TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

O gal tai tolerancija?

2010 08 05 0:00

Ir politikai, ypač besiilsintys opozicijoje, ir politologai, ypač po audringų graikų visuomenės protestų prieš jų vyriausybės vykdomą taupymo politiką, sutartinai stebisi, kodėl lietuviai palyginti ramiai ir net nuolankiai priima viską, ką ant jų galvų sumano sava Vyriausybė.

Iš kur ta kantrybė? Gal lietuviai labai pasitiki valdžia ir tiki, kad visa, ką ji daro, tik į gera?

Reitingai rodo visai ką kita!

Gal nemoka protestuoti? Vėl - klaidingas atsakymas. Ir Sąjūdžio mitingai, ir santūrumo ribas toli peržengę 2009-ųjų sausio protestai liudija, kad kai norima, surandama ir žodžių, ir akmenų į valdžios langus.

Tad vis dėlto - kodėl Lietuvoje, palyginti su kitais krizės prispaustais kraštais, taip tylu?

Sakoma, jei nori pažinti pasaulį, pradėk nuo savęs. Tad, atsiprašiusi skaitytojų dėl perdėto dėmesio savo asmeniškiems įspūdžiams, pradedu nuo savęs.

Savęs pažinimas prasidėjo liepos 20-osios rytą, kai pajudėjau iš Žemaitijos glūdumų į sostapilį. Pirmąjį kelionės etapą įveikiau autobusu Mažeikiai-Šventoji-Palanga-Klaipėda. Autobusas didžiulis, pustuštis, ir nors diena buvo karšta, prie jūros besiveržiančiųjų pasitaikė mažai. Todėl labai nustebau, kai autobusas nesustodamas prašvilpė pro nedidelę kaimo stotelę netoli Šventosios, nors stotelėje laukė mergina ir dar ranką kėlė stabdydama.

Nors ir labai knietėjo, nepasiteiravau vairuotojo, kodėl jis nesustojo. Tik pamaniau sau, jog Mažeikių autobusų parkas ir jo vairuotojai - keisti žmonės. Mat prieš metus, artėjant vasarai, kai Kretingos rajono kaimų ir miestelių žmonės suskato važinėti į Šventąją ir Palangą dirbti sezoninių darbų, Mažeikių autobusų parkas didžiulį autobusą, žiemos sezoną vežiojusį tik kelis keleivius, pakeitė mažiuku, vos didesniu už maršrutinį, autobusiuku ir dar prigrasino vairuotojams, kad šiukštu neimtų stovinčių keleivių. Tai ir likdavo rymoti pakelėse gyvieji žemaitiški rūpintojėliai, kuriems autobuse neatsirasdavo sėdimų vietų. Keikėsi keleiviai, buvo nepatenkinti savo valdžios nurodymais vairuotojai, o aš tada tiesiog nustojau važinėjusi tuo autobusu į Klaipėdą, pasirinkau kitą maršrutą.

O štai šiemet - ir autobusas didelis, ir vietų jame - nors gulėk, o vairuotojas keleivių neima. Asmeninis idiotizmas ar vėl koks keistas Mažeikių autobusų parko valdžios potvarkis? Klausimas retorinis, nes šiemet nei aš klausinėjau vairuotojo, kodėl jis nesustojo, nei kiti keleiviai. Visi tokie tylūs ir ramūs.

Tą pačią dieną persėdau į autobusą Palanga-Vilnius. Norėdama patogiai įsikurti, nutariau atsilenkti staliuką. Matydama, kad mano sugebėjimų tam nepakanka, kuo mandagiausiai paprašiau bilietus tikrinančio vairuotojo parodyti, kaip reikia staliuką atlenkti. Tas netikėtai šiurkščiai pasiteiravo: "O kam? Ar sulaužyti norit?"

Nusigavusi į Vilnių, įsėdau į miesto autobusą, kuriame bilietus pardavinėjo konduktorė. Duodi du litus - gauni bilietėlį. O mano kaimynė, jauna ir, rodėsi, nekvaila mergina, padavė du litus konduktorei ir pasakė: "Bilieto nereikia."

Konduktorė litus paėmė, bilieto nedavė ir oriai "dirbo" toliau.

Sėdėjau kaip ant adatų, nes vaizduotė paslaugiai piešė tolesnį siužetą: tokių "geraširdžių" keleivių, kurie duoda uždirbti konduktorei, o ne savininkui ir valstybei mokesčių pavidalu nuo pelno, tikriausiai ne vienas, o dešimtys ir šimtai. Taip elgdamiesi, jie maršrutą padaro nepelningą, todėl anksčiau ar vėliau šeimininkai arba pakels bilietų kainas, dėl ko nukentės VISI keleiviai, arba atleis konduktorę. Bet - ir vėl nutylėjau. Kodėl?

Juk prieš dešimt ar net prieš penkerius metus "visuomenės interesą" (mano nuomone!) pažeidusiam asmeniui būčiau nesikuklindama išklojusi savąjį situacijos vertinimą ir dar pamokiusi, kaip jo vietoje turėtų elgtis doras, savo darbą branginantis ir savo tautiečius mylintis pilietis.

Gal mano sąžinė užmigo, gal degradavo pilietinės atsakomybės jausmas už viską, kas dedasi mano valstybėje?

O gal tiesiog tapau labai labai tolerantiška?

Tolerantiškai nematau, negirdžiu ir nekritikuoju "kitų" ir "kitokių", kurie kitaip nei aš įsivaizduoja, kaip turi elgtis padorus žmogus ir doras pilietis?!

Juk, atvirai kalbant, būti tolerantiškam taip lengva: nuolankiai duodi kelią viskam, kas žaloja mūsų tautos kūną ir sielą (o moraliai žaloti sugeba ir neįgali valdžia, didinanti socialinę atskirtį), kas svetima tautinėms tradicijoms ir tautinei kultūrai. O kai jau labai prireikia netylėti ir ką nors pasakyti, peiki "saviškius", pagarbini "kitokius" - ir še tau "Pasaulio toleranto" titulas!

O jei taip paprastai galima paaiškinti mano tylėjimą, gal ir apie tautą galima sakyti, jog ji ne pasyvi, ne abejinga, o tiesiog labai labai tolerantiška? Tolerantiška viskam, net ir blogiui, net ir kvailystėms?

Galbūt tolerantai, auklėdami atsilikusią kaimietišką (taip mano jie, o ne aš) tautą tolerancijos dvasia, bus kiek persistengę: kritikuodami bei ragindami išaugti iš neva atgyvenusios krikščioniškosios moralės, agresyvius kaimynus neva įžeidžiančio tautinio patriotiškumo, o kartu - išmesti į sąvartyną meilę "Dievui ir Tėvynei", jie bus sunaikinę orientyrus, kriterijus, kuriais vadovaudamasis žmogus nuspręsdavo, kas gera, o kas bloga, kur tiesa, o kur melas. Be orientyrų likęs žmogus linkęs apskritai nereikšti jokios nuomonės, ypač tada, kai ta nuomonė būtų kritiška nekritikuojamųjų kastos atžvilgiu!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"