Oršos mūšis?

Kęstutis GIRNIUS 2013-12-30 06:00

Kęstutis GIRNIUS

2013-12-30 06:00
Pra­ėju­sį pir­ma­die­nį Sei­mas 2014-uo­sius pa­skel­bė Or­šos mū­šio me­tais. Už nu­ta­ri­mo pro­jek­tą bal­sa­vo įvai­rių frak­ci­jų na­riai - iš vi­so 76 par­la­men­ta­rai.

Sei­mo nu­ta­ri­me pa­brė­žia­ma, kad 1514 me­tais „Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nė lai­mė­jo is­to­ri­nę per­ga­lę Or­šos mū­šy­je ir ap­gy­nė Lie­tu­vos že­mių vien­ti­su­mą". Ji įvei­kė be­veik tris kar­tus di­des­nį prieš­ą ir 40 me­tų už­ti­kri­no tai­ką.

Aki­vaiz­du, kad Sei­mo na­riai mėgs­ta me­tus pa­žy­mė­ti įvai­riau­sio­mis šven­tė­mis. Me­tai ne­ga­li bū­ti tik me­tais, jais dar tu­ri bū­ti pa­mi­nė­ta ko­kia nors šven­tė ar pa­gerb­ta or­ga­ni­za­ci­ja. Sei­mas 2014-uo­sius pa­skel­bė net tik Or­šos mū­šio, bet ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros pra­di­nin­ko Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio, Tea­tro, Lie­tu­vos dai­nų šven­tės ir Vai­kų svei­ka­tos me­tais.

Šiaip jau ne­kreip­čiau dė­me­sio į to­kį Sei­mo nu­ta­ri­mą, gal net iro­niš­kai klaus­čiau, ko­dėl Sei­mas bu­vo toks kuk­lus ir ne­pas­kel­bė 2014-ųjų dar ir Krep­ši­nio ar Pen­si­nin­kų ge­ro­vės me­tais? Bet 2014-ųjų pa­skel­bi­mas Or­šos mū­šio me­tais nu­vy­lė. Ma­niau, kad mū­sų tau­ta la­biau su­bren­du­si, la­biau pa­si­ti­ki sa­vi­mi, ne­jau­čia po­rei­kio pra­ei­ty­je ieš­ko­ti dirb­ti­nių prie­žas­čių pa­grįs­ti sa­vo oru­mą.

Or­šos mū­šis man ke­lia ypa­tin­gą aler­gi­ją. Prieš ko­kį de­šimt­me­tį te­be­dirb­da­mas "Lais­vo­sios Eu­ro­pos"-"Lais­vės" ra­di­ju­je tu­rė­jau įver­tin­ti bal­ta­ru­sių tar­ny­bos prog­ra­mas. Vie­na lai­da bu­vo skir­ta Or­šos mū­šiui, ir prog­ra­mos klau­sy­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi mū­šio me­ti­nes va­din­ti Bal­ta­ru­sių ka­ri­nės šlo­vės die­na. XXI am­žiu­je keis­tai, net ne­sko­nin­gai at­ro­do pa­stan­gos pa­brėž­ti ka­ri­nes per­ga­les, prieš­o triuš­ki­ni­mą.

Su­pran­tu, kad bal­ta­ru­sių pa­dė­tis yra ypa­tin­ga. Bal­ta­ru­siai dar nė­ra mo­der­ni tau­ta, nors gal to­kia ir taps. De­mo­kra­ti­niai, di­si­den­ti­niai, na­cio­na­lis­ti­niai sluoks­niai sten­gia­si sa­vo žmo­nėms pa­teik­ti gar­bin­gą pra­ei­tį, kad jie tu­rė­tų kuo di­džiuo­tis. Ypač pa­brė­žia­mas pra­na­šu­mas prieš di­dį­jį Ry­tų kai­my­ną. Su­kur­ti šlo­vin­gos pra­ei­ties re­gi­my­bę yra la­bai su­dė­tin­ga už­duo­tis, nes pra­ei­ty­je Bal­ta­ru­si­ja ne­bu­vo vals­ty­bė. Ji net ne­bu­vo geog­ra­fi­nė są­vo­ka. Jei ne­klys­tu, Le­vas Tols­to­jus nė kar­to ne­mi­ni Bal­ta­ru­si­jos sa­vo ro­ma­ne „Ka­ras ir tai­ka". Ir da­bar­ties is­to­ri­kai bei po­li­to­lo­gai ver­čia­mi ieš­ko­ti iš­ra­din­gų prie­mo­nių, kad įtrauk­tų Bal­ta­ru­si­ją į nuo­sek­lų is­to­ri­nį pa­sa­ko­ji­mą. Štai vie­nas ra­šo, kad „per 1654-1667 me­tų ka­rą Bal­ta­ru­si­ja ko­vo­jo kaip Len­ki­jos da­lis". Ly­giai taip pat ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad per Alek­sand­ro Di­džio­jo žy­gį Ira­kas ko­vo­jo kaip Per­sų im­pe­ri­jos da­lis, nors tuo me­tu ne­bu­vo jo­kio Ira­ko, kaip XVII am­žiu­je ne­bu­vo Bal­ta­ru­si­jos. Aps­kri­tai ne­leng­va pa­aiš­kin­ti, ko­kiu pa­grin­du Or­šos per­ga­lė pri­skir­ti­na bal­ta­ru­siams, juo­lab kad, ko ge­ro, nė vie­nas ka­rys sa­vęs ne­lai­kė bal­ta­ru­siu.

Ma­niau, kad lie­tu­viai se­niai su­bren­do kaip tau­ta, tad ne­jau­čia po­rei­kio per­dėm šlo­vin­ti prieš pu­sę tūks­tant­me­čio pa­siek­tus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­mė­ji­mus. Ka­dai­se Mai­ro­nis ir ki­ti tau­ti­nio at­gi­mi­mo šauk­liai tei­sin­gai da­rė, kad pa­brė­žė vi­du­ram­žių Lie­tu­vos di­dy­bę, sa­vo is­to­ri­ją ir pro­tė­vių per­ga­les. Taip jie ska­ti­no lie­tu­vius vals­tie­čius di­džiuo­tis sa­vo pra­ei­ti­mi ir įsi­ti­kin­ti, kad dėl to, jog ka­dai­se tu­rė­jo sa­vo vals­ty­bę, jie nė­ra vien mu­ži­kų tau­ta, pa­smerk­ta tar­nau­ti ki­tiems ir bū­ti jų val­do­ma. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je pra­ei­ties lai­mė­ji­mai ir­gi bu­vo pa­brė­žia­mi kaip svar­bus tau­ti­nio auk­lė­ji­mo ele­men­tas. Ne­pap­ras­tai daug vai­kų bu­vo pa­va­din­ti Vy­tau­tais, Al­gir­dais, Kęs­tu­čiais, Min­dau­gais ar Ge­di­mi­nais. Ta ma­da pra­ėjo. Ir ge­rai, kad pra­ėjo, nors man ku­ni­gaikš­čių var­dai mie­les­ni ne­gu da­bar po­pu­lia­rūs Do­vy­dai, Emi­liai ir Ka­jai. Tai, kas ti­ko at­gims­tan­čiai tau­tai, ne­bū­ti­nai tin­ka su­bren­du­siai tau­tai.

Ne­no­riu nu­ver­tin­ti Lie­tu­vos is­to­ri­nių per­ga­lių. Žal­gi­rio mū­šis vi­siems lai­kams su­stab­dė kry­žiuo­čių ver­ži­mą­si į et­nog­ra­fi­nes lie­tu­vių že­mes. Be sa­va­no­rių kū­rė­jų Lie­tu­va ne­bū­tų at­ko­vo­ju­si ne­prik­lau­so­my­bės 1918-1920 me­tais. Po­ka­riu par­ti­za­nai ko­vo­jo ir au­ko­jo­si dėl Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės. Bet Or­šos mū­šis? Tai ne­bu­vo le­mia­ma per­ga­lė, o tik vie­nas, nors ga­na reikš­min­gas mū­šis ko­vo­se, ku­rios dar tru­ko 150 me­tų. Pats mū­šis dar nė­ra su­lau­kęs rim­tes­nio ty­ri­mo. Su­nku rim­tai trak­tuo­ti tei­gi­nius, kad Mask­vos ka­riuo­me­nė tu­rė­jo 80 tūkst. ka­rių ir kad pu­sė jų žu­vo - tais lai­kais to­kio­je te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ne­įma­no­ma nei su­telk­ti to­kio dy­džio ka­riuo­me­nės, nei jos lo­gis­tiš­kai iš­lai­ky­ti.

Net jei vi­sos su mū­šiu su­si­ju­sios le­gen­dos ati­tik­tų ti­kro­vę, vis tiek ne­de­rė­tų 2014-ųjų skelb­ti Or­šos mū­šio me­tais. Bal­ta­ru­siams gal ir rei­kia iš­gal­vo­tos šlo­vės, dra­ma­tiš­ko is­to­ri­nio pa­sa­ko­ji­mo, ku­ris pa­brėž­tų įsi­vaiz­duo­ja­mų pro­tė­vių žyg­dar­bius ir pa­dė­tų su­telk­ti tau­tą. Tik ge­rų no­rų ne­pa­kan­ka. Pa­sa­ko­ji­mas tu­ri bū­ti įti­ki­na­mas, veiks­min­gas, mo­bi­li­zuo­jan­tis jaus­mus. Bet bal­ta­ru­siams na­cio­na­lis­tams ne­si­se­ka sa­vo is­to­ri­jos su­pra­ti­mo įpirš­ti gy­ven­to­jų dau­gu­mai, ji lie­ka abe­jin­ga bal­ta­ru­sių ka­ri­nei šlo­vei ir per­ga­lei prieš pik­tuo­sius mask­vė­nus.

Tar­pu­ka­rio me­tais mi­li­ta­riz­mas te­be­bu­vo ga­jus, o ka­ri­nin­kai jau­tė­si esan­tys be­ne ver­tin­giau­si tau­tos na­riai. Su­nku prieš­in­tis lai­ko dva­siai, tad ir Lie­tu­vo­je ne­ap­siei­ta be mi­li­ta­riz­mo ai­dų. Prieš 80 me­tų bū­tų bu­vę ga­li­ma skelb­ti Or­šos mū­šio me­tus. Da­bar gy­ve­na­me ki­tais lai­kais, kai pir­me­ny­bė tei­kia­ma tai­kos ir kles­tė­ji­mo vai­siams. Or­šos mū­šio me­tai at­si­duo­da at­aviz­mu.

Vei­kiau­siai kai ku­rie Sei­mo na­riai pa­lai­kė nu­ta­ri­mą siek­da­mi pa­er­zin­ti Ru­si­ją, pa­brėž­ti Lie­tu­vos di­dy­bę ir tai, kad ji ga­lė­jo pri­mes­ti sa­vo va­lią Mask­vai. Gal tai jiems su­tei­kia šio­kį to­kį pa­si­ten­ki­ni­mą, bet jie tu­rė­tų pri­si­min­ti šv. Pa­uliaus žo­džius – "kai bu­vau vai­kas, kal­bė­jau kaip vai­kas, mąs­čiau kaip vai­kas, pro­ta­vau kaip vai­kas, o ta­pęs vy­ru me­čiau tai, kas vai­kiš­ka".

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (25)
juozas  88.119.249.32 2014-09-08 14:12:42
įdomu kaip Rusijoje paminima ši diena?
2 0  Netinkamas komentaras
lietuvis  78.56.217.177 2014-01-04 12:45:16
sveikinu seima, nes Orsos musis sverbiau nei Zalgirio. Bet ka gi rusenu ruporas dirba neblogai.......
6 1  Netinkamas komentaras
Joachimas  78.60.68.218 2014-01-03 13:33:05
PUIKUS TEKSTAS. SVEIKINIMAI K. GIRNIUI ... :)))
4 6  Netinkamas komentaras
2 Kremliaus agentas  78.63.252.73 2014-01-02 16:37:29
Du klausimai: 1) ar tamsta turi tą milijoną, kurį esi "pasiruošęs sumokėti"? 2) Autentiškuose dokumentuose nerasi nei Džulijaus Syzario, nei Džyzaus Kraisto, bet ar tamsta sakysi, kad ir šių istorinių asmenybių nebuvo?:-) Panašu, kad istoriją maišote su lingvistika...
8 0  Netinkamas komentaras
Taiptaitaip, bet  78.63.252.73 2014-01-02 16:32:59
Sutinku su Girniumi, kad visokių "proginių" metų skelbimas yra beprasmis. Tačiau tai - ne Lietuvos išmislas: visokios UNESCO (ir ne tik jos) nuolat skelbia kokius nors "spec." metus... Beje, lygiai taip pat beprasme tradicija laikau visokius "metų žmogaus" rinkimus. Tačiau man nelogiškai nuskamba Girniaus panaudotas pokario partizanų kovų ir Oršos mūšio priešpastatymas. Pokario partizanų kovos taipgi nedavė lemiamos pergalės, tiesiai vertinant: partizanai pralaimėjo. Kuo tada tos kovos buvo labiau lemiančios, negu pergalė prie Oršos?
6 2  Netinkamas komentaras
Vi­sai aš­tuo­nių Ru­si­jos su­nkiaat­le­čių ko­man­dai penk­ta­die­nį bu­vo užd­raus­ta da­ly­vau­ti Rio de Ža­nei­ro olim­pia­do­je, o šis spren­di­mas ta­po nau­ju su do­pin­go var­to­ji­mu su­si­ju­siu smūgiu spor­to mil­ži­nei.
Po sa­vai­tės Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nė pra­dės sa­vo pa­si­ro­dy­mą jau sep­tin­to­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se iš ei­lės. Ne vie­na ki­ta Eu­ro­pos rink­ti­nė ne­ga­li pasigirti to­kiu sta­bi­lu­mu.
Tarp­tau­ti­nė­je ko­vos su ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­jan­čius Lie­tu­vos pa­sie­nie­čius šią sa­vai­tę ap­lan­kė Grai­ki­jo­je su ofi­cia­liu vi­zi­tu lan­kę­si Vals­ty­bės sie­nos apsaugos tar­ny­bos (VSAT) [...]
Po­li­ti­kų dis­ku­si­jų lai­doms per ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) nu­ma­tė iš­leis­ti maž­daug ket­vir­tį mi­li­jo­no eu­rų. Pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais parlamento rin­ki­mais, pla­nuo­ja­mos [...]
Ar­mė­ni­jos po­li­ci­ja penk­ta­die­nį vėl da­ly­va­vo su­si­šau­dy­me su įkai­tų pa­gro­bu­sia gink­luo­ta opo­zi­ci­jos ša­li­nin­kų gru­pe, ku­ri jau 12 die­nų lai­ko užg­ro­bu­si vie­ną po­li­ci­jos pastatą sos­ti­nė­je, taip [...]
Stam­bu­lo teis­mas penk­ta­die­nį sky­rė kar­do­mą­jį areš­tą 17 Tur­ki­jos žur­na­lis­tų, įta­ria­mų ry­šiais su Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se gy­ve­nan­čiu dva­si­nin­ku Fet­hul­lah Gu­le­nu, ku­ris kal­ti­na­mas dėl šį mė­ne­sį [...]
Prieš mė­ne­sį su­ka­ko 123 me­tai, kai gi­mė pro­fe­sio­na­lio­sios geog­ra­fi­jos Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ka­zys Pa­kštas. Pri­si­min­ki­me pro­fe­so­riaus dar­bus ir ori­gi­na­lias jo idė­jas. Kai [...]
Vie­nas pa­čių gra­žiau­sių Tel­šių, šių me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, ren­gi­nių – Dur­bės mū­šio pa­mink­lo ati­den­gi­mas pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį. Pa­gerb­da­ma 1260 metais že­mai­čių nu­ga­lė­tas [...]
Drus­ki­nin­kuo­se tę­sia­si mu­zi­kos ir me­no fes­ti­va­lis „Va­sa­ra su Mi­ka­lo­ju­mi Kons­tan­ti­nu Čiur­lio­niu“. Pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ko smui­ko pa­mo­kos ir pro­fe­sio­na­lių instrumentininkų kon­cer­tai, su­si­ti­ki­mai [...]
Pa­lan­gai la­bai rei­kė­jo to­kio fes­ti­va­lio – kad bent kiek at­sver­tų ku­ror­te tvy­ran­čią pra­sto „pop­so“ spin­du­liuo­tę. Nuo lie­pos 24 die­nos čia vyks­ta mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Ave Ma­ria“, šie­met [...]
Fra­zė pa­si­mo­ky­ti iš ne­sėk­mės jau yra ta­pu­si kli­še, bet šio­je kny­go­je Jums pa­pa­sa­ko­tos ti­kros gy­ve­ni­miš­kos is­to­ri­jos tų žmo­nių, ku­rie jau iš­mo­ko pri­im­ti sa­vo klai­das ir nusitiesė ke­lią į [...]
Mo­te­rys nuo­la­tos klys­ta gal­vo­da­mos, kad jei­gu vy­ras ją my­li, tai pri­va­lo ir su­pras­ti. Daž­niau­siai jis jos ne­sup­ran­ta. To­dėl vi­sai pa­grįs­tai va­di­na­me vie­ni ki­tus „prie­šin­ga“ ly­ti­mi – mes ir [...]
Po dve­jų ne­der­liaus me­tų, kai miš­ko uo­gų su­pir­ki­mo įmo­nės su­rink­da­vo vos de­šim­ta­da­lį įpras­ti­nio mė­ly­nių der­liaus, šie­met vėl gau­siai už­de­rė­jo po­pu­lia­riau­sių lietuviškų miš­ko uo­gų. [...]
Lie­tu­vos įsta­ty­mai ne­nu­ma­to de­rin­ti gre­ti­mų vie­to­vių bend­rų­jų pla­nų, o tai pa­jū­ry­je ke­lia ne­ri­mo dėl at­ski­rai ren­gia­mų Klai­pė­dos uos­to ir mies­to te­ri­to­ri­nių do­ku­men­tų. Tačiau vi­si su­pran­ta, [...]
Lie­tu­vo­je šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį bus mi­ni­mas Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos, kai prie sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja bu­vo su­šau­dy­ti sep­ty­ni Lie­tu­vos par­ei­gū­nai, 25-osios me­ti­nės.
Gry­bų ir uo­gų šie­met gau­su be­veik vi­suo­se ša­lies miš­kuo­se, ta­čiau kai ku­rie azar­to apim­ti uo­gau­to­jai ar gry­bau­to­jai brau­na­si į vals­ty­bi­nius gam­ti­nius re­zer­va­tus, nors į jų te­ri­to­ri­ją drau­džia­ma [...]
Stip­riau­sio­je pa­sau­lio krep­ši­nio ly­go­je NBA rung­ty­niau­jan­tis Ka­na­dos lie­tu­vis Nik Staus­kas atostogoms pa­si­rin­ko Lie­tu­vą.
Pui­kų pa­si­ro­dy­mą Lar­na­ko­je (Kip­re) vyks­tan­čia­me pa­sau­lio jau­nių (iki 19 me­tų) pa­plū­di­mio tink­li­nio čem­pio­na­te tę­sia Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai. Abi Lie­tu­vos po­ros penk­ta­die­nį žaidė be pra­lai­mė­ji­mų [...]
Sa­vo pa­sau­lį nu­da­žy­ti nau­jo­mis spal­vo­mis ra­gi­na man­da­lų pie­ši­mo mo­ky­to­ja pro­fe­sio­na­li gra­fi­kos di­zai­ne­rė Eg­lė Stri­pei­kie­nė. Jos nuo­mo­ne, žmo­gaus gy­ve­ni­me man­da­los daž­niau­siai at­si­ran­da, kai pra­de­da­ma [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­te (VU) Li­tua­nis­ti­nių stu­di­jų ka­ted­ra kas­met ren­gia lie­tu­vių kal­bos kur­sus už­sie­nie­čiams. Šią va­sa­rą į Vil­nių at­vy­ko 67 žmo­nės, dau­giau­sia iš Skan­di­na­vi­jos, Ame­ri­kos, Aus­tra­li­jos. [...]
Len­ki­jo­je mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gu­mi nu­ma­ty­ta eks­po­nuo­ti per du šim­tus eks­po­na­tų – so­vie­ti­nių pa­mink­lų. Šiuo me­tu ren­gia­mas de­ta­lus mo­nu­men­tų per­kė­li­mo ir eks­po­zi­ci­jos pla­nas.
Ša­lies bio­che­mi­kai, iš­var­gin­ti vien pa­ža­dų skir­ti mi­li­jar­dą eu­rų iš 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nės par­amos Lie­tu­vos moks­li­nių ty­ri­mų ir inovacijų plė­trai, pa­brė­žia, [...]
Skry­džio koor­di­na­to­riai tre­čia­die­nį ga­lu­ti­nai at­sis­vei­ki­no su ki­ber­ne­ti­ne la­bo­ra­to­ri­ja „Phi­lae“, nu­trau­kę mė­gi­ni­mus su­si­siek­ti su jau me­tus ty­lin­čiu zon­du, skrie­jan­čius kosmoso pla­ty­bė­se ant [...]
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ruo­šia­si nai­kin­ti iki šiol ga­lio­ju­sias gry­ba­vi­mo tai­syk­les. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad gry­bau­ti bus ga­li­ma vi­siš­kai be jo­kių tai­syk­lių.
Švie­čia ­nak­tį, švie­čia die­ną/ Švie­čia nak­tį, švie­čia die­ną/ Elek­trė­nų ži­bu­riai... Iš kar­to pra­dė­jau ­nuo dai­nos žo­džių, ku­rie kas­kart, pra­va­žiuo­jant Elek­trė­nus, su­skam­ba ma­kau­lė­je. Toks [...]
66-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je Ha­no­ve­rio (Vo­kie­ti­ja) ko­mer­ci­nių au­to­mo­bi­lių par­odo­je tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­ja „Con­ti­nen­tal“, be ki­tų nau­jie­nų, pri­sta­tys ir skait­me­ni­nius projekcinius ekra­nus, skir­tus [...]
Di­džio­ji da­lis (74 proc.) Lie­tu­vos vai­ruo­to­jų sa­vo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nei prie­žiū­rai ir re­mon­tui kas­met iš­lei­džia iki 500 eu­rų, 
Ke­liau­da­mas į Ki­ni­ją nie­kas ne­be­si­ti­ki ras­ti at­si­li­ku­sio kraš­to. Pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių įspū­din­gas dvi­ženk­lis Ki­ni­jos au­gi­mas, pa­ska­tin­tas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos pra­dė­tos re­for­mos, pa­ver­tė mil­ži­niš­kos [...]
Jau šie­met Lie­tu­vos poil­siau­to­jai ga­li rink­tis iš dar dau­giau žie­mos kryp­čių. Is­pa­ni­jai pri­klau­san­čią vė­jų nu­gai­rin­tą Fuer­te­ven­tū­ra abe­jin­gų ši Ka­na­rų sa­la ne­pa­lie­ka, tarp jų – ir [...]
Kait­len­čių ir or­kai­čių gran­dy­mas, no­rint iš­va­ly­ti mais­tą ruo­šiant pri­ke­pu­sius ne­šva­ru­mus, rei­ka­lau­ja pa­stan­gų. Ta­čiau jei jos va­lo­mos lai­ku ir at­siž­vel­giant į bui­ti­nio prietaiso sa­vy­bes, pro­ce­dū­ra [...]
Va­sa­rą na­mo kie­me ža­liuo­jan­čiai ve­jai rei­kia daug prie­žiū­ros – pjau­ti, tręš­ti, lais­ty­ti. Ve­jai drė­kin­ti ga­li pa­kak­ti ir prie van­den­tie­kio pri­jung­tos žar­nos, ta­čiau automatinė lais­ty­mo sis­te­ma [...]
De­vy­nių mė­ne­sių am­žiaus Luk­so­ras įkur­din­tas sos­ti­nės „Beg­lo­bio“ prie­glau­do­je. Šiam drau­giš­kam, la­bai mie­lam šu­ne­liui ieš­ko­mi at­sa­kin­gi, sa­vo augintinius my­lin­tys žmo­nės.
Lu­lu ne­pap­ras­tai gra­ži il­ges­nio plau­ko ka­ty­tė. Gam­ta iš­mar­gi­no bal­tą Lu­lu kai­liu­ką juo­do­mis dė­mė­mis taip iš­ra­din­gai, kad net ro­ži­nės no­sies vie­ną šnervę nu­spal­vi­no juo­dai.
Svei­ka­tos prob­le­mos, ky­lan­čios dėl ma­žo ir iš­si­vys­čiu­sių, ir be­si­vys­tan­čių pa­sau­lio ša­lių gy­ven­to­jų fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, pa­sau­lio eko­no­mi­kai 2013 me­tais at­siė­jo maž­daug 67,5 mlrd. JAV do­le­rių [...]
Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai nu­sta­tė sme­ge­nų sri­tis, ku­rios la­biau­siai pa­si­kei­čia pa­aug­lys­tė­je. Ske­nuo­jant sme­ge­nis at­skleis­ta, kad tos sri­tys su­si­ju­sios su sudėtingais mąs­ty­mo pro­ce­sais.
Vie­nas Ki­ni­jos mu­zie­jus nu­spren­dė pa­si­gai­lė­ti gru­pe­lės jo te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­čių ka­čių, nors iš pra­džių pla­na­vo jų at­si­kra­ty­ti. To­kį spren­di­mą mu­zie­jaus va­do­vy­bė pri­ėmė po itin po­pu­lia­rios [...]
Ne­tru­kus Če­ki­jos sos­ti­nės Pra­hos cen­tre ne­beiš­vy­si­te po­pu­lia­rių­jų rie­džių. Sos­ti­nės val­džia ke­ti­na užd­raus­ti nuo rugp­jū­čio užd­raus­ti šias elek­tra va­ro­mas dvirates trans­por­to prie­mo­nes.
Komentarai
Dienos klausimas
Kurią užsienio kalbą mokate geriausiai?
Rusų
Vokiečių
Anglų
Prancūzų
Ispanų
Lenkų
Arabų
Kinų
horoskopai
LIŪTAS

LIŪTAS

Sa­­­­­vai­­­­­tės pra­­­­­džio­­­­­je už­­­­­siim­­­­­ki­­­­­te veik­­­­­la, ža­­­­­dan­­­­­čia as­­­­­me­­­­­ni­­­­­nės nau­­­­­dos. Tre­­­­­čia­­­­­die­­­­­nį ir ket­­­­­vir­­­­­ta­­­­­die­­­­­nį ga­­­­­li­­­­­mas leng­­­­­vas ro­­­­­ma­­­­­nas. Ven­­­­­ki­­­­­te ki­­­­­vir­­­­­čų, sten­­­­­ki­­­­­tės bend­­­­­rau­­­­­ti tik su bend­­­­­ra­­­­­min­­­­­čiais. Sa­­­­­vait­­­­­ga­­­­­lio iš­­­­­vy­­­­­ko­­­­­je ar ke­­­­­lio­­­­­nė­­­­­je vei­­­­­kiau­­­­­siai su­­­­­si­­­­­ra­­­­­si­­­­­te nau­­­­­jų drau­­­­­gų. Aps­­­­­kri­­­­­tai, sa­­­­­vai­­­­­tė pra­­­­­eis pui­­­­­kiai, jei tik su­­­­­ge­­­­­bė­­­­­si­­­­­te pa­­­­­si­­­­­rink­­­­­ti tin­­­­­ka­­­­­mą kom­­­­­pa­­­­­ni­­­­­ją.

Daugiau

Komentuojami