TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nuo vertybių sargybinių iki korupcijos liūno

2011 12 22 6:00

Valdančiąją partiją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) vienas po kito sukrėtė du korupcijos skandalai. Prieš kelias savaites dėl, kaip įtariama, neskaidriai laimėto konkurso tiekti kurą bendrovei "Panevėžio energija" buvo sulaikyta Seimo nario, TS-LKD vicepirmininko Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė. Prieš kelias dienas toks pats likimas ištiko Radviliškio rajono merą, TS-LKD skyriaus pirmininką Antaną Čepononį.

Pastarasis sulaikymas taip pat susijęs su įtarimais, kad per viešuosius pirkimus neteisėtai buvo sudaromos išskirtinės sąlygos vienai iš įmonių laimėti konkursą. Be to, A.Čepononiui, drauge su savivaldybės tarybos nariu Aloyzu Juodžiu, pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo siekiant apgaule užvaldyti didelės vertės Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšas.

Šie įvykiai nūdienos kontekste nebūtų kuo nors išskirtiniai, jeigu konservatoriai nuolat nepabrėžtų savo vertybinės orientacijos ir netaikytų itin reiklių kriterijų politiniams oponentams. Nuoseklus patriotiškumo ir moralios politikos principų deklaravimas padėjo šiai partijai susikurti visuomenės akyse kone vienintelės korupcijai atsparios ir savo kraštui beatodairiškai atsidavusios politinės jėgos reputaciją. Jos nesugebėjo sugriauti nei dviprasmiški ryšiai su į Rytus orientuotu Kauno energetikų šeimos klanu, nei, tarkime, tokie nuotykiai, kokius patyrė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, tik dėl savo sumanumo sugebėjęs vadinamojoje mailiaus byloje iš specialaus liudytojo nevirsti įtariamuoju. Tačiau susikurtas įvaizdis ėmė pavojingai aižėti savivaldos lygmeniu. 

Kad reikalai prasti, patvirtino su TS-LKD bilietu į Vilniaus merus išsiveržęs Vilius Navickas, kuris pagarsėjo ne tik viešai išstatytu nuogu pilvu ar užpakaliu, bet ir pratęsta sutartimi su konservatorių ilgai kritikuotu šilumos tiekėju. Po pastarųjų savivaldos rinkimų atėjo toks metas, kai net ir šios partijos veikėjai jau buvo išvedami iš kabinetų su antrankiais, kartais - net ištisais būriais. Taip šiais metais nutiko Lazdijuose, kur įtarimai korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba buvo pareikšti ne tik rajono merui Artūrui Margeliui, bet ir visai administracijos viršūnėlei. Ką tik tai pasikartojo Radviliškyje.

Tačiau ligi šiol dar nebuvo taip, kad partija, deklaruojanti krikščioniškosios demokratijos principus, būtų bandžiusi pasipelnyti iš bažnyčios atstatymo. Būtent apie tokią galimybę byloja pranešimai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus Radviliškio savivaldybėje domino ir 672 tūkst. litų vertės Šaukoto bažnyčios restauravimo projektas. Jeigu šie įtarimai pasitvirtins, Kauno mero įprotis imti papildomą atlygį už dalyvavimą šv. Mišiose atrodys kaip nedidelis nusidėjimas.

Kokią išvadą iš to galima padaryti?

Deja, ne itin paguodžiančią: partija, pretendavusi tapti skaidrios politikos flagmane, paskendo dviveidiškumo liūne. Tai patvirtina ir jos vadovybės reakcija į pastaruosius įvykius.

Nuolat noriai komentuodavę kitų partijų nuodėmes ir teisdavę nusižengėlius be teismo, šį sykį konservatorių lyderiai delsia. Bet yra ir tai, kas pranoksta delsimą.

Jau kelios savaitės iš ekranų neišnyksta simpatiškas konservatorių vicepirmininko V.Matuzo veidas. Tačiau jis rodomas anaiptol ne dėl tos priežasties, apie kurią būtų galima pamanyti - tai jau seniai pamiršta. V.Matuzas valdančiosios partijos vardu mums pateikia vis naujus mokesčių variantus. Lyg ir logiška: jis - TS-LKD Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, taip pat vienas iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovų. Tačiau po to, kas nutiko jo žmonai, šį politiko ryžtą toliau viešai atstovauti savo partijai vis dėlto nelengva suprasti. Dar sunkiau suprasti TS-LKD vadovybės ir Seimo pirmininkės poziciją. Negi jie nesuvokia, kad delikačioje padėtyje atsidūręs jų kolega bent jau privalėtų iki tyrimo pabaigos tūnoti šešėlyje - iš pagarbos visuomenei, kuri nutuokia, kieno dėka žmonos panašiais atvejais laimi viešuosius pirkimus? Tačiau, matyt, būtinybė paremti sunkioje padėtyje atsidūrusį bendražygį, kuris, be viso kito, dar ir rūpinasi partijos iždu, yra svarbesnė už deklaruojamus principus.

Tai iš tikrųjų sunku - būti reikliam bendražygio atžvilgiu. Bet tuomet nederėtų dėtis kaukių ir piktintis, kad Seimo opozicija neleido atimti neliečiamybės iš kurio nors saviškio. Ligi neliečiamybės klausimo galbūt tik vienas žingsnis ir "Panevėžio energijos" istorijoje. 

Apskritai būtų gerokai naudingiau kraštui, jeigu mūsų partijos, užuot gaudžiusios viena kitą, drauge pamąstytų, kaip bendromis pastangomis išsigydyti nuo korupcijos. Kad ir kaip naiviai skambėtų tokia mintis, vis dėlto nepamirškime, kad viskas prasideda nuo įstatymų. Tuo tarpu ligi šiol niekas net nebandė sistemiškai pažvelgti į mūsų teisinę bazę - jeigu tai būtų padaryta, joje būtų aptikta daugybė landų korupcijai. Išskirtinę vietą, žinoma, užimtų baudžiamosios teisės formuluotės "nuo... iki", kuriose į vieną gretą statoma juokinga piniginė bauda ir laisvės atėmimas. Šitos žirklės ir nukerpa visas ikiteisminio proceso dalyvių pastangas ir įtraukia į korupcijos liūną pačius teisingumo vykdytojus. Kuo daugiau erdvės teisinėse normose palikta subjektyviam faktoriui, tuo daugiau galimybių piktnaudžiauti. Tai - aksioma, bet ar kas nors ryšis užsimoti prieš šią akis badančią ydą?

Žinoma, nelengva būtų paspausti mygtuką "už", jeigu nebūtum tikras, kad ta norma, už kurią šiandien balsuoji, rytoj nebus išbandyta ant tavo kailio.

Bet juk tokių politikų visose partijose - mažuma. Tai patvirtino ir balsavimas dėl partijų finansavimo Seime. Atrodytų, telieka nesustoti ir žengti toliau. Tarkime, įsivesti tokias bausmes už korupciją ir piktnaudžiavimą tarnyba, kad vien apie tai pagalvojus pasišiauštų plaukai. Ko būgštauti tiems, kurie tvirtai žino, kad jie niekuomet netaps įtariamaisiais? Būgštauti nėra ko. Tačiau vis tiek kažko delsiama - tarsi praradus nebaudžiamumą būtų prarastas dvasinis komfortas ar ta paskutinė išeitis, kurios nežinia kada gali prireikti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"