TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Olandiški dienoraščiai

Iki praėjusio savaitgalio Olandija man tebuvo žinoma tik kaip sūrių, Rembranto ir Amsterdamo bohemiškų tradicijų šalis. Tenykštės lietuvių bendruomenės kvietimu nuvykęs pakoncertuoti ir pabendrauti su aplink Amsterdamą besidarbuojančiais tautiečiais, turėjau progą apkamšyti "olandiško" išsilavinimo skyles...

Nėra didelės prasmės pasakoti, ką valgiau ir ką mačiau, nors šviežios, žalios silkutės, pardavinėjamos tiesiog gatvėse, - yra kažkas tokio! O olandiški sūriai, kuriuos nusiperki tiesiai iš ūkininko rankų, kvepiančių už sienos esančiu pasakišku tvartu, kuriame karvės melžiamos grojant rokenrolo muzikai, idant pienas geriau gamintųsi... Ir kai visa tai susimaišo su tvarkingų kanalų vaizdais, laiveliais, avimis, žąsimis ir gervėmis, su žydinčių magnolijų grožiu ir malūnais! Ten viešėdamas prisiminiau seną savo tėvo eilėraštį, kurį dar vaikystėje išmokau atmintinai:

Išduosiu aš jums paslaptį nejauną,

Olandai valgo tiktai sūrį, o skyles išspjauna...

Tačiau viešint Olandijoje žymiai svarbiau buvo patirti, kokie yra gražieji šios flamandiškos valstybės raidos momentai, kuriuos norėtųsi parvežti namo bei įskiepyti sulaukėjusioms, surambėjusioms lietuviškoms nuotaikoms.

Pirmasis pastebėjimas - gera Olandijos žmonių valia, mandagumas ir džiugesys, kurių taip trūksta gimtinėje. Aišku, jie nebuvo tiek metų okupuoti ir t.t. Jei Olandijoje per šešiasdešimt metų nuo karo susiformavo šioks toks mandagaus, paslaugaus, išsilavinusio ir gera linkinčio europiečio tipas, tai ir Lietuvoje po kokių keturiasdešimt penkerių metų bus maždaug tas pats. Kai nebebus tokios bulvarinės spaudos, tokių tapšnojančių ar padirbtais diplomais besidangstančių politikų, tokių chamiškų bei šmeižikiškų a'la Grinevičiūtės laidų bei kitokių nykių lietuviškų "vaizdzialių". Grįžus Lietuvon mūsiškė žurnalistika po olandiškosios atrodo it koks suvargęs anų laikų Burokevičius... Tenykščiai Olandijos lietuviai šia tema kalba taip: "tos jūsų" spaudos neįmanoma skaityti, nes daugeliu atvejų ji pikta, tendencinga ir neprofesionali. Nieko nepadarysi, dar pusė šimtmečio ir turėsime normalią spaudą bei televiziją. (Aišku, tai rašau skaudama širdimi ir truputį ironizuodamas, nes norėtųsi žymiai anksčiau matyti Lietuvą prisikėlusią dvasia.) Kas yra atsitikę mūsų žurnalistikai, iš kur toks brokas nepriklausomoje Lietuvoje? Ar čia tokios "laisvos" žiniasklaidos manieros, priverčiančios jaunas, dar pakankamai gražias žurnalistes pavirsti kažkokiais nevzoroviškais zombiais?

Kitas momentas, kuris Olandijoje labai krinta akysna - dviračių kultūra ir sportinis auklėjimas. Visur masiškai sportuojama - taip auga sąmoninga ir sveika visuomenė. Girdėjau, kad buvo norų ir Klaipėdoje pradėti organizuoti rytines mankštas pajūrio miestelėnams, bet... Valdžios požiūris į šią problemą yra kitoks - alaus bei vyno šventės šiame savižudžių krašte yra žymiai populiaresnės. Jau nekalbant apie tai, kad net elementarios rytinės mankštos mokyklose - irgi jau seniai užmiršta sveiko gyvenimo praktika.

Buvau apsistojęs pas aktyvią lietuvių bendruomenės veikėją Rimą Dirsę, kurios keturiolikmetė dukra kasdien kartu su draugais į mokyklą važiuoja dviračiu - o mokykla už dvidešimties kilometrų... Tad per dieną - keturiasdešimt km! Ech, Lietuvoje tokį sportinį dviratininkų sąjūdį suorganizavus... Bet kai pažiūri į pilkus, pavargusius mūsų politikų veidus, supranti, kad pirtis ir šnapsas jiems tikriausiai yra kur kas labiau priimtina nomenklatūrinio sporto forma, nei koks dviratis ar joga...

Po koncerto kalbamės su lietuviais apie emigracijos ir Lietuvos santykius. Ar grįšite namo, praturtėję ir karjeras padarę? Atsakymas - o kam, juk Lietuva tik už dviejų valandų skrydžio. Mes ir taip dažnai parlekiame, turime butus, sodybas... Tik gaila, sako jie, kad Lietuva nelabai tenori pasinaudoti mūsų profesiniais sugebėjimais - mes juk galėtumėme tarpininkauti ieškant kontaktų ne tik Lietuvos verslui, menui, mokslui, bet ir politikams padėti, bent jau informuoti, konsultuoti juos. Bet dažnai jaučiame, kad jie ir be mūsų pagalbos yra labai protingi. Kas iš to, kad dabar valdžia, "taisydama santykius", bendruomenių pirmininkams ėmė siuntinėti propagandinę medžiagą - ne nuo to prasideda santykių derinimas ir konstruktyvus dialogas.

Mėginu guosti, kad nenusimintų, kad turėtų kantrybės - juk turėtų kada nors subręsti, užaugti ir kitokia Lietuvos valdininkų - ne, ne valdininkų, o tarnautojų (!) kategorija. Ne pirtininkų ir viešbutininkų, ne apsitapšnojusių erelių ar milijonais ir meilužėmis besipuikuojančių "darbo žmonių gynėjų", o tikrų tarnautojų, kurie nori pasitarnauti tautai ir tautiečiams.

Su ta viltim ir išsiskiriame, jie tik replikuoja - mes be jūsų tai galime apsieiti. Bet vis tiek norime prisidėti prie Lietuvos atkūrimo. Čia mano nuomonė su jų nuomone visiškai sutampa - jie mums yra žymiai labiau reikalingi, nei mes jiems. Tad reikia mūsų valdininkams nustoti arogantiškai žvelgti iš savo valdiškų padebesių, o tiesiog imti draugauti ir naudotis emigracijoje prakutusių tautiečių ryšiais, laimėjimais, pažintimis. Bei visiems kartu kažkaip tą mūsų moraliai pavargusią Lietuvą atstatinėti...

Olandiški lietuviai atsisveikindami dar svarsto - o kaip jų maža bendruomenė galėtų konstruktyviai prisidėti prie Lietuvos atstatymo? Bendromis pastangomis sutariam, kad pirmiausia Lietuvą reikia šviesti, tad emigracijos lietuviams tikslinga būtų steigti fondus ir remti įvairius pozityvius, edukacinius projektus Lietuvoje. Pavyzdžiui, skatinti mokyklų humanizavimą, padėti organizuoti sportines šventes, sveikuoliškus renginius... Jau skrisdamas namo fantazuoju - tarkime, surenka Olandijos lietuviai lėšų savaitinei psichologinei TV laidai apie lietuvių mentaliteto problemas ir samdo rimtą (gal net olandišką) prodiuserinę kompaniją, kuri tuos reikalus gali profesionaliai atlikti. Ir per metus svariai prisideda prie kultūringesnės visuomenės sukūrimo. O Anglijos lietuviai susimeta ir paremia pozityvaus laikraščio moksleiviams leidimą ir t.t. Aišku, fantazuoti lengviausia, bet kas belieka, skrendant lėktuvu gimtojon barbarų žemėn ir galvojant, kaip visa tai kuo greičiau pakeisti gerojon "skanaus olandiško sūrio" pusėn?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"