TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pabėgėliai kaitina aistras Lietuvoje ir Europoje

2016 04 28 14:52

Be partijos įkūrėjo likusi Darbo partija savo rinkiminiuose plakatuose žada „stabdyti pabėgėlių antplūdį“ ir padaryti „tai, ko negali kiti“. Apie kokį antplūdį kalba Darbo partijos vadai, galima tik spėti. Juk  Lietuva sulaukė vos trijų pabėgėlių šeimų iš karo apimtos Sirijos. Galbūt darbiečiai turi omenyje karo pabėgėlius iš Rytų? 

Ne paslaptis, kad Lietuva priima karo pabėgėlius iš kariaujančios Ukrainos. Ukrainiečiams Lietuva tampa patraukli šalis dėl saugumo, galimybių nesunkiai rasti darbą bei uždirbti bent kelis kartus daugiau, nei ekonominės krizės apimtoje tėvynėje. Susikalbėti rusiškai Lietuvoje kol kas taip pat nėra problemų.

Prasidėjus Rusijos agresijai ir karo veiksmams Ukrainos rytuose, prieglobsčio Lietuvoje vien 2014 metais paprašė daugiau kaip keturi tūkstančiai Ukrainos piliečių. Žinoma, ne visi jį gavo. Tikrąjį pabėgėlio statusą turi vos kelios dešimtys Ukrainos gyventojų. Tačiau daugiau kaip pusė tūkstančio ukrainiečių jau turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.Tarp jų yra ir lietuvių kilmės asmenų. Džiugu, kad jų labai nedaug yra Pabradės pabėgėlių stovykloje, kad į Lietuvą ukrainiečiai atvyksta legaliai ir apsigyvena visoje Lietuvoje, daugiausiai – Akmenės, Skuodo, Ignalinos, Visagino rajonuose.

Tikėtina, kad Europos Sąjungai panaikinus vizų režimą nuo šių metų vasaros pradžios, nes Ukraina įvykdė jai keltas sąlygas, darbo ieškančių ukrainiečių skaičius Lietuvoje gali ženkliai padidėti, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gali būti, kad imigracija iš Ukrainos kažkiek „kompensuos“ lietuvių emigraciją į Vakarus, bet kažin ar prilygs jos mastams, nes emigrantai iš Rytų, turėdami galimybę keliauti toliau į Vakarus, ko gero, ilgam Lietuvoje neužtruks.

Dauguma Lietuvos piliečių nepalankiai žiūri į pabėgėlius iš Afrikos ir Azijos. Ar jie būtų krikščionys, kaip sirai, ar musulmonai, kaip daugelis pabėgėlių dėl karo ir skurdo palikusių savo gimtines. Situacijos nekeičia ir popiežiaus Pranciškaus raginimai ar JAV prezidento B. Obamos pagyros Vokietijos kanclerei A. Merkel dėl jos vykdomos pabėgėliams palankios politikos. Panašios nuotaikos pabėgėlių atžvilgiu yra ir kitose naujose Europos Sąjungos šalyse.

Atrodo, tokia katalikiška Lenkijos visuomenė turėtų įsiklausyti į popiežiaus žodžius ir būti didesniais krikščionimis, parodyti daugiau atjautos nuskriaustiesiems. Tačiau anaiptol. Tiek Lenkijos Bažnyčia, tiek valdantieji, tiek eiliniai katalikai didesniais krikščionimis nenori būti. Jiems nepriimtini pabėgėliai musulmonai, keliantys įvairaus pobūdžio baimes.

Naujoji Lenkijos valdžia, galima sakyti, perėmė lyderystę iš Vengrijos premjero V. Orbano savo antieuropietiška ir ypač prieš pabėgėlius nukreipta politika, stojusi vadovauti Vyšegrado šalių ketvertukui. Nors, anot statistikos, net 80 proc. lenkų pasisako už narystę Europos Sąjungoje, jie nepritaria ES politikai ir pabėgėlių priėmimui pagal Briuselio nustatytas kvotas. Apie tai šią savaitę pareiškė Čekijoje susirinkę keturių Vidurio Europos šalių parlamentų vadovai.

Naujos Lenkijos valstybinės TV laidos apie pabėgėlius Europoje nušviečiamos apytiksliai taip pat, kaip pabėgėlių problemas mato Rusijos valstybinė televizija, nuolat gąsdinanti savo gyventojus ir priekaištaujanti daugiausia Vokietijai ir kanclerei A. Merkel. Skiriasi tik kalba, bet ne turinys ir vertinimai.

Ne tik Rytų europiečiai bijo pabėgėlių ir kartu su jais užgriuvusių papildomų rūpesčių, bet ir nemaža dalis Vakarų šalių visuomenės. Austrija, įsileidusi keliasdešimt tūkstančių pabėgėlių, sulaukė didelio dešiniųjų radikalų populiarumo šalies prezidento rinkimuose. Olandijoje referendumu taip pat pareikštas nepritarimas tolesnei ES plėtrai ir Briuselio politikai pabėgėlių atžvilgiu, nors formaliai referendumas buvo nukreiptas prieš asociacijos sutartį su Ukraina.

Pačioje Vokietijoje ženkliai padidėjęs nepasitenkinimas kanclerės A. Merkel vykdoma pabėgėlių politika, nors jos pačios reitingai yra gana aukšti ir ekspertai prognozuoja jai pergalę kitų metų Vokietijos parlamento rinkimuose. Tai būtų jau ketvirtoji iš eilės A. Merkel pergalė vokiečiams renkant Bundestagą. Ypač po to, kai po susitarimų su Turkija gerokai nuslūgo pabėgėlių srautai į Vokietiją ir į visą Europą.

Nepaisant kritikos ir priekaištų, ypač iš naujųjų ES valstybių, A. Merkel lieka vienintele tikrąja Europos lydere, gebančia tokioje sudėtingoje ekonominėje ir politinėje situacijoje priimti reikiamus, nors kai kada ir labai nepopuliarius, sprendimus, išlaikyti stuburą tiek prieš Maskvą, tiek prieš išsigandusius europiečius, pasiduodančius vis didesniam euroskepticizmui.

Joks kitas Europos Sąjungos šalies vadovas nerodo tiek daug rūpesčio ir dėmesio bendriems Europos reikalams, kaip Vokietijos kanclerė. Todėl ji ne vienerius metus Europoje laikoma valstybės vadovu Nr.1 ir kol kas pamainos jai nematyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"