TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

O jei gabalėlį Prancūzijos atkąstų „Islamo valstybė“?

2016 08 02 6:00

Praėjusį savaitgalį grupė Prancūzijos deputatų apsilankė aneksuotame Kryme. Rusijos žurnalistai nušvietė kiekvieną jų žingsnį, nuolat klausinėjo, ar dar tikslinga tęsti ekonomines sankcijas, o gal metas pripažinti Krymą Rusijai?

Apsilankę „Masandros“ vyno gamykloje, Prancūzijos politikai tapo šnekesni. Vėliau juos nuvežė stebėti karinio laivų parado Sevastopolyje ir prie paminklo „žaliesiems žmogeliukams“, kurie, kaip Kremlius tvirtina, saugojo Krymą nuo Ukrainos „fašistų“. Prancūzų grupės vadovas, buvęs transporto ministras Thierry Mariani apkabino akmeninį „žaliąjį žmogeliuką“, o jo kolega bučiavo „išgelbėtos mergaitės“ kaktą.

Rusijos žiniasklaida, rodydama pastarąjį momentą, skelbė, kad Prancūzijos politikai jau pripažįsta, jog Krymas laisva valia nusprendė sugrįžti į Rusiją, o Rusijos kariai esą tik saugojo galimybę Krymo žmonėms pareikšti šią valią be Kijevo prievartos. Dar tvirtinama, kad galėjo kilti žudynės, kaip nutiko Kosove, nutylint, kad albanus žudė Rusijos draugai, Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus režimo atstovai. Nė žodžiu neužsimenama, kad Kryme, kai ši teritorija buvo Ukrainos dalis, o ją Rusija atėmė, jokių žudynių nevyko.

Tad tenka kurti propagandos filmukus, išgalvojant faktus bei rodant baisų likimą, neva galėjusį ištikti Krymo žmones, jei nebūtų atėję „žalieji žmogeliukai“. Tai ir padarė užsienio auditorijai skirta Kremliaus televizija „Russia Today“. O Valstybės Dūma į Krymą pakvietė grupę lengvatikių Prancūzijos deputatų, kad jų elgesiu lyg ir parodytų paramą Rusijos politikai, paminančiai kitų valstybių suvereniteto principą.

Tačiau kyla klausimas, ar supranta, ką padarė, tie Prancūzijos deputatai, tarp kurių šį kartą buvo ne tik Marine Le Pen partijos, bet ir kitų politinių jėgų politikų, įskaitant Nicolas Sarkozy partiją? Šis buvęs Prancūzijos vadovas skelbia norą sugrįžti, o Rusijos žiniaklaida cituoja jo žodžius, kad reikia gerbti Krymo teisę pasirinkti Rusiją.

Paskutiniai garsūs reiškiniai, panašūs į Krymo aneksiją, pasaulyje įvyko 1947-aisiais, Pakistanui aneksavus Vakarinį Kašmyrą, ir 1949 metais, kai Kinija aneksavo Tibetą. Net Turkija, pasiuntusi kariuomenę į Šiaurės Kiprą, nesiryžo jo visiškai aneksijai.

Todėl Rusijos veiksmai Kryme labiau vertinami per dar ankstesnių laikų, Antrojo pasaulinio karo metų, prizmę ir lyginami su Adolfo Hitlerio įvykdyta Sudetų krašto aneksija bei Austrijos anšliusu arba Stalino įgyvendinta Baltijos šalių okupacija bei aneksija.

Ar minėti Prancūzijos politikai galėtų save įsivaizduoti A. Hitlerio aneksuotuose Sudetuose arba Austrijoje? O kas gali paneigti, kad Sudetų vokiečiai nenorėjo būti Reicho dalimi? Žinoma, bus tokių, kurie sakys: „Negi dabar kapstysimės istorijoje? Yra naujos realijos.“

Ką gi pažvelkime į šių dienų realijas, nors kai kurios jų, suvokiant praeitį, atrodo ne itin gražiai. Rusija skelbia, kad Krymą susigrąžino, nes jis jai istoriškai priklausė. Tačiau Krymas tebuvo Rusijos imperijos kare iš Turkijos atimta teritorija ir jos įsisavinimas niekuo nesiskyrė nuo Vakarų valstybių kolonizacijos politikos. Miglotos yra ir pretenzijos, kad šalia Sevastopolio, Chersone, galėjo būti pakrištytas Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras. Taigi, dalijant šios valstybės paveldą, argi Ukraina tokiu atveju neturi teisės į Krymą?

Po Rusijos kitų šalių teritorijos aneksiją nusprendė įgyvendinti ir vadinamoji „Islamo valstybė“. Ji skelbia siekį atkurti islamo kalifatą, kuris bėgant amžiams kitų šalių buvo užgrobtas ir padalytas. Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus turkų Osmanų imperijai, Sirija atiteko Prancūzijos įtakai, o prancūzas Francois Georges-Picot drauge su britu Marku Sykesu pasiūlė nubrėžti liniją, kuri dabar skiria Iraką nuo Sirijos. „Islamo valstybės“ teigimu, šios teritorijos yra viena žemė, tad jų veiksmai bandant jas sujungti – tik teisingumo atkūrimas.

Dar radikalesni „Islamo valstybės“ apologetai užsimena, kad reikia atkurti vieningą islamo kalifatą ir Šiaurės Afrikoje bei Europoje, nes Umajadų laikais VIII amžiuje, kai politinis valstybės centras irgi buvo Sirijoje, jis apėmė Ispaniją ir Pietų Prancūziją.

Prancūzijos policija pripažįsta, kad dabar, pavyzdžiui, ir Nicos priemiesčiuose yra daug radikalųjį islamą išpažįstančių žmonių, kurie pritaria „Islamo valstybės“ siekiams, o šie žmonės tapatina save vien su Prancūzijos gerove, bet ne šios valstybės teise ir Konstitucija. Jie atvyko su milžiniška imigracijos banga, o jų skaičius auga ir dėl gimstamumo.

Įdomu, ar šiems žmonėms pareiškus norą gyventi islamo kalifate Prancūzijoje minėti Prancūzijos politikai šią teisę irgi palaikytų? O ar Kremlius sutiktų, jei to panorėtų Šiaurės Kaukazas, kurį Rusija užgrobė po šimtmečius trukusių karų?

Šiaurės Kaukazo gyventojai turi ir istorinę teisę apsispręsti. O ar ją įgijo ir Pietų Prancūzijos musulmonai? Jeigu taip, tuomet ją turi ir sovietų laikais Kryme apsigyvenę žmonės, kai iš ten buvo deportuoti senieji gyventojai Krymo totoriai.

Bandymai pripažinti politiką, paneigiančią teisę į kitų valstybių teritorinį vientisumą, orientuojantis į iš amžių glūdumos atėjusią istorinę teisę bei remiantis ginklu, gali atsisukti ir prieš tas šalis, kurios tą politiką pradėjo, ir prieš tas, kurios ją pripažino. Gaila, kad to nesuvokia Kremliaus politikai, o dabar – ir kai kurie jų kolegos prancūzai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"