TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Oršos mūšis?

2013 12 30 6:00

Praėjusį pirmadienį Seimas 2014-uosius paskelbė Oršos mūšio metais. Už nutarimo projektą balsavo įvairių frakcijų nariai - iš viso 76 parlamentarai.

Seimo nutarime pabrėžiama, kad 1514 metais „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą". Ji įveikė beveik tris kartus didesnį priešą ir 40 metų užtikrino taiką.

Akivaizdu, kad Seimo nariai mėgsta metus pažymėti įvairiausiomis šventėmis. Metai negali būti tik metais, jais dar turi būti paminėta kokia nors šventė ar pagerbta organizacija. Seimas 2014-uosius paskelbė net tik Oršos mūšio, bet ir lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio, Teatro, Lietuvos dainų šventės ir Vaikų sveikatos metais.

Šiaip jau nekreipčiau dėmesio į tokį Seimo nutarimą, gal net ironiškai klausčiau, kodėl Seimas buvo toks kuklus ir nepaskelbė 2014-ųjų dar ir Krepšinio ar Pensininkų gerovės metais? Bet 2014-ųjų paskelbimas Oršos mūšio metais nuvylė. Maniau, kad mūsų tauta labiau subrendusi, labiau pasitiki savimi, nejaučia poreikio praeityje ieškoti dirbtinių priežasčių pagrįsti savo orumą.

Oršos mūšis man kelia ypatingą alergiją. Prieš kokį dešimtmetį tebedirbdamas "Laisvosios Europos"-"Laisvės" radijuje turėjau įvertinti baltarusių tarnybos programas. Viena laida buvo skirta Oršos mūšiui, ir programos klausytojai buvo raginami mūšio metines vadinti Baltarusių karinės šlovės diena. XXI amžiuje keistai, net neskoningai atrodo pastangos pabrėžti karines pergales, priešo triuškinimą.

Suprantu, kad baltarusių padėtis yra ypatinga. Baltarusiai dar nėra moderni tauta, nors gal tokia ir taps. Demokratiniai, disidentiniai, nacionalistiniai sluoksniai stengiasi savo žmonėms pateikti garbingą praeitį, kad jie turėtų kuo didžiuotis. Ypač pabrėžiamas pranašumas prieš didįjį Rytų kaimyną. Sukurti šlovingos praeities regimybę yra labai sudėtinga užduotis, nes praeityje Baltarusija nebuvo valstybė. Ji net nebuvo geografinė sąvoka. Jei neklystu, Levas Tolstojus nė karto nemini Baltarusijos savo romane „Karas ir taika". Ir dabarties istorikai bei politologai verčiami ieškoti išradingų priemonių, kad įtrauktų Baltarusiją į nuoseklų istorinį pasakojimą. Štai vienas rašo, kad „per 1654-1667 metų karą Baltarusija kovojo kaip Lenkijos dalis". Lygiai taip pat galėtume sakyti, kad per Aleksandro Didžiojo žygį Irakas kovojo kaip Persų imperijos dalis, nors tuo metu nebuvo jokio Irako, kaip XVII amžiuje nebuvo Baltarusijos. Apskritai nelengva paaiškinti, kokiu pagrindu Oršos pergalė priskirtina baltarusiams, juolab kad, ko gero, nė vienas karys savęs nelaikė baltarusiu.

Maniau, kad lietuviai seniai subrendo kaip tauta, tad nejaučia poreikio perdėm šlovinti prieš pusę tūkstantmečio pasiektus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laimėjimus. Kadaise Maironis ir kiti tautinio atgimimo šaukliai teisingai darė, kad pabrėžė viduramžių Lietuvos didybę, savo istoriją ir protėvių pergales. Taip jie skatino lietuvius valstiečius didžiuotis savo praeitimi ir įsitikinti, kad dėl to, jog kadaise turėjo savo valstybę, jie nėra vien mužikų tauta, pasmerkta tarnauti kitiems ir būti jų valdoma. Tarpukario Lietuvoje praeities laimėjimai irgi buvo pabrėžiami kaip svarbus tautinio auklėjimo elementas. Nepaprastai daug vaikų buvo pavadinti Vytautais, Algirdais, Kęstučiais, Mindaugais ar Gediminais. Ta mada praėjo. Ir gerai, kad praėjo, nors man kunigaikščių vardai mielesni negu dabar populiarūs Dovydai, Emiliai ir Kajai. Tai, kas tiko atgimstančiai tautai, nebūtinai tinka subrendusiai tautai.

Nenoriu nuvertinti Lietuvos istorinių pergalių. Žalgirio mūšis visiems laikams sustabdė kryžiuočių veržimąsi į etnografines lietuvių žemes. Be savanorių kūrėjų Lietuva nebūtų atkovojusi nepriklausomybės 1918-1920 metais. Pokariu partizanai kovojo ir aukojosi dėl Lietuvos nepriklausomybės. Bet Oršos mūšis? Tai nebuvo lemiama pergalė, o tik vienas, nors gana reikšmingas mūšis kovose, kurios dar truko 150 metų. Pats mūšis dar nėra sulaukęs rimtesnio tyrimo. Sunku rimtai traktuoti teiginius, kad Maskvos kariuomenė turėjo 80 tūkst. karių ir kad pusė jų žuvo - tais laikais tokioje teritorijoje buvo neįmanoma nei sutelkti tokio dydžio kariuomenės, nei jos logistiškai išlaikyti.

Net jei visos su mūšiu susijusios legendos atitiktų tikrovę, vis tiek nederėtų 2014-ųjų skelbti Oršos mūšio metais. Baltarusiams gal ir reikia išgalvotos šlovės, dramatiško istorinio pasakojimo, kuris pabrėžtų įsivaizduojamų protėvių žygdarbius ir padėtų sutelkti tautą. Tik gerų norų nepakanka. Pasakojimas turi būti įtikinamas, veiksmingas, mobilizuojantis jausmus. Bet baltarusiams nacionalistams nesiseka savo istorijos supratimo įpiršti gyventojų daugumai, ji lieka abejinga baltarusių karinei šlovei ir pergalei prieš piktuosius maskvėnus.

Tarpukario metais militarizmas tebebuvo gajus, o karininkai jautėsi esantys bene vertingiausi tautos nariai. Sunku priešintis laiko dvasiai, tad ir Lietuvoje neapsieita be militarizmo aidų. Prieš 80 metų būtų buvę galima skelbti Oršos mūšio metus. Dabar gyvename kitais laikais, kai pirmenybė teikiama taikos ir klestėjimo vaisiams. Oršos mūšio metai atsiduoda atavizmu.

Veikiausiai kai kurie Seimo nariai palaikė nutarimą siekdami paerzinti Rusiją, pabrėžti Lietuvos didybę ir tai, kad ji galėjo primesti savo valią Maskvai. Gal tai jiems suteikia šiokį tokį pasitenkinimą, bet jie turėtų prisiminti šv. Pauliaus žodžius – "kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, o tapęs vyru mečiau tai, kas vaikiška".

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"