TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nuo Saulėlydžio iki Saulėtekio

2010 05 19 0:00

Praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė 2009-2010 metų valstybių konkurencingumo indeksą. Rezultatai Lietuvos nenudžiugino - mūsų valstybei skirta 53 vieta tarp 133 šalių.

Prieš dvejus metus turėta 38 pozicija - taigi Lietuvą per šį laiką aplenkė net 15 valstybių. Paskelbti reitingai atspindi 2008 metų padėtį, todėl šie rezultatai skamba kaip dar vienas nuosprendis socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautai Vyriausybei, kuri vedė kraštą į gilų sąstingį.

Pasaulio bankas konkurencingumą apibrėžia kaip institucijų, politikos ir kitų veiksnių visumą, kuri lemia valstybės produktyvumo lygį. Rezgasi tam tikra intriga laukiant, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybei pavyks sustabdyti valstybės grimzdimą į pelkę. Garsios dabartinės Vyriausybės iniciatyvos - proveržis, "Saulėtekis", "Saulėlydis", "Verslo pavasaris", - nors ir skambiai deklaruotos, iki šiol nedavė lauktų rezultatų. Girdime tik tai, kad jos kažkur kažkaip stringa.

Sunkmetis yra tinkamas laikas iš naujo permąstyti vertybes, teisinę sistemą, verslo sąlygas. A.Kubiliaus Vyriausybei užteko ryžto ir politinės valios įgyvendinti nepopuliarias mokesčių reformas. Jei išliktų bent dalis to ryžto, galbūt dar yra galimybė, kad pasiseks įgyvendinti svarbias gilumines reformas. Įdomu, kad ir ministras pirmininkas, ir visas ministrų kabinetas supranta ir pripažįsta problemas verslo aplinkos srityje. Tad visi svertai - valdančiosios koalicijos rankose. Jei šiai Vyriausybei nepavyks pasiekti esminių pokyčių, laukia niūroka perspektyva.

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės parengtą verslo aplinkos gerinimo įstatymų pluoštą. Vyriausybė tuo tarpu rengia dar vieną, bendradarbiaudama su Europos Komisija. Ūkio ir teisingumo ministrai vis dar neatsisako savo iniciatyvos mažinti kontroliuojančių verslą institucijų kiekį. Tačiau stebint Vyriausybės veiksmus dažnai apninka abejonės. Jos sudaryta Saulėlydžio komisija stengiasi apimti neįtikėtinai daug problemų. Tačiau jos pasiūlymai akivaizdžiai stringa biurokratinėse džiunglėse. Saulėtekio komisijų veikla, bent jau sprendžiant pagal svetainę skatinimoplanas.lt, yra nutrūkusi. Keistus signalus kartais siunčia ir pati Vyriausybė. Pavyzdžiui, pranešama, kad ministras pirmininkas A.Kubilius pritarė siūlymui steigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno pareigybę, kuri turėtų padėti spręsti specializuotas verslo subjektų problemas ir atstovauti jų interesams. Kita vertus, jau seniai visuomenė buvo informuota, kad tokio ombudsmeno steigimui Vyriausybė pritarė dar 2009 metų liepos 1 dieną. Ar dabar viskas pradedama vėl iš naujo? Tokių lunatiškų klaidžiojimų yra ne vienas.

Žinoma, Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitingą, kaip ir kitus reitingus, galima vertinti kritiškai. Vis dėlto šis reitingas atliktas kruopščiai, apima 110 rodiklių, o jį paskelbusi organizacija - autoritetinga. Šis reitingas pastebimas pasaulyje, tad nori nenori tenka jo paisyti. Juo labiau kad Lietuvos rezultatai išryškina daugelį problemų, kurias apčiuopiame ir intuityviai.

Lietuva pagal įregistruotus mobiliuosius telefonus užima 8 vietą pasaulyje, pasižymi itin lanksčia darbo užmokesčio sistema ir mažomis išlaidomis, susijusiomis su terorizmo grėsme (abiem atvejais - 7 vieta). Neblogi kelių ir geležinkelių kokybės rodikliai (26 vieta), turime daug plačiajuosčio interneto vartotojų (31 vieta).

Tačiau pasaulio dugne esame pagal Vyriausybės išlaidavimą - 117 vieta. Pagal verslo daromą įtaką nustatant tiesioginių užsienio investicijų taisykles Lietuva 116 vietoje, pagal oro transporto intensyvumą - 113, pagal įdarbinimo reguliavimo griežtumą - 102, pagal antimonopolinę politiką - 98 vietoje. Bendras įspūdis - konkurencinį pranašumą Lietuvai suteikia veikianti švietimo sistema ir nebloga infrastruktūra. Kliūtys verslui kyla dėl sunkumų gauti finansavimą, didelių mokesčių ir, žinoma, įsigalėjusios biurokratijos, dėl netinkamai funkcionuojančių valstybės institucijų, visų pirma - dėl neišmintingos, švaistūniškos, trumparegiškos Vyriausybės veiklos.

Žinoma, valstybė turi apsispręsti, kokiose srityse ir kokios pažangos siekti. Verslo sąlygų gerinimas neturėtų būti aklas rodiklių vaikymasis ar vienos šalies, pavyzdžiui, verslo organizacijų, interesų gynimas. Pažvelkime, pavyzdžiui, į Švedijos rodiklius. Pagal darbo užmokesčio sistemos lankstumą šiai valstybei tenka 124 vieta, pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo iš darbo reguliavimą - 102, pagal mokesčių lygį ir jų poveikį - 111 vieta, pagal bendrą mokesčių tarifą - 99 vieta. Tačiau tokia padėtis, tvirta valstybės nuostata visai netrukdo Švedijai tapti viena konkurencingiausių valstybių pasaulyje, konkurencingiausiu kraštu Europos Sąjungoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"