TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

O už kokius pinigus renovuosime sraigtasparnius?

2012 09 04 8:03

Jei ne tie velnio sraigtasparniai, gal niekas ir neprisimintų, kaip griausmingai išreklamuota daugiabučių namų renovavimo programa pokšt ir gėdingai "užsilenkė". Tačiau kai ilgiausiai kenčiantis premjeras Andrius Kubilius moteriškiausios ministrės Rasos Juknevičienės šautuvėliu, kurį, beje, paslaugiai užtaisė nepastebimiausias ministras Gediminas Kazlauskas, efektingai driokstelėjo sau į koją, staiga užsinorėjo prisiminti, kaipgi ten viskas vyniojosi.

O ir laikas pats tinkamiausias. Juk rinkimai - "on pussy", arba kaip anksčiau sakydavo - "ad portes".

Štai 2008-ųjų lapkričio 24 dieną vyksta Lietuvos statybininkų asociacijos atstovų ir tuomet dar kandidato į ministrus pirmininkus A.Kubiliaus susitikimas. A.Kubilius tvirtai pareiškia, kad naujoji Vyriausybė sieks išplėtoti būstų renovacijos programą, skirs dėmesio naujai tvarkai, skatinančiai šį procesą, sukurti. Kandidatui antrina Jurgis Razma: "Laukiame pasenusio Lietuvos daugiabučių namų ūkio renovacijos bumo, kurį turėtų lemti augančios gamtinių dujų ir šilumos energijos kainos." Bumas išties buvo, tačiau ne renovacijos, o kainų. Tik tada dar buvo tikinčiųjų, kad atėjusiems naujiesiems vis dėlto pakaks kompetencijos paleisti renovacijos procesą.

2009-ųjų kovo pabaigoje už daugiabučių renovacijos programą atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas G.Kazlauskas iškilmingai paskelbia, kad specialiame renovacijos fonde bus sukaupta iki 1 mlrd. litų. "Fondo finansuojami darbai galėtų prasidėti po 3-5 mėnesių, vos bus paruošti ir patvirtinti renovacijos projektai", - tvirtina G.Kazlauskas. O premjeras A.Kubilius renovaciją susieja su nacionaliniu saugumu: "Namų renovacija turi būti matoma ne tik kaip individualaus sprendimo, bet ir kaip bendro visuomenės ir valstybės sprendimo reikalas." Tai buvo aukščiausias romantinės renovacijos vizijos taškas. Tuomet valdantieji taip pasitikėjo savimi, kad net svarstė, kaip įgyvendinant renovacijos programą įtraukti ir prievartos elementą. Pasak A.Kubiliaus, "jeigu sukuriamos visos sąlygos būstams renovuoti ir šilumai tausoti, bet žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju už nedalyvavimą stiprinant bendrus nacionalinius reikalus žmonės turėtų papildomai atsilyginti". Vyriausybės vadovo įsitikinimu, pakeitus kompensacijų už renovaciją modelį, valstybė renovuos "ne du šimtus, o iš pradžių tūkstantį, vėliau ir porą tūkstančių daugiabučių per metus".

Tačiau jau tada pasigirsta ir skeptiškų balsų - tiek praktikų, tiek ekspertų. Nekilnojamojo turto asociacijos ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės "Eika" vadovas Robertas Dargis, neseniai tapęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, perspėja, kad "renovacija taps pavyzdžiu, kaip nereikėtų daryti", esą Vyriausybė neskaičiuoja, ką verta ir ko neverta renovuoti. Ekonomistas Raimondas Kuodis pažymi, kad renovacijos planas bus neveiksmingas, o žmonės, bijodami papildomų įsipareigojimų, paskolų neims. Taip ir atsitiko.

Nors A.Kubilius 2009-ųjų pavasarį vis dar tvirtino, kad viskas vyksta pagal planą (anot premjero, "tikimės, kad nuo liepos mėnesio, bent jau vidurio, procesas galėtų pilna apimtimi judėti"), jau darėsi aišku, jog programa stringa. Kritinės masės įtikintųjų renovacijos pranašumais nesusiformavo, o abejonių dėl valdžios gebėjimų vis daugėjo.

Nuogąstavimai pasitvirtino metų pabaigoje: 2009-aisiais iš žadėtų 500 daugiabučių nebuvo renovuotas nė vienas pastatas. 2010-uosius Aplinkos ministerija dar mėgino pasitikti skambiu akordu - esą iki 2020 metų bus renovuota apie 24 tūkst. daugiabučių, šilumos energijos sąnaudos būsto sektoriuje sumažės maždaug 30 proc., tačiau tai buvo kone paskutinis padūdavimas. Renovacijos programa, išties svarbi ir gyvybiškai reikalinga, jau buvo sužlugdyta. Nors visuomenės apklausos dar 2011-aisiais rodė, kad apie 80 proc. gyventojų pritaria, jog daugiabučių modernizavimo programa yra neišvengiama ir anksčiau ar vėliau turi prasidėti, valdančiųjų nesugebėjimas bendrauti su žmonėmis, išgirsti jų balsą, įsiklausyti į nuogąstavimus ir baimes galutinai palaidojo visas viltis pajudinti vežimą iš mirties taško.

Beje, simboliška, kad renovacija (ar bent konservatoriškas jos etapas) baigėsi būtent sraigtasparniais. A.Kubiliaus konservatoriams visuomet buvo artimesnis modernistinis požiūris į valstybę kaip į mašiną, didžiulį įrenginį, kurį paremontuoti patogiau, kai apskritai nėra žmonių. Iš čia ir atsainus požiūris į emigraciją, abejingumas švietimui, sveikatos apsaugai bei kultūrai, sritims, įbruktoms liberalams, nacionalinio saugumo išgarbinimas ir nejautra atskiro žmogaus problemoms.

Renovacija sužlugo ne dėl finansavimo trūkumo ar nesugebėjimo formuoti mechanizmų. Ji žlugo dėl "žmogiškojo faktoriaus". Dėl to, kad renovuojamuose namuose kažkaip vis dar gyvena žmonės, su kuriais, pasirodo, reikia mokėti (ir norėti) bendrauti, kuriems reikia aiškinti, kuriuos reikia išklausyti. O sraigtasparniuose niekas negyvena. Juos galima įsigyti be papildomų problemų. Susimoki europietiškais, ir kvit.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"