TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Nuskutęs šiurkščią valstiečio žievę, po ja rasi europietį"

2006 06 16 0:00

Pastarąjį dešimtmetį dažnokai pasvarstoma apie bajorijos vaidmenį Lietuvos istorijoje ir dabarties visuomenėje. Spaudoje buvo aprašytas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos suvažiavimas. Galima būtų tik pečiais patraukyti dėl tokio anachronizmo modernioje visuomenėje ir numoti ranka: tegul sau žaidžia. Bet gal tas žaidimas nėra jau toks nekaltas, ypač kai į jį įsitraukia rimti istorikai?

Nekelia abejonių poreikis išsamiau išstudijuoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK), aktualizuoti reikšmingą to laikotarpio teisės, filosofijos ar politinės minties paveldą, neapsiriboti didžiųjų kunigaikščių istorija, tačiau abejotinas noras sureikšminti ir iškelti bajorijos vaidmenį, ypač naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje. Į šį kontekstą patenka ir Karališkoji bajorų sąjunga.

LDK bajorai buvo vienas iš pagrindinių luomų, ant kurio pečių gulė valstybės gynimo pareiga. Taip buvo visoje Europoje. Bet jau XIX a. pasikeitė visuomenės struktūra, suiro luominė santvarka ir kilmingieji prarado savo reikšmę - kilmės vietą užėmė kapitalas. Tai elementarios tiesos ir neverta jų nė aiškinti. Tiesa, liko prisiminimų, tam tikrų tradicijų - stipresnių monarchijose, visiškai išblėsusių respublikose. Kiek jos prasmingos Lietuvoje, neaišku net pačiai bajorų sąjungai, pasišovusiai jas puoselėti: ji tebekelia klausimą, kokia turėtų būti bajoro samprata ir ką turėtų veikti jų sąjunga.

Netikslu būtų žvalgytis į LDK - pernelyg nutolę tie laikai. Geriau pažiūrėkime, koks buvo bajorijos vaidmuo, formuojantis moderniajai lietuvių tautai, kai ji (tai visų pripažįstama) tapo valstiečių tauta. Bajorai tame procese dalyvavo tiek, kiek priėmė valstiečių ideologiją.

Maironis ir jo vienminčiai rūpinosi įtraukti į tautinį sąjūdį diduomenę, dvarininkus, vertindami jų kultūrinį potencialą, politinę įtaką carinės imperijos valdžios sluoksniuose, žadėdami išlaikyti visas jų socialines privilegijas, o mainais reikalaudami tik vieno: kalbėti lietuviškai, tačiau susilaukė kategoriško atsakymo: "Przenigdy!" - "Niekados!", nes diduomenė laikė lietuvius prasčiokais, neturinčiais teisių į savarankišką kultūrinę ir politinę egzistenciją. Maironis neprarado iliuzijų dėl dvarininkijos tol, kol tie patys dvarininkai nesuorganizavo suokalbio prieš besikuriančią Lietuvos valstybę. Tik tada poetas sušuko: "Gana lietuviškos kantrybės! Ginkluota kelkis Lietuva!"

Niekados panašių iliuzijų neturėjo Vincas Kudirka ir jo vienminčiai. Neturėjo jų ir Vaižgantas (susižavėjimas monarchijos idėja tebuvo trumpas jo impulsyvaus charakterio žybtelėjimas). Lietuvos ateitį jis siejo tik su kultūra, išaugusia ant valstietiškų pagrindų, - jos gelmėse jis matė ir ryšį su europinėmis vertybėmis. Gerai žinoma jo mintis: nuskutęs šiurkščią valstiečio žievę, po ja rasi europietį, rasi šios kultūros esmę - žmogiškųjų santykių subtilumą, aukštą dorovinę ir estetinę kultūrą. Būtent čia Vaižgantas rado tiesos, garbės, orumo pagrindus, kurių dabartinės bajorų draugijos nariai užsimojo ieškoti aukštuomenėje.

Šios draugijos veikla būtų prasminga, jeigu ji sukonkretintų, kokiomis tradicijomis ketina remtis. O tai galėtų būti tos pačios bajorijos dalies demokratiškumas, rūpinimasis visuomenės reikalais. Graži iniciatyva įsteigti stipendiją studentui istorikui.

Svarbu, kad draugija neskatintų snobizmo, kurio ir taip per akis mūsų visuomenėje, tariamo aristokratizmo. Džiugu, kad jaunimas nesidomi savo protėvių titulais, nes išsiskirti verta savo paties sugebėjimais, darbštumu, energija, talentais, o ne protėvių titulais, kurių nei tu nusipelnei, nei turi pagrindo girtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"