TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Olimpinis komitetas tirpdo savo autoritetą

2014 03 28 6:00

Vis dažniau man kyla klausimas, ar Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu nauju olimpiniu prizininku.

Po nepriklausomybės atkūrimo mūsų atletai iš visų vasaros žaidynių grįždavo ne tuščiomis. Jau iškovotas 21 medalis - 6 aukso, 5 sidabro ir 10 bronzos. Vasarinis traukinys įsibėgėjo. Net ir labai norėdamas jį sunkiai sustabdysi. Užtat žieminis niekaip neišsijudina.

Praėjo septynios olimpiados - ir nė vieno medalio. LTOK niekada nesijautė dėl to kaltas. Atpirkimo ožiais tapdavo olimpiečiai, nors jais niekas per daug nesirūpindavo. Sporto vadovų abejingumas - visų bėdų pradžia.

Gėdingi dalykai vyko matomiausiose federacijose, kurios didžiuojasi negęstančiomis žvaigždėmis - 1984-ųjų Sarajevo olimpiniu biatlono čempionu Algimantu Šalna ir 1988 metų Kalgario olimpiadoje aukso ir bronzos medalius iškovojusia slidininke Vida Venciene.

Kai talentingas biatlonininkas Gintaras Jasinskas (1992 metais Albervilio olimpiadoje užėmė 19 vietą) neteko kantrybės, jis garsiai prakalbo apie tuomečio rinktinės trenerio Viliaus Repšio darbo metodus ir finansines machinacijas. Tačiau kalčiausias liko G.Jasinskas, išdrįsęs reikalauti teisingumo. Biatlonininkas buvo priverstas pasitraukti iš didžiojo sporto. Niekas nesistengė sulaikyti. Be jo ramiau.

Su slidininkais Ričardu Panavu ir Vladislovu Zybaila dirbusį trenerį Jakovą Gimbickį tuomečiai federacijos vadovai Vytautas Zumeris ir Romualdas Glazauskas nutarė pakeisti jiems tinkamesniu specialistu. Olimpiečiai protestavo. LTOK nesikišo. Ir pakeitė. Naujasis treneris nenuvertė net kalnelių. Užtat J.Gimbickis tuoj pat buvo pakviestas į Lenkijos moterų rinktinę ir ten padėjo išugdyti olimpinę čempionę Justyną Kowalczyk. Tiesa, slidinėjimo sporto visuomenė vėliau pati sukilo prieš V.Zumerio komandą ir 2007-aisiais įkūrė Lietuvos nacionalinę slidinėjimo asociaciją. Ši po kelerių metų parsiviliojo J.Gimbickį iš Lenkijos ir patikėjo jam eiti generalinio sekretoriaus pareigas. Idėjų kupinas specialistas savo užmojais netruko suerzinti ramiai pratusius gyventi žmones. Nė metams nepraėjus, jis antrą kartą buvo išstumtas savų.

Jei LTOK rūpėtų šis sportas, jis niekam neleistų taip elgtis su pasaulinio lygio specialistu. Tad ar verta stebėtis beviltiškais mūsų slidininkų startais Sočyje ir ankstesnėse žaidynėse.

Biatlono federacijos vadovybė pasikeitė dar anksčiau. Beje, ši jau turi tikrą lyderį Tomą Kaukėną. O ir kiti olimpiečiai - kalnų slidininkai, ledo šokių duetas, greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Agnė Sereikaitė - nestokoja parako. Kad tik niekas jiems netrukdytų…

Tiesa, A.Sereikaitės likimas kelia didžiulį nerimą. LTOK prezidentė, olimpinė šaudymo čempionė Daina Gudzinevičiūtė ir jos kolegė anksčiau minėta olimpinė čempionė V.Vencienė, jau dvidešimt metų atsakinga už žiemos sportą, liko patenkintos A.Sereikaitės pasirodymu Sočio žaidynėse. Iš devynių Lietuvos olimpiečių ji pelnė aukščiausią, šešioliktąją, vietą. Šią poziciją tarp 36 konkurenčių Agnė užėmė pusfinalyje čiuoždama 1500 metrų. Mėgstamiausią 500 metrų distanciją ji įveikė 24-a, o 1000 metrų distancijoje dalyvaudama atrankos varžybose buvo diskvalifikuota. Toks devyniolikmetės pasirodymas Sočyje labai nuvylė anksčiau su ja dirbusius specialistus. Beje, po žaidynių A.Sereikaitė kovo pradžioje Turkijoje paskutinį kartą dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate. Ir nepateko nė į vieną finalą. Antrus metus iš eilės tokiose pirmenybėse jos rezultatai kaskart prastėja. Orientyras - 2012-ųjų planetos jaunimo čempionatas Australijoje, ten Agnė iškovojo vicečempionės titulą 500 metrų distancijoje. Žinantieji šios čiuožėjos galimybes apgailestaudami konstatuoja, kad šiemet ji patyrė visišką fiasko.

A.Sereikaitę atradę ir išugdę trenerė Virginija Ogulevičienė ir Greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentas Antanas Vilčinskas nerimauja dėl sportininkės karjeros. Kad mergina nebeprogresuoja, pastebėjo ir 2012-ųjų pasaulio jaunimo čempionatui keturis mėnesius ją rengęs olimpinis čempionas, Kanados rinktinės treneris Jonathanas Guilmette. Pamatęs, kaip lietuvė startavo Sočyje, jis kreipėsi į V.Ogulevičienę elektroniniu laišku klausdamas, kas atsitiko Agnei.

Nutiko keisti dalykai. Ignoruodama bet kokią LGČF iniciatyvą, LTOK prezidentė su savo komanda ėmėsi globoti talentingą čiuožėją. Globėjų komandoje greitojo čiuožimo specialistų nė su žiburiu nerasi. Sužinojęs, kad Čekijoje su A.Sereikaite dirba ne čiuožimo specialistas Jindrichas Parikas, o jokių aukštųjų mokslų nebaigęs, jokių sportininkų neparengęs buvęs čiuožėjas Jarmilas Hruza, LTOK nusprendė nieko nekeisti. Juolab kad tai tiko ir Agnei. Mergina irgi nerodė entuziazmo, kai V.Ogulevičienė ją informavo, jog atsirado galimybė treniruotis Olandijoje arba Vengrijoje su pasaulinio lygio specialistais. Tada Lietuvos olimpinis sporto centras, palaimintas LTOK, suskubo pratęsti sutartį su čeku J.Hruza. Tai įvyko pernai pavasarį.

Greitąjį čiuožimą trumpuoju taku Lietuvoje atrado tėvas ir dukra - A.Vilčinskas ir V.Ogulevičienė. Jie dvidešimt metų atidavė šiam sportui ir išugdė pirmąją olimpietę. LTOK atsidėkoja specialistams visišku ignoravimu. Nepaiso jų nuomonės ir iniciatyvų, nebekviečia į posėdžius, kuriuose aptariami čiuožėjų reikalai. Jiems už nugarų iš olimpiečių sąrašų išbraukė drauge su A.Sereikaite Lietuvoje sportavusius talentingus čiuožėjus Laurą Kurilaitę ir Paulių Glušiną.

Tačiau puikiai dirbanti LGČA jau turi naują olimpinę viltį. Praėjusį sekmadienį V.Ogulevičienės trylikametis auklėtinis Salvijus Ramanauskas Europos jaunimo taurės finalo varžybose iškovojo net du medalius.

Atrodo, D.Gudzinevičiūtė labai stengiasi, kad A.Sereikaitė nepatektų į aukščiausio lygio specialistų rankas. Šie greitai nulipdytų iš Agnės olimpinę žvaigždę. Ir tuomet būtų sudrumsta LTOK ramybė - padaugėtų rūpesčių, pailgėtų rentos gavėjų sąrašas, tektų plačiau atverti sunkią piniginę... Jei šiuo tikslu prezidentei kaskart tektų patuštinti asmeninį iždą, tuomet, manyčiau, ji greitai suvoktų savo atsakomybę sportininkams ir visuomenei.

Nepatyrusi A.Sereikaitė, ko gero, nelabai supranta, kas vyksta. Jei niekas nesikeis, netrukus galime prarasti potencialią čempionę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"