TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pabėgėliai pakeis Europą ir Lietuvą taip pat

2015 09 21 19:54

Prasidėjęs tautų kraustymasis, kurį iššaukė nesiliaujantys karo veiksmai šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose rytuose, prie kurio prisidėjo ne tik Islamo valstybės brutalumas, bet ir netoliaregiška Vakarų politika, neišvengiamai pakeis Europą. Tą senstančią, susiskaldžiusią, nesugebančią išspręsti savo demografinių problemų, gerovę puoselėjančią Europą.

Pokyčiams atėjo laikas, kurio Europa nesirinko, bet ne vienas politikos prognozuotojas tai numatė. Turkija, kurioje pabėglių daugiau nei visose Europos šalyse kartu paėmus, anot vokiečių dienraščio “Frankfurter Allgemeine”, keletą metų sulaikė savo šalyje karo pabėgėlius iš Sirijos bei Irako, neleisdama pabėgėliams jūra keltis į Europą. Tačiau šiemet Turkijos kantrybė baigėsi ir jos premjeras R. Taiyypas Erdoganas „pademostravo savo valdžią ir atvėrė visus vartus.” Tai susiję su dviem pagrindinėmis priežastimis: didžiule našta šalies finansams ir didėjančiu turkų nepasitenkinimu, bei artėjančiais parlamento rinkimais šių metų lapkričio 1 d. Po vasarą vykusių Turkijos parlamento rinkimų negavus nė vienai partijai absoliučios daugumos balsų ir nesugebant sudaryti koalicinę vyriausybę, pakartotiniai rinkimai buvo perkelti į rudenį.

Dėl šių priežasčių plūstelėjo į Europą karo pabėgėliai, o prie jų prisiplakė ir ekonominiai bėgėliai tiek iš Balkanų, tiek iš kitų šalių, net iš Pakistano. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, suerzinusi ne tik kai kuriuos Rytų ir Vidurio Europos politikus, bet ir nemažą būrį komentatorių, pasielgė ne tik žmoniškai, pasiūliusi savo šalį kaip prieglobstį jau Europoje esantiems pabėgėliams, bet taip pat drąsiai ir įžvalgiai.

Įtakingas 85-erių metų Krikščionių demokratų partijos veikėjas, buvęs Saksonijos žemės premjeras Kurt as Biedendorfas dar 1991 m. savo publikuotame dienoraštyje JAV, įspėjo Vakarus apie gresiantį terorizmą ir artėjantį tautų kraustymosi laikotarpį kaip neišvengiamybę, kuriai reikia ruoštis. Savaitgalį duodamas interviu konservatyviam dienraščiui “Die Welt” K. Biedendorfas, lygindamas dabartinę Vokietijos kanclerę A. Merkel su buvusiu kancleriu H. Kohliu, įėjusiu į istoriją Vokietijos suvienytoju, pažymėjo, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.

H. Kohlis, buvęs valdžioje keturias kadencijas, savo pagrindiniu asmeninio gyvenimo tikslu laikė valdžią, o A. Merkel, siekdama valdžios, niekada nelaikė jos savo gyvenimo tikslu. A. Merkel visada buvo ir yra pasirengusi naujiems iššūkiams. Ji yra žingeidi ir drąsi politikė. Tokios savybės užtikrina gebėjimą geram šalies vadovavimui. Anot K. Biedendorfo, A.Merkel iš karto suprato, ką jos šaliai ir visai Europai reiškia netikėtai plūstelėjusi pabėgėlių banga Europoje.

Ta banga reiškia naujos epochos pradžią, kurios daugelis dar neįžvelgia ir kuri pakeis visą Europą ir jos vaidmenį pasaulyje. Tai užtruks, galbūt, ne vieną dešimtmetį. Tačiau istorinių epochos pokyčių nesustabdysi. Prie jų galima prisitaikyti ir laimėti arba bergždžiai jiems priešinantis, patirti pralaimėjimą ir nuosmukį.

A. Merkel, mano galva, savo drąsia politika ne tik pabėgėlių atžvilgiu, bet ir sugebėjimu suvienyti Europos Sąjungą Ukrainos klausimu bei pasipriešinti Maskvos diktatui – neatsitiktinai ji tapo didžiausiu Kremliaus priešu Europoje, o taip pat ryžtingu eurozonos gelbėjimu išsaugojant Graikiją joje, pademonstravo, kad Europoje yra lyderių, suvokiančių ne tik siaurus savo šalies, bet ir visos Europos interesus, gebančius humanistines idėjas iškelti aukščiau merkantilinių. Mūsų politikams A. Merkel yra puikus pavyzdys, kuriuo vertėtų sekti. Deja, daugeliui jų trūksta ne tik drąsos ir įžvalgumo.

Senstanti 500 milijonų Europa vis sunkiau gali egzistuoti kaip gerovės valstybių sąjunga. Jos tolimesniam vystymuisi bei sėkmingai konkurencijai pasaulyje būtinos naujos ir šviežios jėgos, kurias būtina integruoti, nes tik tuomet jos perims europietiškas vertybes ir Europa, nors pasikeitusi, išliks vis dėlto Europa, galinti sėkmingai konkuruoti pasaulyje su kitomis jos galybėmis, tokiomis kaip Kinija, Indija, Rusija ir net JAV, kuri būdama sąjungininke su daugeliu ES šalių, tuo pačiu lieka ekonominė ES varžove. Konkuruoti ne tik savo ekonomika, bet ir kultūra, kurią privalu išsaugoti kiekvienai ES narei.

Lietuva serga tomis pačiomis Europos Sąjungos šalių ligomis. Lietuva sensta, kaimai ir miesteliai tuštėja. Jaunimas, ieškodamas geresnio gyvenimo, išvažiuoja į užsienį ir nemaža dalis negrįžta. Verslininkai skundžiasi, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, bet patys menkai teprisideda prie jos parengimo ir tinkamo jos apmokėjimo. Seimas svarsto naują Darbo kodekso projektą, kuris ne palengvina, o apsunkina dirbančių moterų, galinčių ir norinčių gimdyti vaikus, padėtį ir tuo tik kenkia demografinei šalies situacijai. Mokslininkai Lietuvą ir Latviją laiko mirštančiomis tautomis.

Gal ją išgelbės pabėgėliai, kurie dar neplūsta į Lietuvą, o tik retsykiais pervažiuoja per ją, ieškodami prieglobsčio turtingose Skandinavijos šalyse ? Galbūt, tiktai jie gali prisidėti prie Lietuvos valstybės gerovės kilimo, jei juos sugebėsime integruoti, išmokyti lietuvių kalbos, patraukti savo kultūra bei solidarumu, kurio dar patiems gerokai trūksta? Nepraraskim vilties ir parodykim, kad esam stiprūs, nebijantys nei kitų kultūrų, nei tikėjimų, nei tamsesnės spalvos ir tinkamai pasiruoškim jų sutikimui. Nuo mūsų priklausys, ar jie čia liks ir sustiprinsis mūsų valstybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"