Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Oficialu: Dėl lietuvių emigracijos kalčiausia žiniasklaida. Kas taip susuka valdžiai smegenis?

 
2017 08 04 13:21

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė viešai savo Facebook paskyroje ieško priežasčių, dėl ko žmonės emigruoja iš Lietuvos. Sunku patikėti, bet ji šventai įsitikinusi, kad dėl lietuvių emigracijos labiausiai kalta… žiniasklaida.

Necituosiu viso aukštas pareigas užimančios tarnautojos mintis, bet pasidalinsiu mane labiausiai šokiravusia mintimi:

„Kai viešoj erdvėj trūksta teigiamų (realybę atspindinčių) naujienų, bet nuolat dominuoja kritika (pagrįsta ir nepagrįsta) – nenuostabu, kad gyventojai viską pradeda matyti tamsiomis spalvomis. Ir tai tikrai yra viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių.

Daug kas kaltina valdžią dėl didelių emigracijos mastų. Bet kai darbo vietų daugėja, ekonomika auga, gyvenimo kokybė gerėja, o žmonių nuomonė apie gyvenimo kokybę Lietuvoje vis tiek blogėja– manau, atsakomybę turime prisiimti visi.“

Kažkada DELFI portalo užsakymu bendrovė Spinter atliko tyrimą kuriuo bandė išsiaiškinti lietuvių emigracijos priežastis. Pacituosiu tyrimo rezultatus:

„Apklausos metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės – 47,6 proc. tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų. Apklausos rengėjai pastebi, kad dėl mažo atlyginimo Lietuvoje ir geresnių uždarbio perspektyvų užsienyje dažniau norėtų išvykti darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų gyventojai, vidutinio amžiaus gyventojai, vyrai. 18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius.“

Jei jau valdžia nori pozityvo, tai šiame tyrime buvo ir jo. VDU docentė J. Kuznecovienė sakė, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau, nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugiau dalykų. Pasak docentės, reikia atkreipti dėmesį į gilesnes emigracinių nuostatų priežastis ir matyti taip pat ir pozityvias šio proceso puses, pavyzdžiui, savirealizacijos galimybių pasirinkimą.

VDU docentė J. Kuznecovienė sakė, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau, nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugiau dalykų.

Prisipažinsiu, kad nesu didelis emigracijos ekspertas. Tiksliau, nesu visiškai. Bet pažįstu ne vieną žmogų, kuris yra išvažiavęs iš Lietuvos gyventi, dirbti, mokytis ar dar kažką veikti kitoje šalyje. Kiekvieno jų motyvai išvažiuoti į kitą šalį buvo skirtingi. Vieni sakė, kad ieško didesnių perspektyvių sau, kiti ieškojo vaikams perspektyvų, treti norėjo naujo gyvenimo iššūkių. Kai kam Lietuvoje gyventi tiesiog pabodo ir norėjosi naujos aplinkos. Tiesa, yra ir tokių, kurie pavargo uždirbti Lietuvos provincijoje „minimumą“ ir taip gyventi daugelį metų. Nuolat su tuo minimumu, kaip minimumas ir minimaliai.

Nežinau, ar apie tai kada galvojo valdžiažmogiai, kurie nuolat skaičiuoja BVP augimą ir jį gretina su geresniu gyvenimu. Anksčiau galvojau, kad tie, kas geresnį žmonių gyvenimą gretina su BVP yra tiesiog suklaidinti. Pvz., jam taip aiškino universitete, jo darbovietėje. Ir jį taip apgavo. Arba jis prisiklausė kitų žmonių „protingų minčių“ ir jas kaip papūga kartojo. Vėliau pradėjau galvoti, kad gal tie žmonės tiesiog yra tikri kvailiai, bet vien dėl to, jog jie turi daug diplomų, gražų CV ir „rimtas“ pareigas, tai niekas jiems nedrįsta į akis pasakyti, kad jie yra kvailiai.

Buvo metas, kai pradėjau galvoti, kad BVP ir kitais formaliais ekonomikos skaičiais žongliruojantys žmonės yra tiesiog cinikai ir melagiai. Tarkim, bedarbis iš Jurbarko skundžiasi, kad neranda darbo, o toks cinikas/ekonomistas/ekspertas jam aiškina, kad Skuode ir Šalčininkuose yra pilna laisvų darbo vietų už 450 eurų ir gali drąsiai ten važiuoti dirbti. Tik nepasako toks cinikas, kaip už tokius pinigus dirbti, skirti pakankamą sumą vaikų laisvalaikio būreliams, kitiems šeimos poreikiams ir kiekvieną savaitgalį smagiai parvažiuoti su lauktuvėmis pas šeimą. Nes tie 450 eurų padalinti iš mėnesio dienų skaičiaus reiškia, kad realios to asmens pajamos yra 15 eurų per parą. Ir čia joks BVP ar užsienio investicijos niekuo nepadės.

Dabar imu galvoti, kad tie BVP žongliruojantys žmonės žmonės yra kosmonautai. Visomis prasmėmis. Jie gyvena uždaroje teritorijoje, turi ribotą kontaktą su žmonėmis, jų tikslai yra toli nuo žemės ir nuo žmonių, o jų išskirtinės gyvenimo sąlygos jiems atrodo kaip bendras standartas visiems žmonėms. Kažkada buvo ir kita mintis. Bet ją veju toli nuo savęs.

Todėl tokiems kosmonautams, jei jie naudojasi internetu, pabandysiu paaiškinti, kuo skiriasi BVP augimas/kritimas, užsienio investicijų atėjimas/išėjimas, kitoks ekonomikos augimas nuo realaus kiekvieno žmogaus gyvenimo.

Visų pirma, jei BVP šalyje auga (net ir 100 procentų), o konkretaus žmogaus alga neauga, tai niekas tam žmogui ir neauga. Tai reiškia, kad niekas negerėja.

Visų pirma, jei BVP šalyje auga (net ir 100 procentų), o konkretaus žmogaus alga neauga, tai niekas tam žmogui ir neauga. Tai reiškia, kad niekas negerėja. Yra dar blogiau – jei BVP auga ir dėl to kažkokiam ratui žmonių pajamos auga, o kokiems 30 procentų žmonių neauga, tai visi tie neaugančių pajamų procentai yra nelaimingi, nes mato, jog kitiems gerėja gyvenimas. O jei dar žiniasklaida nuolat rašo apie tai, kad ekonomika auga, BVP auga, investicijos auga, valdžia gerai dirba ir laimingai gyvena, tuomet nelaimės indeksas dar auga. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas šalies ūkyje „ant popieriaus“ 2016 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 783,3 euro. Tačiau tik du iš dešimties didžiausių Lietuvos darbdavių 2017 metų sausį savo darbuotojams mokėjo didesnes vidutines algas. Du iš dešimties!!!

Jei kažkas valdžioje galvoja, kad matydami kitų žmonių gražų gyvenimą žmonės nutars neemigruoti, tai sveikinu su tokia „gilia“ įžvalga :) Beje, milijonus eurų kasmet Lietuvos valdžios ir savivaldos įstaigos skiria savo ir visos ES geriems darbams viešinti. Reklamai ir savireklamai. Pokyčiams ir teigiamiems poslinkiams. Vien pozityvas. Vien tik pozityvas. Ir ką?

Beje, milijonus eurų kasmet Lietuvos valdžios ir savivaldos įstaigos skiria savo ir visos ES geriems darbams viešinti. Reklamai ir savireklamai. Pokyčiams ir teigiamiems poslinkiams. Vien pozityvas. Vien tik pozityvas. Ir ką?

Tarkime žurnalistai ir ne tik jie televizijos eteryje, portaluose ar radijo laidose nuo kitos savaitės pradės pasakoti nuostabias istorijas iš kokių 20 procentų laimingai gyvenančių žmonių. Gražaus gyvenimo gražios istorijos bus kaip tik tas rožinio gyvenimo atspindys. Ir jei valdžia nori, kad nelaimingų žmonių ir emigrantų dar daugėtų, tegul užpila žiniasklaidą geromis gero gyvenimo naujienomis. Tegul ir realiomis iš realių žmonių. Parodykite dar daugiau Lietuvos milijonierių, kurių pajamos sudėjus su didele dalimi „minimumus“ gaunančiųjų ir sudaro tuos gražius vidurkius, ir suprasite, kad nelaimės indeksas tik dar padidės. Nes daugelis žmonių nenori ir nemėgsta būti „minimumais“, kuriems net iki vidutinio atlyginimo prisikapstyti šansų yra mažiau nei iki Londono nuskristi. O jei kažkam iš valdžios Vilniaus Gedimino prospekte trūksta įkvėpimo gaminti ;propagandą, tegul patirties pasisemia iš Druskininkų valdžios, kuri sistemingai naikina visus oponnetus ir pučia laimės burbulus savo sukurta,e propagandiniame leidinyje „Mano Druskininkai“. Sėkmės :)

P.S. Sutinku, kad žiniasklaidos kokybė galėtų ir turėtų būti žymiai geresnė. Nes tikra žurnalistika irgi yra emigravusi iš daugelio žiniasklaidos priemonių. Priežastys tos pačios kaip ir emigrantų iš šalies.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"