TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Nušvitimai

2015 02 28 6:00

"Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie du kalbėjosi su Jėzumi. Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti, pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui.“ Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.

Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“

(Mk 9, 2–10).

Įsibėgėja gavėnia, aiškiai sutampanti su pavasario režimu. Pagunda numoti ranka į visus pasninkus bei kitus apsimarinimus ir linkėti tik to, kas skamba pozityviai ir pavasariškai. Senosios gavėnios programos iš tiesų pernelyg pasikliovė graudžių verksmų tonais ir mūsų žmogiška užuojauta kenčiančiam Jėzui. Atgailos ir atsivertimo metas pakeliui į Velykų tikrovės išpažinimą - tai daugiau negu atitinkama nuotaika. Jeigu Velykos yra „naujo dangaus ir naujos žemės“ užuomina, per gavėnią jau imame dairytis ir klausinėti, kurie dalykai bei situacijos galėtų vesti artyn prie to stulbinamo ir neįtikimo naujumo.

Antrasis gavėnios sekmadienis žiūri į vadinamąjį Atsimainymo paveikslą iš Evangelijos pagal Morkų. Teologams tai yra teofanija, dangaus proveržis, dieviškas apsireiškimas. Kitaip tariant, absoliuti fantastika, tiesioginė žinia iš kito pasaulio. Ant kalno apaštalų akyse „atsimainęs“ Jėzus jau nėra keliaujantis Palestinos mokytojas, netgi ne pranašas ir stebukladarys. Jo nežemiškai balti drabužiai ir spindintis veidas kalba apie jam suteiktą dievišką didybę ir šlovę. Vieną vienintelį kartą Evangelija leidžia Jėzui atskleisti visas savo kortas. Ir kaip tik tuo metu, kai paaiškėja jo pašaukimas būti kenčiančiu Dievo Tarnu, kai pats Jėzus prabyla apie jo laukiančią kančią ir mirtį.

Galbūt dėl to šis paveikslas kasmet atsiduria gavėnios kelyje. Bažnyčia lydi Jėzų į Golgotos kalną. Žiūri į Viešpaties kryžių. Atsimainymo istorija tarsi užbėga įvykiams už akių. Čia jau aiškiai sakoma, kad Jėzus yra nugalėtojas, kad kryžius bus ne jo sunaikinimo, bet išaukštinimo ir triumfo vieta.

Tokia žinia gali būti reikalinga gavėnios liturgijai. Nušvitimo akimirka. Ji neatšaukia tiesos apie kryžių, tačiau neleidžia mums nežinoti, kas yra tas, kuris eina kentėti ir atiduoti savo gyvybės. Nelaukdami Velykų varpų jau galėtume užtraukti aleliuja. Žinoma, tai joks saldainiukas, atkištas mums po graudžių verksmų seanso. Per Atsimainymo paveikslą krikščionys apsiginkluoja drąsa sekti Kristų jo kančios keliu. Eiti pirmyn ir tada, kai ženklo iš dangaus nėra, kai matai ne spindinčią dievybę, bet sumuštą ir išniekintą Žmogaus Sūnų. Tai galimybė žiūrėti į kryžių ir skelbti Prisikėlimą. Vidury gavėnios, jei kas norėtų.

Bet yra ir kita, paprastesnė, Atsimainymo istorijos žinia. Kaip Evangelijoje balti Jėzaus drabužiai ir spindintis veidas atsiranda po užuominos apie jo kančią, taip ir mes, atsidūrę ties riba, galime tikėtis dieviško įsikišimo. Atsimainymo kalnas žada, kad teofanija, fantastiškas dangaus proveržis, yra įmanomas kiekvienoje tikėjimo kelionėje. Tai visuomet tik akimirka, atsivėrusio dangaus sekundė, galbūt vienintelė per visą gyvenimą, tačiau jos gana, kad ištikimybė Dievui galėtų atsilaikyti. Jėzaus klusnumas Tėvo valiai tarsi išprašo tuos baltus drabužius ir balsą iš dangaus. Aiškumo ir tikrumo momentą. Jis nenuspėjama, neprognozuojamas, trapus ir trumpas.

Pagaliau iš Atsimainymo istorijos ateina dar vienas pažadas. Ana ypatinga nušvitimo akimirka ištinka mus ir žemiškuose dalykuose. Kiekvienam žmogui įspaustas Dievo paveikslas ir panašumas nėra matomas paprasta akimi. Atrasti, pastebėti jį - tai malonė. Kalnuose ar pakalnėse ji dovanojama tam, kad pasikliautume tuo, kas nematoma 24 val. per parą.

Šios rūšies apreiškimą savo dienoraštyje mini Thomas Mertonas, garsus dvasios mokytojas, vienuolis ir mistikas: „Luisvilyje, gatvių sankryžoje, vidury parduotuvių rajono, mane staiga nustelbė suvokimas, jog myliu visus šiuos žmones, jog jie yra mano, o aš - jų, jog mes negalėtume būti svetimi vieni kitiems, net jei būtume absoliučiai nepažįstami. Mūsų esybės centre yra niekybės taškas, nepaliestas nei nuodėmės, nei iliuzijos, grynos tiesos vieta, taškas ar kibirkštis, kuri priklauso tik Dievui, kurios mes niekada negalėsime valdyti, iš kurios Dievas valdo mūsų gyvenimus. Tai tarsi deimantas, spindintis neregimoje dangaus šviesoje. Jis yra visuose, ir jei mes jį įžvelgtume, pamatytume, kaip šie milijardai šviesos taškelių susilieja į spindinčią saulę, kuri privers išnykti visus gyvenimo žiaurumus ir tamsą.“

Pats Th. Mertonas šią patirtį pavadins savo trečiuoju atsivertimu. Per likusį gyvenimo dešimtmetį jis drąsiai ir nuosekliai laikysis įsitikinimo, kad vienuolių pamėgtos šventumo ir išskirtinumo sienos yra sapnas, iliuzija, o visi žmonės „vaikšto gatvėmis, spinduliuodami tarsi saulė.“ Deja, kaip sako Th. Mertonas, šito nepaaiškinsi.

Iš tiesų nėra trapesnio, miglotesnio dalyko už apreiškimus, siunčiamus iš aukštybių. Tačiau būtent jie, vienaip ar kitaip mūsų priimti ir suprasti, dažniausiai lemia didžiuosius, lemtinguosius mūsų gyvenimo pasirinkimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"