TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pabėgėlių gelbėjimas ES – vaikų sąskaita

2016 04 12 6:00

Oficialiai skelbiama, kad įsigaliojus Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimui pabėgėlių srautas į ES šalis mažėja, tačiau netikiu, kad viltingas pavasaris truks ilgai. Manau, pagerėjimas bus jaučiamas tik tol, kol turkai išleis 3 mlrd. eurų, skirtų į jų teritoriją plūstantiems žmonėms globoti. Tokia jau ta apsukrių rytiečių psichologija. Jos veiksmingumu vakariečiai geriausiai įsitikina užsukę į Rytų turgų.

Maža to, tamsiuose Briuselio institucijų užkaboriuose toliau tyliai stumiamos direktyvos, kurios leistų į ES atvykti visiems Artimiesiems Rytams ir pusei Afrikos. Apie vieną tokių sužinojome ne iš ko nors kito, o iš pačios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės. Prieš vykdama oficialaus vizito į Slovėniją prezidentė buvo priversta išdėstyti mūsų valstybės poziciją dėl ES sostinėje brandinamų naujų pabėgėlių priėmimo taisyklių. Jas priėmus atvykėliai ES šalims būtų paskirstomi automatiškai, pagal iš anksto nustatytas kvotas. „Negali būti jokių automatinių mechanizmų, kai nesugebama sukontroliuoti ir sureguliuoti migrantų srautų per Europos valstybes“, – rėžė D. Grybauskaitė.

Jei naujosios taisyklės būtų priimtos, Briuseliui (irgi „automatiškai“) nebeliktų didelių galvos skausmų. Sakykime, kad ir grąžinant ekonominius migrantus į jų kilmės šalis, nors šios atgal savo piliečių nenori įsileisti net per patrankos šūvį.

Tada norom nenorom kyla klausimas, o kiek pabėgėlių ES apskritai sugebėtų išlaikyti? Bergždžias reikalas dėlioti skaičius, kai nežinoma, kiek jų apskritai atplauks. Aišku tik tiek, kad tiems žmonėms išlaikyti prireiks šimtų milijardų.

Tačiau ar pajėgi krizės kamuojama ES tokiai aukai? Ir ypač – prie grandiozinio projekto verčiamos prisidėti skurdžios rytinės ES šalys? Klausimas retorinis buvo tol, kol į rankas pateko pora pribloškiamų dokumentų. Atidžiai juos išnagrinėjęs pasidariau stulbinamą išvadą: laisvi ES rezervai jau seniausiai išsemti – dar iki to laiko, kai pirmas pabėgėlių laivas pasiekė Graikijos krantus! Todėl dabar lėšų gali būti ieškoma nebent visų ES piliečių gerovės sąskaita.

Pavyzdžiui, kad ir nevykdant svarbiausių tikslų, išdėstytų 2011 metų Europos Komisijos dokumente „Europa 2020“. Beje, jame kalbama ir apie tai, kas per 9 metus privalo būti padaryta, kad sumažėtų ES piliečių skurdas ir socialinė atskirtis.

Jei tikėsime europinio masto socialiniu planu, jau 2020-aisiais į 27 ES šalis (Kroatija tapo ES nare 2011 metų pabaigoje) turėtų ateiti beveik komunizmas. Pavyzdžiui, skelbiama, kad iki 20 milijonų (Lietuvoje – iki 170 tūkstančių) sumažės ES gyventojų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis.

Tai – neįsivaizduojamai daug. Juk, kaip liudija Europos statistikos agentūros Eurostatas duomenys, 2014 metais ES gyveno net 122,3 mln. (24,4 proc.!) žmonių, kuriems grėsė skurdas ir socialinė atskirtis. Per 2013-uosius situacija pagerėjo 0,01 proc., bet tai tėra lašas jūroje.

Lietuvos padėtis, aišku, dar blogesnė. Eurostatas skelbia, kad 2014 metais 27,3 proc. (apie 800 tūkst.) mūsų šalies piliečių gyveno ties skurdo ir socialinės atskirties riba. Taigi per likusius pusketvirtų metų privalėtume pagerinti gyvenimą daugiau kaip 600 tūkst. savo piliečių.

Tačiau ne tai yra didžiausia tragedija. Iš Eurostato ataskaitos aiškėja, kad 2014-aisiais pažeidžiamiausia ES piliečių grupė buvo vaikai iki 18 metų. Tais metais net 27,8 proc. bendrijos vaikų gyveno prie skurdo ir socialinės atskirties prarajos. Tarp suaugusiųjų (18–64 metų) tokių buvo 25,4 proc., tarp senjorų (daugiau kaip 64 metų) – 17,8 procento. Statistika Lietuvoje, aišku, siaubingesnė, tik čia labiausiai grėsmę jautė senjorai (31,9 proc.). Tarp suaugusiųjų tokių asmenų buvo 25,6 proc., tarp vaikų – net 28,9 procento.

Vargu ar per pastaruosius dvejus metus šioje srityje kas nors būtų smarkiai pasikeitę į gera. Todėl akivaizdu, jog tam, kad per likusius 3,5 metų būtų pasiektas bent jau strategijoje „Europa 2020“ numatytas svarbiausias socialinis ES tikslas, reikia milžiniškų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Tačiau jų tikriausiai nebus. Negana to, lėšos greičiausiai dar bus ir karpomos. Krizė Graikijoje didėja, pasaulio ūkis stoja, geopolitinė padėtis Europos rytuose sunkėja. O ES lyderė Vokietija toliau laikosi pozicijos neužverti ES sienų minioms net ir ekonominių pabėgėlių. Todėl labai norisi paklausti „Europos 2020“ kūrėjų: kokia iš tiesų bus ES ateitis?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"