TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

O.bin Ladeno žūtis - doroviniai aspektai

2011 05 09 0:00

Dorovės klausimai vaidina svarbų vaidmenį politikoje ir kare. Net vadinamieji realistai neneigia dorovinio momento, tik mano, kad nevalia jo pervertinti. Įkarštyje dorovės principai dažnai pažeidžiami ar užmirštami. Bet ilgainiui į juos atkreipiamas dėmesys ar atgailaujama, kai jų buvo perdėm nepaisoma. Pvz., po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Didžioji Britanija atsiribojo nuo savo strateginių oro pajėgų vado generolo Arthuro "Bomber" Harriso, kuris per Vokietijos miestų bombardavimą sąmoningai siekė nužudyti kuo daugiau civilių gyventojų, manydamas, kad tai palauš žmonių moralę ir privers Vokietiją greičiau pasiduoti.

Kyla klausimų, ar visus JAV veiksmus, nužudant Osamą bin Ladeną, galima pateisinti doroviniu požiūriu. Kurį laiką svarstyta galimybė bombomis sunaikinti namą, kuriame įtarta, kad slapstosi O.bin Ladenas. Namas būtų buvęs visiškai sunaikintas, o visi gyventojai, kurių aiškią daugumą sudarė maži vaikai ir moterys, būtų buvę nužudyti. Prezidentas Barackas Obama pasirinko rizikingesnį kursą, pasiųsdamas desantininkus. Viskas baigėsi gerai, nors nebuvo garantijų. Mėginimas išvaduoti amerikiečius įkaitus Teherane 1980 metais baigėsi fiasko. B.Obama padarė teisingą sprendimą. Jo nutarimui įtakos turėjo ir pragmatiniai skaičiavimai - subombardavus pastatą nebūtų buvę galima nedviprasmiškai nustatyti, kad O.bin Ladenas iš tiesų žuvo. Gal ir pagalvota apie pasipiktinimą, kuris būtų kilęs po nepateisinamo nekaltų žmonių žudymo.

Lėtai, bet vis dėlto įsisąmoninama, kad, siekiant nužudyti net svarbų priešą, privalu atsižvelgti į antpuolio pasekmes, ar nužudomi nekalti žmonės. 2003 metais Izraelio naikintuvas numetė didžiulę vienos tonos bombą ant daugiabučio namo, kuriame gyveno įtakingas "Hamas" vadovas Shala Shehade ir jo šeima. Žuvo Sh.Shehade, bet ir dar 14 žmonių, dauguma vaikų. Izraelio valdžia gynė antpuolį, išteisino karinio oro pajėgų vadą Halutzą. Bet tokių nusikaltėliškai neatsakingų antpuolių daugiau nebūta.

Kontroversijų sukėlė JAV nutarimas jūroje palaidoti O.bin Ladeną. Kai kurie, nors ne visi, musulmonų dvasininkai sakė, kad tai prieštaravo islamo tradicijoms. Bet yra ir kitas klausimas. Net jei valstybė gali nuteisti žmogų myriop, ji neturi teisės bausti po mirties, pvz., atsisakant atiduoti palaikus šeimai palaidoti. 1995 metais paskutinė mirties bausmė Lietuvoje buvo įvykdyta Borisui Dekanidzei. Jis buvo kažkur išvežtas ir sušaudytas, sūnaus palaikai nebuvo tėvams perduoti. Šis gėdingas Lietuvos valdžios elgesys buvo grindžiamas čekistiniu įsitikinimu, kad kaip ir gyvenime, taip ir po mirties žmogus priklauso valstybei.

Kinijos valdžia dar pasityčiodavo, šeimai nusiųsdama sąskaitą už kulką, kuri paleidžiama nuteistajam į pakaušį. Verta prisiminti, kad prieš tris su puse tūkstančių metų "Iliadoje" aprašoma, kaip Achilas patenkino Trojos karaliaus Priamo prašymą ir atidavė jam nukauto sūnaus Hektoro palaikus, kad būtų galima jį garbingai palaidoti.

Kita vertus, O.bin Ladenas nėra paprastas mirtingasis. Sovietai kurį laiką slėpė iš dalies sudegintus Hitlerio palaikus, o 1970 metais juos visiškai sudegino ir išbarstė pelenus Biederitzo upėje. Buvo siekiama laiduoti, kad Hitlerio kapas netaptų šventove jo gerbėjams. Panaši logika įkvėpė Vašingtoną. Abiem atvejais nutarimas yra pateisinamas, nes siekiama užkirsti kelią blogio garbinimui ar jo kurstymui.

JAV kariai nušovė O.bin Ladeną, nors jis neturėjo ginklo savo rankose. Kritikai sako, kad reikėjo jį suimti ir nuteisti, o ne nužudyti. Izraelis ir pastaruoju metu JAV įvairiais būdais žudo įtariamus teroristus dažniausiai iš lėktuvų paleistomis raketomis. Kyla klausimas, ar teroristas yra nusikaltėlis, ar karys. Jei teroristas nusikaltėlis, negalima neįspėjus jo gatvėje nužudyti. Privalu jį sulaikyti, įrodyti jo kaltę teisme. Jei jis karys, leistina jį nužudyti iš pasalų, miegantį ir t. t. Bet, sulaikius karį, negalima jo tardyti, neleistina jo teisti (išskyrus dėl karo nusikaltimų) ir privaloma jį paleisti karui pasibaigus.

Izraelis bei JAV dažnai traktuoja teroristus ir kaip karius, ir kaip nusikaltėlius. Juos žudo, lyg jie būtų kariai, bet juos sulaikę elgiasi, lyg jie būtų eiliniai nusikaltėliai, juos tardo, kartais žiauriai. Kritikai teigia, kad valdžia turi suteikti teroristams aiškų statusą ir atitinkamai elgtis. Negalima pasilikti laisvės rinktis, kuris statusas kuriuo nors momentu yra patogesnis. Esą negalima teroristų žudyti, lyg jie būtų kariai, o reikia tardyti ir įkalinti, lyg būtų nusikaltėliai.

Teroristai nedėvi uniformų ir slapstosi tarp civilių gyventojų. Šiuo požiūriu jie skiriasi nuo karių. Argumentuojama, jog valdžiai aiškiai nustačius, kad žmogus yra aktyvus teroristinės organizacijos narys, jam suteikiama kario tapatybė ir su juo galima elgtis, lyg jis būtų uniformą dėvintis karys. Tokiu atveju leistina nukauti O.bin Ladeną, net jei jis rankose neturėjo ginklo. Ne vienas karys žuvo tokiomis aplinkybėmis.

Man visada buvo aišku, kad O.bin Ladenas nebus suimtas. Jį sulaikius, jo sekėjai būtų mėginę jį išvaduoti, įkaitais paimdami paprastus žmones ir juos žudydami, jei O.bin Ladenas nebūtų paleistas. JAV nenorėjo tuo rizikuoti.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"