TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pabėgėlių krizė gali sukelti Europos Sąjungos griūtį

2015 11 10 15:00

Lietuvoje praėjus išgąsčiui dėl pabėgėlių bei patyrus, kad mūsų šalis nėrageidžiamas rojus pabėgėliams, Lietuvos žiniasklaida taip pat ėmė mažiau skirti dėmesio pabėgėlių krizei Europoje.

Tačiau ši krizė Europoje ne tik nesibaigė, ji gerokai įsibėgėjo, pabėgėlių srautai nesumažėjo, jie sukėlė įtampas tarp kai kurių Europos Sąjungos valstybių ir kandidačių į ES. Dėl to pakilo radikalizmo banga Europos šalyse ir ėmė grasinti didžiausios ES šalies bei faktiškos lyderės – Vokietijos vyriausybės stabilumui. Koalicinėje Vokietijos vyriausybėje atsirado kanclerės Angelos Merkel politikos kritikų, kurie reikalauja neįsileisti daugiau pabėgėlių į Vokietiją ir vadovautis pragmatizmo, o ne humanizmo ar solidarumo principais.

Šiuo metu pačioje tolerantiškiausioje ir humanizmą labiausiai propaguojančioje Europos valstybėje senka jos kanclerę palaikančių vokiečių balsai. Nors kol kas, nepaisant didėjančio rinkėjų nepasitenkinimo, gana daug šalies rinkėjų, ypač jaunimo, remia A. Merkel politiką pabėgėlių klausimu. Vokiečiai (ir dar šveicarai), kaip niekas Europoje mėgsta tvarką, aiškumą ir taisyklių laikymąsi. Deja, su pabėgėliais tvarkos ir taisyklių laikomasi mažiau ir to vokiečiai negali pakęsti, jie reikalaus iš savo valdžios, kad tvarka būtų grąžinta – „Ordnung muss sein“.

Kita vertus, jei vokiečiai nuspręs ne tik apriboti pabėgėlių srautus į savo šalį (dalį ekonominių pabėgėlių iš Kosovo, Albanijos ir Serbijos jie jau išskraidino „Luftwaffe“ lėktuvais atgal į jų kraštus), bet apskritai jų nepriims ir pastatys sieną, kaip padarė Vengrija ir Kroatija, atsiribojusi nuo Serbijos bei kitų kaimynų, pabėgėliai liks skurdžiame Balkanų pusiasalyje. Kaip jie elgsis, galima prognozuoti. Aišku, kad jie toliau ieškos kelių į pasiturinčią Europą.

Anot vokiečių kanclerės A. Merkel ir ją pakartojusio Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno nekontroliuojami pabėgėlių srautai gali išprovokuoti karinius konfliktus tarp kai kurių Balkanų tautų, o pati Europos Sąjunga gali tiesiog žlugti.

Apie galimą Europos Sąjungos žlugimą užsiminė ir žinoma vokiečių žurnalistė Barbara Wesel. Ji savo apžvalgoje „Deutsche Welle“ portale pastebėjo, kad daugelis ES šalių vadovų elgiasi kaip neatsargūs vaikai su degtukais, negalvodami nei apie ES , nei apie savo valstybių ir jų žmonių ateitį. Anot B. Wesel, Europoje be A. Merkel nėra tikrų lyderių, kuriems rūpėtų viso žemyno reikalai.

Neatsitiktinai JAV leidybos ir žiniasklaidos bendrovė „Forbes“ ją išrinko antru pagal įtaką pasaulio žmogumi, aplenkiančia JAV prezidentą Baracką Obamą ir nusileidžiančia Vladimirui Putinui. Jei dabartiniu kriziniu Europai laikotarpiu neliks A. Merkel, gali nelikti ir Europos Sąjungos, tokios, kokia ji buvo kelis dešimtmečius: su beviziu režimu, atviromis sienomis ir milijardinėmis Briuselio išmokomis Rytų Europos šalims. Sienos kuriam laikui gali užsiverti, kad turtingoji Europos dalis jaustųsi saugi nuo neturtingos Europos šalių piliečių antplūdžio.

Iš tikrųjų, kam dar be vokiečių, olandų ir belgų rūpi Europos Sąjungos ateitis? Britai jau seniai nėra Europos Sąjungoje. Jie jai priklauso tik formaliai, nors galutinai apsispręs 2017 metų referendumo metu. Davidas Cameronas gali būti savo šalies, bet tik ne Europos lyderiu.

Prancūzų kairysis prezidentas Francois Hollande'as nepopuliarus nei savo šalyje, nei Europoje. Iškilus pabėgėlių krizei jis ėmė net vengti pabėgėlių klausimo svarstymo, nustumdamas jį ant A. Merkel pečių ir ėmęs svarstyti sankcijų atšaukimo Rusijai galimybę. Kaip daro ir buvęs prancūzų dešiniųjų prezidentas Nicolas Sarkozy, neseniai apsilankęs pas V. Putiną Kremliuje, ir jo partijos parlamentarai, apsilankę iš Ukrainos atimtame Kryme.

Italų premjerui pavyko suvaldyti pabėgėlių krizę savo šalyje, bet jis yra ne europinio rango politikas ir mano, kad pabėgėliai yra vokiečių klausimas. Austrijoje ir Skandinavijos šalyse kyla dešiniojo populizmo banga, o didžiausioje Rytų Europos šalyje Lenkijoje, anot vokiečių autorės B. Wesel, valdo tautiniai konservatoriai, apie kuriuos galvojant stingsta kraujas gyslose ir kurių lyderis Jaroslawas Kaczynskis apie pabėgėlius išsireiškė tokiais žodžiais, kokių gėdytųsi net vokiečių neofašistas. Jam pavyzdys yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, nors pastarasis gerai sutaria su Maskva, o J. Kaczynskis jos nekenčia.

Gal Europos Sąjunga taip greitai ir nežlugs, kaip pranašauja vokiečių žurnalistė, bet ji gali būti ir teisi. Nieko pasaulyje ir politikoje nėra pastovaus ir anksčiau sukurtos institucijos lengvai gali sugriūti, jei jos neatitiks pasikeitusių valstybių piliečių, nusiteikusių populistiškai ir neatsakingai dėl savo pačių ateities, poreikių. Juk atsitvėrę siena nuo pabėgėlių vokiečiai taip pat atsitvers siena ir nuo viso Balkanų pusiasalio ir visos Rytų Europos. Taigi ir nuo mūsų. Šengeno sutartis faktiškai nustos galioti, grįšim prie padalintos Europos laikų. Tik jau ne ideologiniu, o savanaudiškumo principu: kiekvienas už save ir jokio solidarumo. Panašiai, kaip Lietuvoje jau ir yra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"