TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nuopuolis

2012 05 10 6:00

Lietuvos piliečiai labai prastai vertina partijas. Tai rodo visos apklausos. Bet pačioms partijoms tai nė motais.

Šią tiesą dar kartą patvirtina opozicijos elgesys gegužės 8 dieną per interpeliaciją teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Nediskutuosiu, ar kaltinimai ministrui pagrįsti, ar nepagrįsti. Opozicijos priedermė - stebėti Vyriausybės ir jos atskirų narių veiksmus. Tai demokratinės visuomenės požymis. Kritikuodama Vyriausybę, opozicija formuoja savo programą, parodo, kaip ji elgtųsi būdama valdžioje. Taip derinami interesai.

Opozicija pagal visus Seimo statuto reikalavimus parengė interpeliaciją teisingumo ministrui R.Šimašiui. Ministras pirma raštu, paskui žodžiu atsako į jam pareikštas pretenzijas. Parlamentarai sprendžia, ar atsakymai juos tenkina. Taip buvo ir šį kartą. Valdantieji ir pats ministras tyčiojosi iš interpeliacijos iniciatorių, šmaikštavo. Klausiausi opozicijos oratorių kalbų. Visi jie, bent mano požiūriu, įrodė, kad ministras negali toliau eiti savo pareigų.

Pagal Seimo statutą, jeigu interpeliuojamas asmuo įtikina oponentus savo teisumu, tie gali pripažinti, jog atsakymai juos tenkina. Deja, šį kartą interpeliacijos autorių atsakymai neįtikino, todėl pagal Seimo statutą buvo sudaryta komisija, kuri parengė nepasitikėjimo projektą. Opozicinių frakcijų lyderiai pareiškė, kad jų frakcijos nepasitiki ministru ir jis turi būti atstatydintas.

Tokį nutarimo projektą ir parengė Seimo sudaryta komisija. Ji pritarė nuomonei, kad ministras turi būti atstatydintas. Nutarimo projektas buvo pateiktas slaptam balsavimui. Čia ir prasidėjo cirkas, nes kitaip to, kas vyko Seime, nepavadinsi.

Pozicija, išskyrus 3 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  frakcijos narius, nė nepriartėjo prie balsadėžės (demokratiniuose kraštuose tokių triukų nebūna). Reikia manyti, to pareikalavo frakcijų vadovai, nes nebuvo tikri, kaip balsuos jų frakcijų nariai.  Dar keisčiau pasirodė interpeliacijos autoriai. Dauguma jų atėjo, bet  palaikė R.Šimašių. Kodėl reikėjo kitaip kalbėti iš tribūnų?

Taip politinės partijos prieš pat rinkimus dar kartą save diskreditavo, bet nesuvokiama: kodėl? Kaip jomis gali pasikliauti rinkėjai, jeigu viena sakoma, o kita daroma?

Nežinau, ar partijų lyderiai žaidžia trigubus žaidimus, ar partijose veikia tarpusavio susitarimai, ar ten nepasitikima vieno kitu. Tada ar tokius susibūrimus galima laikyti partijomis?

Rengiamasi rinkimams. Studijuojami rinkėjų poreikiai. Kaip ne kartą viešai prisipažino Darbo partijos lyderiai, jie net iš užsienio samdosi geriausius specialistus, kad šie parengtų rinkėjų lūkesčius atitinkančią programą.

Kaip čia neprisiminus chrestomatinio Algirdo Brazausko posakio: "Nesvarbu, ką žadėjom prieš rinkimus..."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"