TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nuolankumas - ne diplomatijos norma

2007 02 26 0:00

Santykiai tarp valstybių turi būti grindžiami abipusiu lygiateisiškumu (nekalbu apie tuos, kurie primetami iš jėgos pozicijų). Garbė ir orumas būtini ne tik piliečiui, bet ir valstybei. Ir nedidelė valstybė gali būti ori, o ne nuolanki malonių prašytoja.

Džiaugiamės, kad esame pagiriami už dalyvavimą misijose Irake ar kitame pasaulio krašte. Mūsų prezidentas džiaugiasi, kad JAV prezidentas žada padėti panaikinti įvažiavimo vizas į tą šalį. Žada tarpininkauti ir kiti aukšti JAV pareigūnai. Tokiais pažadais džiaugiasi ir Lietuvos piliečiai, pamiršdami, kad Lietuva panaikino vizas JAV piliečiams be jokio išankstinio susitarimo dar 1994 metais. Taigi amerikiečiai į Lietuvą gali įvažiuoti, kada tik nori, o mūsų piliečiams reikia prie JAV ambasados trintis dienų dienas ir tai ne visi jas gauna, kartais net nesupratę, dėl kokių motyvų. Ši procedūra žemina Lietuvos piliečių orumą, leidžia jiems pajusti, kad jie yra antrarūšiai, palyginti su amerikiečiais. Tai vienas iš mūsų santykių su kitomis šalimis perliukų. Panašių aptiktume panagrinėję santykius ir su kitomis valstybėmis.

Niekaip negalime (o gal nenorime) suprasti, kad esame suvereni valstybė ir turime reikalauti iš kitų gerbti mūsų suverenitetą. Kiekvienai valstybei privalu rūpintis savo piliečiais, gyvenančiais užsienyje, nesvarbu, kokios jie tautybės. Valstybė turi globoti ir savo tautiečiuss, nors jie būtų ir kitos valstybės piliečiai. Lenkijos valdžia reikalauja, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardės būtų rašomos lenkiškai, nepaisant to, kad mūsų skirtinga rašyba ir kad lietuviai - Lenkijos piliečiai - nesinaudoja tokia privilegija.

Lietuvoje gyvena rusakalbių, lenkakalbių Lietuvos piliečių. Suprantama, kad jie trokšta puoselėti savo kultūrą, gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Lietuva, kaip ir dera, finansuoja jų mokyklas. Bėda ta, kad lietuviai, gyvenantys svetur, neturi tokių galimybių. Antai Lenkijos lietuviams - Lenkijos piliečiams - statome kultūros centrą, dotuojame vienintelę Lenkijoje esančią gimnaziją, o Baltarusijoje ne tik statome lietuviškas mokyklas, bet jose priglaudžiame ir baltarusiškas mokyklas. Neabejoju, kad turime finansuoti užsienyje esančias mokyklas mūsų piliečiams, bet čia kalbama apie lietuvių, būtent tų šalių piliečių mokyklas.

Neskaičiuokime, kiek Lietuvoje veikia lenkiškų mokyklų. Kažkodėl nesugebame pasiekti, kad ir lietuvių mokykla Lenkijoje veiktų panašiais principais, kaip ir lenkų Lietuvoje. Tuo pat metu graudenamės, kad lietuviškos mokyklos, veikiančios Lietuvoje, tų savivaldybių teritorijoje, kurias valdo Lenkų rinkiminės akcijos veikėjai, diskriminuojamos. Tarsi pripažįstame, kad toje teritorijoje neveikia Lietuvos įstatymai.

Lietuvoje veikia ir rusų mokyklos, bet Rusijos teritorijoje veikiančias mokyklas globojame mes. Tai vadiname gerais kaimynystės santykiais. Kai Lietuva buvo aneksuota, Vokietijoje veikė Vasario 16-osios lietuvių gimnazija, kurioje išsilavinimą gaudavo įvairiose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių vaikai. Ją išlaikė Vokietijos valdžia. Tai laikome geru gestu. Tarkime, Baltarusijoje yra ujama baltarusių kultūra, todėl suprantama, kad taikyti vienodų kriterijų abiejų šalių mokykloms negalima, bet tokie kriterijai netaikytini Lenkijai ir Rusijai. Tai ne vien finansinė problema, ji kur kas gilesnė. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume keisti požiūrį į kitataučių Lietuvos piliečių (lenkų, rusų, baltarusių ar žydų) švietimą, bet turime pasirūpinti, kad ir Vilnijos lietuviai nebūtų diskriminuojami. Dėl to reikėtų koreguoti kai kurias švietimo ir savivaldybių įstatymų nuostatas.

Kodėl negalėtume pasinaudoti patirtimi Austrijos, kurioje gimnazijos tiesiogiai pavaldžios federalinei valdžiai (ji ir finansuoja, ir administruoja)?

Esame paveldėję nuolankumą, keliaklupsčiavimą prieš tą, kurį laikome stipresniu. Kiekviena nuolaida, nors ir "smulkmeniška", formuoja nuolankumo tradiciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"