministrė? Taip, darbo biržos atstovams ji liepė ir toliau dirbti savo darbą. Valdininkai A. Pabedinskienei maloniai priminė, kad jokių atleidimų dėl Rusijos taikomo embargo kol kas nėra. Tiek žinių.

Ministrė, žinoma, vengė skaičių. O jie tokie: pernai augalininkystės ir gyvulininkystės, maisto produktų, gėrimų ir tabako produktus gaminančiose šalies įmonėse dirbo veik 53 tūkst. darbuotojų. Transportavimo ir saugojimo veikla užsiimančiose įmonėse – apie 80 tūkstančių. Ekonomistų prognozė: darbo vietų gali netekti 6–12 tūkst. žmonių. Ir čia kalbama tik apie tuos, kuriuos embargas palies tiesiogiai. Nėra ko džiaugtis, kad vakar Rusijos vyriausybė paskelbė nutarimo pakeitimus, kuriais kai kurių produktų embargą atšaukė. Tai - neesminiai pataisymai.

Bet naivuoliams, laidantiems užkeikimus, kad „viskas susitvarkys savaime“, dera priminti: taip, viltis yra krikščioniška dorybė, tačiau tautosaka byloja, kad ji – ir kvailių motina. Ką daryti? Ieškoti naujų rinkų ES, kaip kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė? Vadinasi, tikėtis, kad europiečiai ūmai ims ir suvalgys daugiau maisto. Gal kiek nors iškiš per Baltarusiją? Sveikai neskamba. Akivaizdus protezas.

„Mums padės ES“, – lig šiol aidi ministrų kabinete. Kol kas, regis, nepadės – nei intervencinių pirkimų, nei subsidijavimo Europos Komisija dar pirmadienį neleido. Kai kas svarsto: o kam penėti iš didelių Rusijoje gaunamų maržų gyvavusį verslą mokesčių mokėtojų pinigais?

Dalis verslo tų pinigų ir nenori – prašo tiesiog sutvarkyti licencijas ir sertifikatus eksportui į Tolimuosius Rytus. Kinija, Indija mėsos, pieno eksportuotojams – nepasiekiamos, mat per porą metų, nors tokių planų būta, Lietuva taip ir nesugebėjo susitarti. Jei ne politinė valia, tai krizė verslą pagaliau privers sparčiau persiorientuoti į tą pusę. Tik už tai reikės susimokėti. O pasipurtyti teks visiems.

Tačiau iš aukštų tribūnų Lietuvoje vis tiek skelbiama apie 215 mln. litų iš ES fondų, kurie viską išlygins, pagerins, amortizuos. Ir čia tie "bakneriški" balsai apdairiai nutyli, kad tie pinigai bus išdalyti ne dabar, ne po pusės metų, o per septynerius metus, mat tokios tų europinių fondų taisyklės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"