TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

O jeigu tada būtų pavykę...

2016 05 13 6:00

Po Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) pareiškimų apie galimą kai kurių Europos nacionalinių krepšinio federacijų pašalinimą iš 2017 metų Europos čempionato ar net šią vasarą Rio de Žaneire vyksiančių olimpinių žaidynių įsivyravo laikina ramybė. Mat nacionalinės federacijos, tarp jų – ir Lietuvos, skubiai FIBA vadovybę nuramino pranešdamos, jog klubus, kurie kitą sezoną rungtyniaus Eurolygos komercinės struktūros (ECA) rengiamame Europos taurės turnyre, pašalins iš šalies pirmenybių. 

Tad viešai matomame šaltajame fronte kol kas ramu: iš Italijos ir Serbijos neatimta galimybė rengti olimpinių vyrų krepšinio rinktinių atrankos turnyrų, nes FIBA jau kviečia pasaulio žurnalistus akredituotis į šias varžybas. Olimpinėse žaidynėse, net neabejoju, išvysime ir sportiniu principu vietas Rio de Žaneire iškovojusias Ispanijos ir Lietuvos rinktines, nors dar neseniai FIBA grasino joms neleisianti žaisti.

Kaip prisipažino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, sprendimas diskvalifikuoti klubus, kurie rungtyniaus Europos taurės turnyre, priimtas nelengvai. Jo teigimu, federacija buvo atsidūrusi prie sienos, nes kilo klausimas dėl Lietuvos rinktinės dalyvavimo olimpinėse žaidynėse. „Nežinau, ką mūsų vietoje būdami kiti galėtų padaryti kitaip“, – komentavo LKF vadas. O bandymų daryti kitaip būta.

Tai visiems keliais sakiniais priminė ir pats A. Sabonis: „Kai tik tapau LKF prezidentu, buvo pradėti darbai kažką daryti. Tai truko ne vienus metus. Buvo 28 federacijos, kurios norėjo kovoti su FIBA. Bet kas įvyko? 2014 metais dalyvavome FIBA generalinėje asamblėjoje, ten buvo balsuojama už tai, kas dabar vyksta (kad Europos čempionatai būtų rengiami kas ketverius metus, kad kelialapiai į olimpines žaidynes būtų dalijami ne žemynų pirmenybėse, o pasaulio čempionatuose, kad į planetos pirmenybes rinktinės galėtų patekti tik įveikusios atrankos turnyrus, kurie bus rengiami klubų sezono metu – aut.). Tada buvo balsuota vienbalsiai, išskyrus Norvegiją, kuri susilaikė.“

Sugrįžkime į praeitį. 2011–2012 metai. Tuomet FIBA padalinio „FIBA Europe“ generaliniu sekretoriumi buvo Naras Zanolinas. Ne be jo iniciatyvos Europos nacionalinės federacijos pasidalijo į dvi stovyklas ir stojo kovoti prieš FIBA, kurios permainos nebuvo priimtinos Europai. Mat Europa jau seniai įrodė, kad yra stipriausia FIBA zona ne tik pagal krepšinio lygį ir susidomėjimą, bet ir pagal žaidėjų rengimo sistemą. FIBA sprendimais nepatenkinta „FIBA Europe“ buvo pasirengusi svarstyti, kaip toliau gyventi – paklusti nepalankioms permainoms ar turėti nepriklausomą organizaciją. Tuo metu nepasitenkinimas buvo absoliutus – šiuo klausimu vienodai mąstė ir Ispanija, ir Prancūzija, ir kitos Europos valstybės. Kaip sakė tuometis LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, esmė buvo, kaip Europa mato savo tolesnį egzistavimą: bus FIBA sudėtyje, ar turės savo nepriklausomą organizaciją kaip futbolas, rankinis, tinklinis. Nes krepšinis – vienintelė komandinė sporto šaka Europoje, kuri dar priklausė bendrai sistemai.

Tuo metu ruošdamasi pokyčiams FIBA rinkosi futbolo modelį – pasaulio ir Europos futbolo čempionatai vyksta kas ketverius metus. Tačiau daug kam kilo klausimų, kodėl neimta pavyzdžių iš kitų sėkmingų eksperimentų. Pavyzdžiui, ledo ritulio pasaulio čempionatai vyksta kasmet ir sulaukia milžiniško ažiotažo. O kas ketverius metus vyksiančios Europos krepšinio pirmenybės, skeptikų manymu, nepadės populiarinti šios sporto šakos.

Tokie FIBA pokyčiai suskaldė Europos krepšinį, nes motininės organizacijos permainas palaikė ir tuometis „FIBA Europe“ prezidentas Olafuras Rafnssonas, ir valdybos nariai. Tad nemažai žemyno federacijų net suraitė pareiškimą, kuriame prašė surengti neeilinę konferenciją ir neeilinius „FIBA Europe“ prezidento bei valdybos rinkimus. To troško A. Sabonio minėtos 28 federacijos (iš 51), priklausančios „FIBA Europe“.

Žinoma, toks „FIBA Europe“ savarankiškumas nepatiko FIBA. Tačiau maištas buvo numalšintas staiga iš pareigų atleidus didžiausią riaušininką – „FIBA Europe“ generalinį sekretorių N. Zanoliną. Neabejojama, kad N. Zanolinas išstumtas pataikaujant FIBA. Taip žlugo Europos noras tapti savarankiška krepšinio organizacija.

Dabar „FIBA Europe“ nuolankiai klauso nurodymų iš viršaus ir demonstruoja valdžią, grasindama nacionalinėms federacijoms pašalinti jų rinktines. O jeigu tada būtų pavykę europiečiams atsiskirti nuo FIBA? Neabejoju, kad mūsų žemyno pirmenybės ir toliau vyktų kas dvejus metus ir FIBA neturėtų teisės nurodinėti, kas ir pagal kokią sistemą turi žaisti. Ir Europos krepšinio federacija (galbūt ji taip vadintųsi, jei būtų įkurta) nekariautų su Eurolyga bei jos kuruojamu Europos taurės turnyru. Niekas nebūtų remiamas prie sienos ir vadovams nereikėtų teisintis, kodėl tenka klubus diskvalifikuoti. Puikia proga tapti savarankiška Europa nepasinaudojo. Užtat dabar ir turime tai, ką turime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"