Oršos mūšis?

Kęstutis GIRNIUS 2013-12-30 06:00

Kęstutis GIRNIUS

2013-12-30 06:00
Pra­ėju­sį pir­ma­die­nį Sei­mas 2014-uo­sius pa­skel­bė Or­šos mū­šio me­tais. Už nu­ta­ri­mo pro­jek­tą bal­sa­vo įvai­rių frak­ci­jų na­riai - iš vi­so 76 par­la­men­ta­rai.

Sei­mo nu­ta­ri­me pa­brė­žia­ma, kad 1514 me­tais „Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nė lai­mė­jo is­to­ri­nę per­ga­lę Or­šos mū­šy­je ir ap­gy­nė Lie­tu­vos že­mių vien­ti­su­mą". Ji įvei­kė be­veik tris kar­tus di­des­nį prieš­ą ir 40 me­tų už­ti­kri­no tai­ką.

Aki­vaiz­du, kad Sei­mo na­riai mėgs­ta me­tus pa­žy­mė­ti įvai­riau­sio­mis šven­tė­mis. Me­tai ne­ga­li bū­ti tik me­tais, jais dar tu­ri bū­ti pa­mi­nė­ta ko­kia nors šven­tė ar pa­gerb­ta or­ga­ni­za­ci­ja. Sei­mas 2014-uo­sius pa­skel­bė net tik Or­šos mū­šio, bet ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pra­di­nin­ko Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio, Tea­tro, Lie­tu­vos dai­nų šven­tės ir Vai­kų svei­ka­tos me­tais.

Šiaip jau ne­kreip­čiau dė­me­sio į to­kį Sei­mo nu­ta­ri­mą, gal net iro­niš­kai klaus­čiau, ko­dėl Sei­mas bu­vo toks kuk­lus ir ne­pas­kel­bė 2014-ųjų dar ir Krep­ši­nio ar Pen­si­nin­kų ge­ro­vės me­tais? Bet 2014-ųjų pa­skel­bi­mas Or­šos mū­šio me­tais nu­vy­lė. Ma­niau, kad mū­sų tau­ta la­biau su­bren­du­si, la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi, ne­jau­čia po­rei­kio pra­ei­ty­je ieš­ko­ti dirb­ti­nių prie­žas­čių pa­grįs­ti sa­vo oru­mą.

Or­šos mū­šis man ke­lia ypa­tin­gą aler­gi­ją. Prieš ko­kį de­šimt­me­tį te­be­dirb­da­mas "Lais­vo­sios Eu­ro­pos"-"Lais­vės" ra­di­ju­je tu­rė­jau įver­tin­ti bal­ta­ru­sių tar­ny­bos prog­ra­mas. Vie­na lai­da bu­vo skir­ta Or­šos mū­šiui, ir prog­ra­mos klau­sy­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi mū­šio me­ti­nes va­din­ti Bal­ta­ru­sių ka­ri­nės šlo­vės die­na. XXI am­žiu­je keis­tai, net ne­sko­nin­gai at­ro­do pa­stan­gos pa­brėž­ti ka­ri­nes per­ga­les, prieš­o triuš­ki­ni­mą.

Su­pran­tu, kad bal­ta­ru­sių pa­dė­tis yra ypa­tin­ga. Bal­ta­ru­siai dar nė­ra mo­der­ni tau­ta, nors gal to­kia ir taps. De­mo­kra­ti­niai, di­si­den­ti­niai, na­cio­na­lis­ti­niai sluoks­niai sten­gia­si sa­vo žmo­nėms pa­teik­ti gar­bin­gą pra­ei­tį, kad jie tu­rė­tų kuo di­džiuo­tis. Ypač pa­brė­žia­mas pra­na­šu­mas prieš di­dį­jį Ry­tų kai­my­ną. Su­kur­ti šlo­vin­gos pra­ei­ties re­gi­my­bę yra la­bai su­dė­tin­ga už­duo­tis, nes pra­ei­ty­je Bal­ta­ru­si­ja ne­bu­vo vals­ty­bė. Ji net ne­bu­vo geog­ra­fi­nė są­vo­ka. Jei ne­klys­tu, Le­vas Tols­to­jus nė kar­to ne­mi­ni Bal­ta­ru­si­jos sa­vo ro­ma­ne „Ka­ras ir tai­ka". Ir da­bar­ties is­to­ri­kai bei po­li­to­lo­gai ver­čia­mi ieš­ko­ti iš­ra­din­gų prie­mo­nių, kad įtrauk­tų Bal­ta­ru­si­ją į nuo­sek­lų is­to­ri­nį pa­sa­ko­ji­mą. Štai vie­nas ra­šo, kad „per 1654-1667 me­tų ka­rą Bal­ta­ru­si­ja ko­vo­jo kaip Len­ki­jos da­lis". Ly­giai taip pat ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad per Alek­sand­ro Di­džio­jo žy­gį Ira­kas ko­vo­jo kaip Per­sų im­pe­ri­jos da­lis, nors tuo me­tu ne­bu­vo jo­kio Ira­ko, kaip XVII am­žiu­je ne­bu­vo Bal­ta­ru­si­jos. Aps­kri­tai ne­leng­va pa­aiš­kin­ti, ko­kiu pa­grin­du Or­šos per­ga­lė pri­skir­ti­na bal­ta­ru­siams, juo­lab kad, ko ge­ro, nė vie­nas ka­rys sa­vęs ne­lai­kė bal­ta­ru­siu.

Ma­niau, kad lie­tu­viai se­niai su­bren­do kaip tau­ta, tad ne­jau­čia po­rei­kio per­dėm šlo­vin­ti prieš pu­sę tūks­tant­me­čio pa­siek­tus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­mė­ji­mus. Ka­dai­se Mai­ro­nis ir ki­ti tau­ti­nio at­gi­mi­mo šauk­liai tei­sin­gai da­rė, kad pa­brė­žė vi­du­ram­žių Lie­tu­vos di­dy­bę, sa­vo is­to­ri­ją ir pro­tė­vių per­ga­les. Taip jie ska­ti­no lie­tu­vius vals­tie­čius di­džiuo­tis sa­vo pra­ei­ti­mi ir įsi­ti­kin­ti, kad dėl to, jog ka­dai­se tu­rė­jo sa­vo vals­ty­bę, jie nė­ra vien mu­ži­kų tau­ta, pa­smerk­ta tar­nau­ti ki­tiems ir bū­ti jų val­do­ma. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je pra­ei­ties lai­mė­ji­mai ir­gi bu­vo pa­brė­žia­mi kaip svar­bus tau­ti­nio auk­lė­ji­mo ele­men­tas. Ne­pap­ras­tai daug vai­kų bu­vo pa­va­din­ti Vy­tau­tais, Al­gir­dais, Kęs­tu­čiais, Min­dau­gais ar Ge­di­mi­nais. Ta ma­da pra­ėjo. Ir ge­rai, kad pra­ėjo, nors man ku­ni­gaikš­čių var­dai mie­les­ni ne­gu da­bar po­pu­lia­rūs Do­vy­dai, Emi­liai ir Ka­jai. Tai, kas ti­ko at­gims­tan­čiai tau­tai, ne­bū­ti­nai tin­ka su­bren­du­siai tau­tai.

Ne­no­riu nu­ver­tin­ti Lie­tu­vos is­to­ri­nių per­ga­lių. Žal­gi­rio mū­šis vi­siems lai­kams su­stab­dė kry­žiuo­čių ver­ži­mą­si į et­nog­ra­fi­nes lie­tu­vių že­mes. Be sa­va­no­rių kū­rė­jų Lie­tu­va ne­bū­tų at­ko­vo­ju­si ne­prik­lau­so­my­bės 1918-1920 me­tais. Po­ka­riu par­ti­za­nai ko­vo­jo ir au­ko­jo­si dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės. Bet Or­šos mū­šis? Tai ne­bu­vo le­mia­ma per­ga­lė, o tik vie­nas, nors ga­na reikš­min­gas mū­šis ko­vo­se, ku­rios dar tru­ko 150 me­tų. Pats mū­šis dar nė­ra su­lau­kęs rim­tes­nio ty­ri­mo. Su­nku rim­tai trak­tuo­ti tei­gi­nius, kad Mask­vos ka­riuo­me­nė tu­rė­jo 80 tūkst. ka­rių ir kad pu­sė jų žu­vo - tais lai­kais to­kio­je te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ne­įma­no­ma nei su­telk­ti to­kio dy­džio ka­riuo­me­nės, nei jos lo­gis­tiš­kai iš­lai­ky­ti.

Net jei vi­sos su mū­šiu su­si­ju­sios le­gen­dos ati­tik­tų ti­kro­vę, vis tiek ne­de­rė­tų 2014-ųjų skelb­ti Or­šos mū­šio me­tais. Bal­ta­ru­siams gal ir rei­kia iš­gal­vo­tos šlo­vės, dra­ma­tiš­ko is­to­ri­nio pa­sa­ko­ji­mo, ku­ris pa­brėž­tų įsi­vaiz­duo­ja­mų pro­tė­vių žyg­dar­bius ir pa­dė­tų su­telk­ti tau­tą. Tik ge­rų no­rų ne­pa­kan­ka. Pa­sa­ko­ji­mas tu­ri bū­ti įti­ki­na­mas, veiks­min­gas, mo­bi­li­zuo­jan­tis jaus­mus. Bet bal­ta­ru­siams na­cio­na­lis­tams ne­si­se­ka sa­vo is­to­ri­jos su­pra­ti­mo įpirš­ti gy­ven­to­jų dau­gu­mai, ji lie­ka abe­jin­ga bal­ta­ru­sių ka­ri­nei šlo­vei ir per­ga­lei prieš pik­tuo­sius mask­vė­nus.

Tar­pu­ka­rio me­tais mi­li­ta­riz­mas te­be­bu­vo ga­jus, o ka­ri­nin­kai jau­tė­si esan­tys be­ne ver­tin­giau­si tau­tos na­riai. Su­nku prieš­in­tis lai­ko dva­siai, tad ir Lie­tu­vo­je ne­ap­siei­ta be mi­li­ta­riz­mo ai­dų. Prieš 80 me­tų bū­tų bu­vę ga­li­ma skelb­ti Or­šos mū­šio me­tus. Da­bar gy­ve­na­me ki­tais lai­kais, kai pir­me­ny­bė tei­kia­ma tai­kos ir kles­tė­ji­mo vai­siams. Or­šos mū­šio me­tai at­si­duo­da at­aviz­mu.

Vei­kiau­siai kai ku­rie Sei­mo na­riai pa­lai­kė nu­ta­ri­mą siek­da­mi pa­er­zin­ti Ru­si­ją, pa­brėž­ti Lie­tu­vos di­dy­bę ir tai, kad ji ga­lė­jo pri­mes­ti sa­vo va­lią Mask­vai. Gal tai jiems su­tei­kia šio­kį to­kį pa­si­ten­ki­ni­mą, bet jie tu­rė­tų pri­si­min­ti šv. Pa­uliaus žo­džius – "kai bu­vau vai­kas, kal­bė­jau kaip vai­kas, mąs­čiau kaip vai­kas, pro­ta­vau kaip vai­kas, o ta­pęs vy­ru me­čiau tai, kas vai­kiš­ka".

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (25)
juozas  88.119.249.32 2014-09-08 14:12:42
įdomu kaip Rusijoje paminima ši diena?
2 0  Netinkamas komentaras
lietuvis  78.56.217.177 2014-01-04 12:45:16
sveikinu seima, nes Orsos musis sverbiau nei Zalgirio. Bet ka gi rusenu ruporas dirba neblogai.......
6 1  Netinkamas komentaras
Joachimas  78.60.68.218 2014-01-03 13:33:05
PUIKUS TEKSTAS. SVEIKINIMAI K. GIRNIUI ... :)))
4 6  Netinkamas komentaras
2 Kremliaus agentas  78.63.252.73 2014-01-02 16:37:29
Du klausimai: 1) ar tamsta turi tą milijoną, kurį esi "pasiruošęs sumokėti"? 2) Autentiškuose dokumentuose nerasi nei Džulijaus Syzario, nei Džyzaus Kraisto, bet ar tamsta sakysi, kad ir šių istorinių asmenybių nebuvo?:-) Panašu, kad istoriją maišote su lingvistika...
8 0  Netinkamas komentaras
Taiptaitaip, bet  78.63.252.73 2014-01-02 16:32:59
Sutinku su Girniumi, kad visokių "proginių" metų skelbimas yra beprasmis. Tačiau tai - ne Lietuvos išmislas: visokios UNESCO (ir ne tik jos) nuolat skelbia kokius nors "spec." metus... Beje, lygiai taip pat beprasme tradicija laikau visokius "metų žmogaus" rinkimus. Tačiau man nelogiškai nuskamba Girniaus panaudotas pokario partizanų kovų ir Oršos mūšio priešpastatymas. Pokario partizanų kovos taipgi nedavė lemiamos pergalės, tiesiai vertinant: partizanai pralaimėjo. Kuo tada tos kovos buvo labiau lemiančios, negu pergalė prie Oršos?
6 2  Netinkamas komentaras
Nor­ve­gi­jo­je vie­šin­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius sa­ko, kad iš emig­ran­tų šio­je ša­ly­je pa­ima­mi vai­kai ga­lė­tų būti glo­bo­ja­mi Lie­tu­vo­je.
Eu­ro­par­la­men­ta­ras Pe­tras Auš­tre­vi­čius tei­gia iki šio iš pa­bė­gė­lių, ku­riuos bu­vo ap­gy­ven­di­nęs sa­vo va­sar­na­my­je, ne­ga­vęs jo­kios ži­nios. Dau­giau nei pus­me­tį Lie­tu­vo­je praleidusi ira­kie­čių šei­ma [...]
Už „bit­lų“ ly­de­rio Joh­no Len­no­no nu­žu­dy­mą nu­teis­tas ir de­vin­tą kar­tą pra­šy­mą dėl lyg­ti­nio pa­lei­di­mo pa­tei­kęs Mar­kas Da­vi­das Chap­ma­nas lie­ka už gro­tų, pra­ne­ša „New York Dai­ly News“.
Tur­ki­jos ka­ro lėk­tu­vai pir­ma­die­nį bom­bar­da­vo kur­dų ko­vo­to­jų tai­ki­nius Ira­ko šiau­rė­je, An­ka­rai in­ten­sy­vi­nant sa­vo ka­ri­nę ope­ra­ci­ją prieš „Is­la­mo vals­ty­bės“ dži­ha­dis­tus ir kur­dų ko­vo­to­jus [...]
1949-ųjų rugp­jū­čio 13 die­ną ne­ly­gio­se kau­ty­nė­se su MVD ka­riuo­me­ne žu­vo Pe­tras Bart­kus-Žad­gai­la – vie­nas jau­niau­sių Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų, Lie­tu­vos lais­vės kovos są­jū­džio pre­zi­diu­mo [...]
Rugp­jū­čio 23 die­ną Jung­ti­nių Tau­tų būs­ti­nė­je Niu­jor­ke su­reng­tas Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos iš­ei­vių is­to­ri­jai skir­tos par­odos „No Ho­me To Go To: The Sto­ry of Bal­tic Displaced Per­sons, 1944–52“ [...]
„Keis­tas jaus­mas pri­sta­ty­ti fil­mą Es­ti­jo­je. Ta­ry­tum su­ti­kai to­li­mus gi­mi­nai­čius ir ne­bep­ri­si­me­ni jų var­dų... Ne­pai­sant ma­no ne­ri­mo, kad fil­mas ga­li „šau­ti pro ša­lį“, es­tai labai šil­tai pri­ėmė [...]
Su­bti­laus hu­mo­ro fil­mų au­to­riaus Woo­dy Al­le­no „Aukš­tuo­me­nės klu­bas“ („Café So­cie­ty“) ro­do­mas ki­no tea­truo­se. Skir­tin­gai nei sa­ko nau­jo­sios juo­stos pa­va­di­ni­mas, pats W. Allenas sa­vo gy­ve­ni­mą [...]
Geor­ge'as Proch­ni­kas – eseis­tas, poe­tas, ang­lų ir ame­ri­kie­čių li­te­ra­tū­ros dės­ty­to­jas, žur­na­lo „Ca­bi­net“ re­dak­to­rius. „Ne­pa­ke­lia­ma trem­tis: Ste­fa­nas Zwei­gas pa­sau­lio pakrašty“ – tre­čio­ji [...]
Rug­sė­jo 2–5 d. vi­so­je Lie­tu­vo­je vyks Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros die­nos ren­gi­niai. Juos jun­gian­ti te­ma ─ „Žy­dų kal­bos“. 
Lie­tu­vos gy­ven­to­jų apk­lau­sa at­sklei­dė, kad jau­no­ji kar­ta kei­čia sa­vo ap­si­pir­ki­mo įpro­čius – pa­sta­rie­ji ne­bė­ra lin­kę laukti il­go­se ei­lė­se.
Jei vi­si lėk­tu­vo ke­lei­viai, vyks­tan­tys į sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tą ga­ben­tų­si pil­nus sli­di­nė­ji­mo įran­gos komp­lek­tus, tai ma­žes­nis ar ne itin ga­lin­gas lėk­tu­vas tie­siog ne­pa­kil­tų nuo že­mės. Sli­di­nin­kams, [...]
Mo­lė­tuo­se pir­ma­die­nį At­min­ties mar­šu pa­gerb­tos Ho­lo­kaus­to au­kos – iš cen­tro žmo­nių ko­lo­na pa­ju­dė­jo į žy­dų žu­dy­nių vie­tą mies­to pa­kraš­ty­je, kur au­koms bus ati­deng­tas pa­mink­las.
Šian­dien ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eval­das Pa­ši­lis pri­ėmė dvie­jų nau­jai į par­ei­gas pa­skir­tų pro­ku­ro­rų prie­sai­kas. Nuo rug­sė­jo 1 die­nos pro­ku­ro­rė Jū­ra­tė Se­mė­nie­nė pradės dirb­ti Ku­piš­ky­je, [...]
„Pa­ža­du, kad kau­si­mės kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se“, – toks Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Ed­ga­ro Jan­kaus­ko pa­ža­das puošia rek­la­mi­nius sten­dus.
Penk­ta­die­nį miš­rio­mis es­ta­fe­tė­mis pra­si­dė­jęs, o sek­ma­die­nį per­se­kio­ji­mo lenk­ty­nė­mis bai­gė­si Pa­sau­lio va­sa­ros biat­lo­no čem­pio­na­tas, ku­ris vy­ko vi­sai ne­to­li Lie­tu­vos – Es­ti­jo­je, Ote­pės mies­te­ly­je. [...]
Iš­ki­lus Mek­si­kos es­tra­di­nės mu­zi­kos dai­ni­nin­kas ir pro­diu­se­ris Jua­nas Gab­rie­lis mi­rė sek­ma­die­nį nuo šir­dies smū­gio Los An­dže­lo prie­mies­ty­je San­ta Mo­ni­ko­je, bū­da­mas 66 me­tų, pra­ne­šė mek­si­kie­čių [...]
Pa­sau­lio ki­no tea­truo­se pra­dė­tas ro­dy­ti veiks­mo fil­mas „Sa­vi­žu­džių bū­rys“ – kon­tra­ver­siš­ka is­to­ri­ja apie blo­giu­kus, gel­bė­jan­čius pa­sau­lį. Prem­je­ros pro­ga ak­to­rius Jaredas Le­to, vai­di­nęs [...]
Ukrai­nai nu­spren­dus at­si­sa­ky­ti so­viet­me­čiu ša­lies mies­tams ir vie­to­vėms su­teik­tų pa­va­di­ni­mų bei pa­keis­ti juos ukrai­nie­tiš­kais, Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) taip pat pa­ko­re­ga­vo Ukrai­nos [...]
Es­ti­jos bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ur­mas Pa­etas par­eiš­kė, kad Ru­si­jos iš­leis­ta 5 rub­lių no­mi­na­lo mo­ne­ta, vaiz­duo­jan­ti Ta­li­no cen­tre sto­vė­ju­sį va­di­na­mą­jį Bron­zi­nio kario pa­mink­lą, su­tei­kia [...]
Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas, šį pa­va­sa­rį pel­nęs Eu­ro­par­la­men­to su­teik­tą Eu­ro­pos pi­lie­čio ap­do­va­no­ji­mą, ruo­šia­si 22-ųjų moks­lo me­tų pra­džiai. Naujų klau­sy­to­jų pri­ėmi­mas [...]
Ar­tė­jant Rug­sė­jo 1-ajai, Moks­lo ir ži­nių die­nai, dir­ban­tys tė­ve­liai, ku­rie au­gi­na mo­kyk­li­nu­ką iki 12 me­tų, tu­rės ne ma­žiau kaip pu­sę dar­bo die­nos lais­vo nuo dar­bo lai­ko pa­ly­dė­ti vaiką į mo­kyk­lą.
Dau­giau kaip 300 lau­ki­nių šiau­ri­nių el­nių žu­vo nuo žai­bo smū­gio Nor­ve­gi­jos pie­tuo­se, pir­ma­die­nį pranešė ša­lies par­ei­gū­nai.
Gam­ti­nin­kai pa­ta­ria žmo­nėms ne­si­ža­vė­ti šiuo me­tu lau­kus ir pie­vas gel­to­nais žie­dais užt­vin­džiu­sio­mis rykš­te­nė­mis ir su jo­mis ko­vo­ti.
Pa­lei Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čio­jo sta­ty­bų eta­po ruo­žą pra­dė­jo veik­ti dvi 110 ki­lo­vol­tų (kV) po­že­mi­nės elektros per­da­vi­mo li­ni­jos.
Nuo­mo­nių apie va­rik­li­nę aly­vą ga­li­ma iš­girs­ti vi­so­kių. Kar­tais dvip­ras­miš­kus ko­men­ta­rus žars­to ir pa­ty­rę au­to­ser­vi­sų me­cha­ni­kai. Dis­ku­si­jų apie tin­ka­miau­sius te­pa­lus mo­to­rui aps­tu. Dau­gu­ma vai­ruo­to­jų [...]
Įpras­ta ma­ny­ti, kad va­sa­ra – at­os­to­gų me­tas, to­dėl tai yra ge­riau­sias lai­kas ke­lio­nėms. Ta­čiau ką iš­lo­šia ke­liau­to­jai, atostogas pla­nuo­jan­tys ru­de­nį? 
Kroa­ti­ja ne­ap­vi­lia at­vyks­tan­čių­jų at­os­to­gau­ti: dan­giš­ka van­dens skaid­ru­ma, sau­lė­je žė­rin­čios ban­gos, jū­ros nu­glu­din­ti ak­me­nė­liai, ore tvy­ran­tis va­sa­ros kva­pas ir plaukus šu­kuo­jan­tis šil­tas [...]
Ra­di­jo sto­tis „Ra­dio­cen­tras“ pra­de­da dar vie­ną ra­di­jo se­zo­ną su nau­ju šū­kiu, at­si­nau­ji­nu­sia prog­ra­ma bei naujais bal­sais ete­ry­je. 
Tė­vai ne­pa­liau­ja ste­bė­tis, ko­kie im­lūs nau­jo­sioms tech­no­lo­gi­joms yra jų vai­kai – vos ke­lių mė­ne­sių ma­žy­liai jau su­vo­kia plan­še­ti­nio kom­piu­te­rio val­dy­mą, o kiek pa­au­gę moka par­si­siųs­ti ir [...]
Kė­dai­nių mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai ne­pa­si­nau­do­jo jiems su­teik­ta ga­li­my­be ne­mo­ka­mai mi­kros­che­mo­mis pa­ženk­lin­ti au­gi­na­mus šu­nis bei ka­tes. Iš maž­daug 16 tūks­tan­čių šia­me rajone au­gi­na­mų šių [...]
Cen­tri­nė­je Ita­li­jo­je nak­ti­mis dre­ban­ti že­mė par­ei­ka­la­vo šim­tų gy­vy­bių. Tūks­tan­čiai žmo­nių li­ko be pa­sto­gės – kaip sto­vi. Iš­ti­kus to­kiai tra­ge­di­jai, bent kiek pa­drą­si­na ir įkve­pia jau­di­nan­čios [...]
Rei­kė­tų ži­no­ti, kad, žmo­gui su­sir­gus, jam rei­ka­lin­gos gy­dy­mo pa­slau­gos (iš­sky­rus bū­ti­ną­ją pa­gal­bą) yra su­tei­kia­mos tik to­je įstai­go­je, ku­rio­je jis tuo metu yra pri­si­ra­šęs.
Nuo šian­dien, rugp­jū­čio 29 die­nos, die­nos įsi­ga­lio­ja nau­jas 2016 m. kompensuojamųjų vais­tų kai­ny­nas.
Beyon­ce sek­ma­die­nį už sa­vo „For­ma­tion“ – po­li­tiš­kiau­sią per vi­są jos kar­je­rą kli­pą, ku­riuo par­odo­mas so­li­da­ru­mas su ju­dė­ji­mu „Black Li­ves Mat­ter“ („Juodųjų gy­vy­bės svar­bios“), [...]
Ke­lių šimt­me­čių se­nu­mo ran­kraš­tis, lai­ko­mas vie­na mįs­lin­giau­sių pa­sau­ly­je kny­gų, yra par­ašy­tas ne­ži­no­ma kal­ba ar­ba šif­ru, ku­rio iki šiol nie­kas ne­perp­ra­to – netgi ge­riau­si krip­tog­ra­fai.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar šiemet augo jūsų arba jūsų pažįstamų žmonių darbo užmokestis? 
Taip. Augo mano darbo užmokestis
Taip. Didėjo pažįstamo asmens alga
Ne. Tokio stebuklo neįvyko
horoskopai
MERGELĖ

MERGELĖ

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je ne­iš­lai­dau­ki­te pra­mo­goms, vai­kams ir do­va­noms. Tre­čia­die­nį ar ket­vir­ta­die­nį tu­rė­tu­mėt nu­veik­ti kaž­ką na­mų ūkio la­bui, tik ne­skir­ki­te tam vi­so sa­vo lais­vo lai­ko. Su­tuok­ti­niai sa­vait­ga­lį tu­rės pro­gų įsi­ti­kin­ti tiek ge­ro­sio­mis, tiek blo­go­sio­mis bend­ro gy­ve­ni­mo pu­sė­mis.

Daugiau

Komentuojami