Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Olandiškas nesusipratimas

 
2017 05 03 9:24

Na štai, Vilniaus meras, atrodo, galutinai įteisino seną sovietinį istorinį nesusipratimą, prie Olandų gatvės pritvirtindamas lentelę olandiškai, „Holland straat“ (panašiai kaip pritvirtintos lentelės prie Vokiečių, Rusų, Žydų, Karaimų, Varšuvos ir kitų gatvių – puiki iniciatyva, kurios tikrai nenoriu kritikuoti).

Kodėl tai nesusipratimas? Kitaip negu Vokiečių ar Žydų gatvės, Olandų gatvė nepavadinta pagal kažkada ten gyvenusius olandus. Originalus gatvės pavadinimas – Droga Holendernia, rusiškai vėliau išversta kaip Golenderskij pereulok.

Holendernia – tai aštuoniolikto amžiaus lenkiškas terminas, reiškiatis „dvaro tvartą“ – tvartą, kuriame laikomi olandiški galvijai, tuo metu Nyderlanduose išvestos madingos (ir brangios) galvijų veislės, pieningesnės, negu vietiniai Lietuvos-Lenkijos galvijai.

Holendernia dažnai vadinti ir dekoratyviniai tvartai dvarų parkuose – antikinės šventyklos, gotikinės pilaitės, griuvėsių ar egzotinio pastato pavidalo statiniai, prie kurių, pagal romantinį ar klasicistinį idilišką peizažo supratimą, ganydavosi galvijai. Tereikia pažiūrėti į XVIII amžiaus pabaigos tapytus peizažus, ir ten išvysime ne vieną „holendernią“. Tie „tvartai“ galėjo turėti ir kambarių žmonėms, ne tik galvijams.

Taigi Droga Holendernia reiškė „Tvarto“ ar „Olandiško tvartelio“ gatvę. Tačiau sovietiniai Vilniaus šeimininkai su jiems būdingu jautrumu istoriniams niuansams išvertė šitą gatvę tiesiog – kaip Olandų. Neabejoju – paminėti tai olandų pirklių bendruomenei, kuri čia, laukuose už miesto, gyveno senų senovėje... Liūdna, kad šita istorinė klaida buvo mero ne ištaisyta, o „pašventinta“, suteikiant jai dar ir olandišką lentelę bei Nyderlandų ambasadoriaus palaiminimą.

Nors gal nieko keisto – nepanašu, kad dabartiniam merui rūpėtų tai, kas yra giliau negu per vieną milimetrą nuo paviršiaus.

Beje, Vilnius dėl savo permainingos istorijos pilnas tokių neištaisytų klaidų – pradedant Vilniaus gatve (kuri, vedusi prie Neries, buvo Wileńska – t.y., Vilijos arba Neries gatvė), baigiant Tauro kalnu kuris dėl kalbinio nemokšiškumo atėmė iš Vilniui nusipelniusio Juozapo Bouffalo istorinį jo vardo įamžinimą. Jo vardu iki 1940 metų Góra Bouffałowa vadintas kalnas buvo primityviai suprastas kaip „Buivolo kalnas“, tuo būdu padarydamas garbųjį valstybės matininką savotišku lietuvišku Buffalo Bill atitikmeniu.

Atsimenu, kaip IX dešimtmetyje buvo sugalvota atimti gatvės pavadinimą ir iš Vilniaus pirklio Wilhelmo Szopeno, pervadinant V. Šopeno gatvę kompozitoriaus F(rederiko) Šopeno vardu, bet istorikams ir visuomenei pasipriešinus, vardas buvo grąžintas. Tačiau nelabasis Tauras vis dar yra atėmęs iš Wilhelmo Szopeno jo statytą bravorą – Tauro alaus darykla iš tiesų buvo Szopeno bravoras. Taigi jeigu joje planuojamas įrengti viešbutis bus pavadintas ne Szopeno, o Tauro vardu, dar viena istorinė neteisybė bus įamžinta...

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"