Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Nuolat kartojamas melas apie „prorusišką Trumpą“ kenkia Lietuvai

 
2017 03 05 18:37

Bukai atkartodama Amerikos vidaus politiniams karams skirtą propagandinį melą apie „Donaldo Trumpo ryšius su Rusija“, lietuviškoji žiniasklaida sėkmingai įtikino didelę dalį Lietuvos, jog Trumpas sugriaus NATO, susidraugaus su Vladimiru Putinu ir parduos jam Baltijos šalis.

Naujausios Lietuvą liečiančios žinios iš Vašingtono – Baltųjų rūmų vyriausiąja patarėja Europos ir Rusijos klausimais skiriama Fiona Hill – buvusi žvalgybos pareigūnė ir politologė, knygos „Ponas Putinas – kagėbistas Kremliuje“ autorė, dešinės pakraipos Brookingso instituto mokslinė darbuotoja, griežtai pasisakanti už JAV sankcijų Rusijai pratęsimą ir atmetanti bet kokio Vašingtono sandėrio su Maskva išmainant Krymo pripažinimą Rusijai į pagalbą kovoje su radikaliuoju islamu. Dar iki visų kalbų apie galimybę dirbti Trumpo komandoje, Fiona Hill yra rašiusi, jog visas naujojo JAV prezidento palankumas Vladimirui Putinui netruks išnykti, išaiškėjus Amerikos ir Rusijos nesutarimams daugybe esminių klausimų.

Lietuvoje pradedama atsikvošėti

Atskriejus žiniai apie tokios aršios antiputinistės pasirinkimą patarinėti Trumpui Rusijos klausimais (rašant šį komentarą, oficialaus pranešimo apie paskyrimą dar nebuvo), net patiems atkakliausiems sąmokslo teorijos „Putinas padėjo Trumpui laimėti rinkimus ir mainais už tai gaus Ukrainą ir Baltijos valstybes“ adeptams kilo rimtų sunkumų toliau platinti šį Hillary Clinton rinkimų štabe sukurtą propagandinį melą.

Patiems atkakliausiems sąmokslo teorijų adeptams kilo rimtų sunkumų toliau platinti šį Hillary Clinton rinkimų štabe sukurtą propagandinį melą.

Pirmuoju tarp žymiausių Lietuvos anti-trumperių apie poreikį peržiūrėti ligšiolinę poziciją Trumpo atžvilgiu viešai prabilo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, savo „Facebook“ paskyroje parašęs: „Reikia džiugiai pripažinti, kad tokie paskyrimai gerokai apsunkins kalbėjimą apie Rusijos įtaką Baltiesiems rūmams. Jei Fiona Hill tikrai taps žmogumi, Donaldo Trumpo administracijoje koordinuosiančia Europos ir Rusijos reikalus, galėsime neabejoti, jog mums svarbūs argumentai tikrai bus išgirsti.“

Reikia atiduoti pagarbą Kojalai – tikrai nėra lengva viešai prisipažinti klydus, ypač, kai pusantrų metų pranašauji pergalę Hillary Clinton ir kartoji visus jos rinkimų štabo bei Baracko Obamos administracijos skleistus gandus apie Donaldą Trumpą ir jo neva ryšius su Putinu. Bet sugebėjimas peržiūrėti savo požiūrį paaiškėjus naujoms aplinkybėms – esminis protingo žmogaus požymis.

Kaip gimė „prorusiškas Trumpas“

Būtina priminti, jog gandai apie Trumpo ryšius su Rusija pradėti skleisti Clinton rinkimų štabo pernai pavasarį, praėjus dienai po to, kai interneto portalas „Breitbart News“ (jo šefas Steve'as Bannonas vėliau tapo Trumpo rinkimų štabo vadovu ir vyriausiuoju patarėju prezidento administracijoje) paskelbė, jog „Wikileaks“ gavo ir neužilgo pradės publikuoti dokumentus apie nešvarius Clintonų šeimos pinigus ir užkulisinius sandėrius siekiant nominacijos Demokratų partijos kandidato į prezidentus rinkimuose.

Gandai apie Trumpo komandos narių ryšius su Rusija bei paties Trumpo palankus požiūris į Putiną tapo pagrindiniu Clinton rinkimų kovos įrankiu.

Štai tuomet pirmą kartą ir nuskambėjo, esą visa tai yra su Rusijos žvalgyba susijusių kompiuterinių įsilaužėlių darbas, nors joks tyrimas, savaime suprantama, dar nebuvo atliktas (vėliau, tyrimo metu, Clinton štabas atsisakė duoti federaliniams agentams prieigą prie savo kompiuterių, pasiūlęs bendrauti su juos prižiūrėjusia saugos tarnyba).

Paprasčiau sakant, pirma buvo pasakyta, kad į Clinton rinkimų štabo ir Demokratų partijos kompiuterius įsilaužė rusai, o tik po to JAV žvalgybos tarnyboms buvo įsakyta surinkti apie tai informaciją.

Gandai apie Trumpo komandos narių ryšius su Rusija bei paties Trumpo palankus požiūris į Putiną tapo pagrindiniu Clinton rinkimų kovos įrankiu, turėjusiu nukreipti dėmesį tiek nuo jos nusikalstamai aplaidaus elgesio su valstybės paslaptimis, dirbant valstybės sekretore, tiek nuo šimtų milijonų dolerių iš arabų monarchijų ir Rusijos, atplaukusių į Clinton šeimos fondą už įvairias paslaugas sutvarkant politiškai jautrius reikalus – pavyzdžiui, netrukdant Rusijai įsigyti Amerikos urano išteklius arba atvedant į Rusiją JAV aukštųjų technologijų bendroves, dėl ko Federalinis tyrimų biuras (atsakingas už kontržvalgybą) net buvo padaręs viešą perspėjimą.

Toji pati Clinton rinkimų štabo propaganda, skleidžiama viešai ar neviešai paramą Demokratų partijos kandidatei pareiškusios JAV mainstryminės (t. y., didžiosios) žiniasklaidos, kiekvieną ne neigiamą Trumpo pasisakymą apie Rusiją ir Putiną išversdavo, kaip išskirtinio palankumo apraiškas ar garbinimą:

– Trumpas pasako, kad pažiūrės, kaip ten bus dėl Krymo – žiniasklaida aiškina, esą Trumpas pažadėjo pripažinti Krymą Rusijai;

– Trumpas pasako, kad Putinas stipresnis lyderis už Obamą – žiniasklaida aiškina, jog Trumpas šlovina Putiną;

– Trumpas pasako, kad jis principe norėtų turėti gerus santykius su Rusija (taip pat Kinija ir visomis kitomis šalimis), nors garantijų, kad taip bus, nėra – žiniasklaida aiškina, jog mainais į gerus santykius Trumpas atšauks sankcijas Rusijai;

– Trumpas pasako, kad prieš vykdydamas įsipareigojimus sąjungininkams pažiūrės, ar jie vykdo savo įsipareigojimus Amerikai – žiniasklaida aiškina, kad Trumpas negins Baltijos šalių nuo Rusijos;

– Trumpas sako, kad NATO, savo dabartinėje būsenoje, yra pasenęs ir reikalauja pertvarkos – žiniasklaida aiškina, jog Trumpas išves Ameriką iš NATO ir Rusijos džiaugsmui sugriaus Aljansą.

Sąrašą būtų galima tęsti, bet ir to, kas parašyta, pakanka suprasti, kaip Clinton ir Demokratų partijos propaganda kūrė „prorusiško Trumpo“ mitą.

Kol nepaaiškinsit, kas atsitiko, neduosiu daugiau nei vieno suknisto cento jums.

Kai Hillary Clinton visgi pralaimėjo rinkimus ir jiems surinkti 1,2 milijardo dolerių nuėjo vėjais, gruodžio pirmoje pusėje didieji Demokratų partijos finansiniai rėmėjai susitiko su partijos vadovybe ir pareikalavo ataskaitos: Kodėl brangiausia ir tobuliausia rinkimų kampanija atvedė visą partiją į šimtmečio sutriuškinimą prezidento, Kongreso, valstijų gubernatorių ir valstijų parlamentų rinkimuose? „Kol nepaaiškinsit, kas atsitiko, neduosiu daugiau nei vieno suknisto cento jums“, – citavo savaitraštis „Politico“ vieną iš susitikimo dalyvių.

Netrukus JAV mainstryminėje žiniasklaidoje kilo isterija: „Rinkimus nulaužė Rusija!“ Nieko nejaudino, kad kompiuteriniai įsilaužėliai (būk tai iš Rusijos, būk tai iš kur) nenulaužė nei vienos JAV balsavimo mašinos ir neprisuko balsų Trumpo naudai. Visi tekstai apie „nulaužtus rinkimus“ kalbėjo tik apie nešvarių Clinton sandėrių su žiniasklaida ir savo partijos aktyvistais paviešinimą. Nežiūrint to, kaip buvo paskaičiuota, nuo gruodžio pabaigos iki sausio pabaigos vien keturi didieji JAV televizijos kanalai 97 kartus pamelavo, esą „Rinkimus nulaužė Rusija“, taip kurdami įspūdį, neva Trumpas rinkimus laimėjo su Rusijos pagalba ir bus „prorusišku bei proputinišku prezidentu“, todėl tokiu ne visai teisėtu.

Labiausiai antirusiška administracija

Tuo tarpu Trumpas pradėjo rinkti savo būsimą administraciją, vieną po kito kviesdamas į ją kietos linijos šalininkus, žinomai kritiškai žiūrinčius į Putiną ir Rusijos pastangas mesti iššūkį Amerikai.

Vyriausiuoju patarėju ir strategu skiriamas jau minėtasis Steve'as Bannonas, prieš trejetą metų konferencijoje Vatikane įvardijęs Rusiją valdantį Putino režimą kleptokratiniu (vagių valdžia), Rusijos ekonominę sistemą – vagių valdomu valstybiniu kapitalizmu, kylančiu iš itališkojo fašizmo, Putino bandymus įtakoti Amerikoje konservatyvius visuomenės sluoksnius – pavojingais, Putino politinę liniją – plėtojamu imperializmu.

Patarėju nacionaliniam saugumui tampa generolas leitenantas Mike'as Flynnas, vadinantis Putiną „totalitariniu diktatoriumi ir banditu, visiškai nekreipiančiu dėmesio į Amerikos interesus“.

Su Maskva, dabar jau gynybos sekretoriaus Mattiso požiūriu, reikia „kalbėtis iš jėgos pozicijų“.

Jo pavaduotoja skiriama plėšri Šaltojo karo „vanagė“ – prezidentų Nixono, Fordo ir Reagano nacionalinio saugumo patarėjų grupės narė Kathleen Troia McFarland, iki paskyrimo buvusi „Jamestown Foundation“ – kadaise labiausiai antisovietinio, o dabar – itin kritiško Putino administracijai Vašingtono smegenų centro, kurį Kremlius nuolat kaltina skleidžiant „antirusišką propagandą“, valdybos narė.

Į gynybos sekretorius pasirenkamas keturžvaigždis jūrų pėstininkų generolas Jamesas Mattisas, svarstymų Kongrese metu įvardijantis Rusiją, kaip grėsmę Amerikai ir kaltinantis Kremlių siekiu sugriauti NATO. Su Maskva, dabar jau gynybos sekretoriaus Mattiso požiūriu, reikia „kalbėtis iš jėgos pozicijų“.

Užsienio politiką Trumpas patiki buvusiam didžiausios naftos bendrovės „Exxon Mobil“ prezidentui Rexui Tillersonui, gerai asmeniškai pažįstantį Putiną (kaip ir visus kitus pasaulio diktatorius, sėdinčius ant naftos atsargų). Jo požiūriu „Rusija kelia pavojų“, tad Amerikos partneriai NATO, besibaiminantys atgyjančio pavojaus, yra teisūs. Bet kol kas Rusija yra nuspėjama, tad kur galima, su ja reikia bendradarbiauti, kur ne – „kietai ginti Amerikos ir jos sąjungininkų interesus“.

Naujuoju JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriumi, koordinuojančiu ir prižiūrinčiu visų 16 Amerikos žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų darbą, Trumpas paskyrė senatorių Daną Coatsą – ilgametį Senato Žvalgybos priežiūros komiteto narį, įeina į Rusijos priešų Kongrese šešetuką – kartu su dar penkiais kongresmenais ir trimis Baltųjų Rūmų administracijos darbuotojais dėl savo itin griežto požiūrio į Krymo okupaciją ir aneksiją jis buvo įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją, sąrašą.

Generolas leitenantas Herbertas Raymondas McMasteris, pastaruoju metu studijavęs Rusijos armijos kovos veiksmus Ukrainoje ir rengęs jiems atsaką agresijos prieš NATO atveju.

Kuomet patarėjas nacionaliniam saugumui Flynnas (žiniasklaidos vadintas „labiausiai prorusišku“, nes neatsisakė „Russia Today“ televizijos pasiūlytos galimybės ir asmeniškai susipažinti su Putinu, bankete sėdinti prie vieno pietų stalo, ir dar gauti už tai didžiulį honorarą) apsimeluoja viceprezidentui Mike'ui Pence'ui apie savo pokalbio detales su Rusijos ambasadoriumi, įkalbinėjant šį neatsakyti į Obamos sankcijas, tad turi atsistatydinti, jį pakeičia irgi generolas leitenantas Herbertas Raymondas McMasteris, pastaruoju metu studijavęs Rusijos armijos kovos veiksmus Ukrainoje ir rengęs jiems atsaką agresijos prieš NATO atveju.

Beje, teksto pradžioje minėtoji antiputiniškoji patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill buvo pakviesta jungtis prie Baltųjų rūmų komandos to paties „proputiniško“ Flynno, tad manyti, jog vis labiau ryškėjanti antirusiška ir antiputiniška Trumpo administracijos linija kaip nors susijusi su pastarojo atsistatydinimu, yra nerimta.

Kremlius turėjo nusivilti

Jau patys pirmieji Trumpo, kaip prezidento, potvarkiai nežadėjo nieko gera Rusijai. Kaip žinia, visa pastarosios ekonomika grįsta aukštomis naftos kainomis, tad trečią dieną po inauguracijos pasirašyti įsakai dėl naftotiekių tiesimo atnaujinimo, Aplinkos apsaugos agentūros veiklos įšaldymo ir aiškaus kurso į Amerikos apsirūpinimą sava skalūnų nafta ir dujomis, neišvengiamai numuš pasaulines naftos kainas, nes šiuo metu JAV vis dar importuoja ketvirtadalį savo sunaudojamos naftos. Kai tie pertekliniais tapę 3 milijardai barelių naftos bus išmesti į rinką, Putinui ir Rusijai jau nebebus jokio skirtumo – taiko Amerika jiems sankcijas, ar nebetaiko.

Jei Kremliuje iš tiesų kažkas turėjo kaži kokių iliuzijų dėl Trumpo pozicijos Ukrainos, NATO, ar Baltijos šalių klausimais, praėję pusantro mėnesio jo prezidentavimo turėjo išsklaidyti paskutines jų liekanas.

Lygiai griežtas Trumpas buvo ir dėl Amerikos karinės galios atkūrimo, ir dėl atsako į Rusijos bandymus grasinti naujomis ginklavimosi varžybomis. „Tebūnie ginklavimosi varžybos – mes aplenksime visus varžovus“, – atkirto Trumpas į Putino perspėjimus ir pasakė, jog Amerika turi „smarkiai sustiprinti ir išplėsti savo branduolinius pajėgumus“ – tokių griežtų žodžių Kremlius negirdėjo nuo tų laikų, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo Ronaldas Reaganas, ginklavimosi varžybomis įvaręs į kapą Sovietų Sąjungą. Čia verta pastebėti, jog Trumpas laiko Reaganą savo politiniu mokytoju, o save – jo politikos pasekėju.

Jei Kremliuje iš tiesų kažkas turėjo kaži kokių iliuzijų dėl Trumpo pozicijos Ukrainos, NATO, ar Baltijos šalių klausimais, praėję pusantro mėnesio jo prezidentavimo turėjo išsklaidyti paskutines jų liekanas.

Artėjant pirmajam JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimui, Trumpas savo atstovo spaudai lūpomis pasakė perdėm aiškiai: Jis labai nori ir tikisi gerai sutarti su Rusija, bet prieš tai Putinas turi nutraukti karą Ukrainoje ir grąžinti jai Krymą. Iki to nebus, nebus jokių kalbų apie sankcijų Rusijai nutraukimą. Neužilgo viceprezidentas Pence'as, susitikęs su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka pabrėžė, jog „Jungtinės Valstybės nepripažįsta Rusijos okupacijos ir bandymų aneksuoti Krymą“.

„Aš tvirtai remiu NATO“, – susitikime su JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinės vadavietės kariais pasakė Trumpas, bet pridūrė, kad visos sąjungininkės turi sąžiningai įnešti savo dalį į Aljansą.

Trumpo žodžiai liudija, kad Lietuvos pastangos didinti išlaidas gynybai neliko nepastebėti Vašingtone, apie ką kalbama.

Tą patį Trumpas pakartojo ir antradienį savo pirmojo kreipimosi į Kongresą metu: „Mes palaikome NATO – Aljansą, kuriam pamatus padėjo pasauliniai karai, Aljansą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais sunaikino fašizmą, o per Šaltąjį karą padėjo įveikti komunizmą. Tikimės, kad mūsų partneriai – ar jie būtų NATO, ar Artimuosiuose rytuose ar Ramiajame vandenyne – atliks tiesioginį ir reikšmingą vaidmenį ir strateginėse, ir karinėse operacijose, taip pat mokės sąžiningą kainos dalį. Dabar, remdamiesi mūsų labai tvirtomis bei atviromis diskusijomis, jie pradeda daryti būtent tai. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad pinigai liejasi.“

Pastarieji Trumpo žodžiai liudija, kad Lietuvos pastangos didinti išlaidas gynybai neliko nepastebėti Vašingtone, apie ką kalbama ir Trumpo sveikinime Daliai Grybauskaitei Vasario 16-osios proga, įvardijant Lietuvą „vertinga NATO nare, kuri savo pavyzdžiu demonstruoja solidarumą“ ir pažymint mūsų pastangas didinant finansavimą gynybai.

Lietuvoje – nauja sąmokslo teorija

Regis, po tokių Donaldo Trumpo ne tik žodžių, bet ir darbų Lietuvoje turėjo tapti visiškai aišku, jog jis nėra ir niekada nebuvo nei prorusišku, nei proputinišku. Viena bėda – Lietuvoje, lygiai kaip Amerikoje, beveik visa žiniasklaida, politologai ir komentatoriai palaikė Hillary Clinton ir pranašavo jos pergalę, apsimesdami, kad daro tai ne dėl savo kairiųjų liberalių pažiūrų, bet todėl, kad „Trumpas yra prorusiškas“.

Ilgai suokę apie neišvengiamą Clinton pergalę, o dabar nebeturėdami, kur akis dėti, jie sukūrė ir platina naują sąmokslo teoriją: Trumpas buvo ir yra prorusiškas, tik jį apsupę generolai yra antirusiški ir neleidžia elgtis, kaip tam norėtųsi.

Apsupk save protingais žmonėmis. Atrodo paprasta, bet daugelis žmonių bijo apsupti save protingesniais už save, nes, neva, praras valdžią ar autoritetą.

Štai, viešųjų ryšių firmos vadovas Mykolas Katkus (tas pats JAV prezidento rinkimų kampanijos „ekspertas“, kuris pirma įtaigiai ir argumentuotai mums paaiškino, jog Trumpas niekada nebus paskirtas Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, o paskui – kad Trumpas neturi jokių šansų įveikti Clinton) man rašo (kalba pataisyta):

„Generolai ir žvalgybininkai paėmė Trumpą, atsikratė visais jo prorusiškais patarėjais ir apstatė generolais.

Operaciją pradėjo daryti dar prie Obamos, kai paskelbė Trumpo dosjė, o su McMasterio paskyrimu tema buvo uždaryta. Tai nuoširdžiai didžiuojuosi JAV demokratija ir kariniu kompleksu. Nors ir toliau manau, kad Donaldas Trumpas yra labai blogas prezidentas, tol, kol jis darys ką jam liepia James Mattis, tol esu labai patenkintas taip susiklosčiusiais reikalais

Aišku, Trumpas kartais darys savaip, bet panašu, kad jį jau stipriai laiko: Viduje leidžia žaisti ekonomiką ir sienos apsaugą, o išorėje leidžia kalbėt griežtai su sufleriu (arba patys Mattis su Tillersonu paaiškina, kad į Trumpą nereikia kreipti dėmesio)“.

Kažkur girdėta? Pamenat – „Paksas nekaltas, aplinka kalta“? Tai dabar tas pats, tik atvirkščiai. Būtų galima juoktis – juk Trumpas pats atrinko kiekvieną iš savo patarėjų ir ministrų, aptardamas į kiekvieną postą ne vieną kandidatą (bet visus vienodai kietus bei prorusiškus). Trumpas pats savo knygoje rašė: „Apsupk save protingais žmonėmis. Atrodo paprasta, bet daugelis žmonių bijo apsupti save protingesniais už save, nes, neva, praras valdžią ar autoritetą. Jums reikia kitų žmonių pagalbos. Kitu atveju ilgainiui perdegsite, o verslas taps nesubalansuotas“ – tad dabar elgiasi lygiai taip, kaip mokė elgtis kitus. Tam tikrai viešųjų gurų daliai lengviau kurti sąmokslo teorijas, nei peržengti savo ego ir prisipažinti klydus.

Pakertamas pasitikėjimas Amerika

Bet kai pamatai, kokią žalą padarė lietuviškos žiniasklaidos mūsų auditorijai retransliuota JAV rinkimų kampanijos propaganda, juoktis nebesinori.

Pernai vasarą, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, 47 procentai Lietuvos gyventojų naująja JAV prezidente norėjo matyti Clinton, už Trumpą būtų balsavę tik 4 proc., o 44 proc. apklaustųjų turėjo apie jį nepalankią nuomonę. Praėjus mėnesiui po Donaldo Trumpo pergalės, „Vilmorus“ duomenimis 27 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad dabar galima laukti JAV ir Lietuvos santykių pablogėjimo, „nes tarptautinė aplinka tampa nenuspėjama“.

Sovietų okupantų propaganda 45 metus bergždžiai įtikinėjo lietuvius, kad Amerika nepadės. Po Nepriklausomybės atkūrimo Rusijos propaganda ketvirtį amžiaus bergždžiai bandė įtikinti lietuvius, kad Amerika Lietuvos neapgins.

Labiau pakirsti Lietuvos pasitikėjimą savo vienintelės šimtametės sąjungininkės – Amerikos – vadovybe, nei tai padarė saviškiai, nebūtų galėję jokie kiseliovai.

Kada kremliniai jau buvo nuleidę rankas pakirsti lietuvių tikėjimą Amerika ir įjungė režimą „Europos Sąjunga daugiau jūsų nemaitins“, į darbą stojo Donaldo Trumpo nekenčiantys kairiųjų pažiūrų žurnalistai ir komentatoriai. Mažiau nei per metus jie, dideliai Kremliaus nuostabai, savo noru, vien iš idėjinio aklumo, sėkmingai įtikino didesnę dalį Lietuvos, kad Trumpas sugriaus NATO, susidraugaus su Putinu ir parduos jam Baltijos šalis mainais gal į Siriją, gal į Kiniją, o gal tiesiog į būrelį rusiškų kekšių.

Labiau pakirsti Lietuvos pasitikėjimą savo vienintelės šimtametės sąjungininkės – Amerikos – vadovybe, nei tai padarė saviškiai, nebūtų galėję jokie kiseliovai kartu su visomis „Russia Today“. Gal laikas atsikvošėti ir liautis?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"