TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pacientai turi teisę gauti visas paslaugas

2007 03 20 0:00

Dėl Aldonos Svirbutavičiūtės rašinio "Ties dvyliktuoju ministru sveikatos reforma pasiekė aklavietę" ("Lietuvos žinios", 2007 m. kovo 2 d. Nr. 50(11686) klaidinančių netikslumų

Apie pirminės sveikatos priežiūros grandies finansavimą

Rašinyje autorė kažkodėl remiasi vienu - 88,2 lito - skaičiumi ir juo manipuliuodama pateikia skaitytojui pirminės bei specializuotos ambulatorinės (nežinia kodėl suplakusi jas į vieningą sistemą?) sveikatos priežiūros modelį, koks Lietuvoje tikrai neegzistuoja.

Pabrėžtina, kad kiekvienas apdraustasis (apsidraudęs) privalomuoju sveikatos draudimu asmuo turi teisę prisirašyti pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jo sveikatos patikrinimo bei gydymo reikalais rūpinasi šeimos gydytojas (kurį pacientas taip pat turi teisę pats pasirinkti) arba gydytojų komanda. Prisirašę pirminėje sveikatos priežiūros gydymo įstaigoje pacientai visus metus turi teisę gauti visas be išimties pirminės sveikatos priežiūros grandies teikiamas sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugas, už kurias gydymo įstaigai ligonių kasos apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat ir skubią būtinąją odontologinę pagalbą: prireikus nemokamai išvalomas danties gedimas, nuraminamas skausmas, plombuojamas (už plombavimo medžiagas susimoka pats pacientas, išskyrus vaikus iki 18 metų ir gaunančius socialinę pašalpą asmenis), pašalinamas sugedęs dantis ar nereikalingos jo šaknys. Vizitų skaičius pas šeimos gydytoją ar odontologą neribojamas.

Teritorinės ligonių kasos, kasmet sudariusios sutartis su gydymo įstaigomis, priklausomai nuo prisirašiusiųjų pas šeimos gydytoją pacientų skaičiaus, perveda pirminės sveikatos priežiūros įstaigai už kiekvieną pacientą (priklausomai nuo jo amžiaus) šias metines lėšas: už kūdikius iki 1 metų - po 297,7 Lt; vaikus nuo 1 iki 4 metų - po 191 Lt; vaikus nuo 5 iki 6 metų - po 157,7 Lt; vaikus nuo 7 iki 17 m. - po 121,4 Lt; asmenis nuo 18 iki 49 metų - po 88,2 Lt; nuo 50 iki 65 metų - po 116,8 Lt; nuo 65 metų - po 129,5 Lt. Tad neteisinga analizuoti visą pirminės sveikatos priežiūros finansavimo sistemą pasirėmus tik vienu - 88,2 Lt - skaičiumi, nes tai neatitinka realios tikrovės bei klaidina visuomenę.

Atsižvelgiant į tai, kad per metus kai kurie prisirašę pas šeimos gydytoją pacientai nė karto nesikreipia medicininės pagalbos, gydymo įstaiga turi teisę remdamasi solidarumo principu šių pacientų lėšas panaudoti gydymui kitų, kurie dažniau serga. Solidarumo principas leidžia visiems gyventojams suteikti visą reikalingą pirminės grandies sveikatos priežiūrą. Jai šiemet planuojama išleisti daugiau kaip 460 mln. Lt PSDF biudžeto lėšų (palyginimui - 2006 m. buvo skirta virš 357 mln. Lt, 2005 m. - virš 322 mln. Lt, 2004 m. - virš 302 mln. Lt) bei pirminės grandies skatinimui už gerus darbo rezultatus bei papildomai teikiamas paslaugas - dar 29,3 mln. litų (2006 m. šiai reikmei skirta 17 mln. Lt, 2005 m. - 6,4 mln. Lt, 2004 m. - 5,8 mln. Lt). Pacientui tikrai nereikia stengtis "tilpti" į jam metams skirtą kvotą (???) ar gauti gydymą tik už 63 litus per metus (???), kaip tai nežinia kodėl teigia rašinio autorė.

Apie gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimą

Tenka tik apgailestauti, kad rašinyje gydytojų specialistų konsultacijoms skiriamos lėšos rašinio autorės valia stebuklingu būdu "susiliejo" su pirminės sveikatos priežiūros finansavimu. Iš tikrųjų pacientų konsultacijos, kurias teikia, pavyzdžiui, endokrinologai, gastroenterologai, kardiologai, reumatologai bei kiti specialistai, gydymo įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis teritorinių ligonių kasų apmokamos atskirai, gavus iš gydymo įstaigų sąskaitas faktūras. 2007 m. apmokėti specializuotos ambulatorinės pagalbos paslaugoms PSDF biudžete skiriama daugiau kaip 371 mln. Lt (2006 m. skirta virš 321 mln. Lt, 2005 m. - virš 230 mln. Lt, 2004 m. - virš 192 mln. litų). Tad nesuprantama, kodėl rašinyje teigiama, jog bent kartą pakonsultavus kardiologui, ištirps prisirašiusiajam pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pas šeimos gydytoją ligonių kasų pervestos lėšos (kai iš tikrųjų šios paslaugos finansuojamos per atskiras išlaidų eilutes)???

Apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas

Minėtame rašinyje autorė pateikia pavyzdį, kai uždirbantis 1000 Lt asmuo per mėnesį sveikatos reikalams sumoka 96 litus ir klaidingai teigia, kad jam susirgus VLK sugeba jo gydymui skirti vos 60 litų (???) per metus. Iš tikrųjų į PSDF biudžetą atkeliauja 3 proc. nuo darbuotojo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, kurią darbdavys perveda "Sodrai", o Valstybinė mokesčių inspekcija į PSDF biudžetą perveda 30 proc. darbuotojui apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčių sumos. Tad šiemet per mėnesį už darbuotoją, kurio mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro minėtą 1000 Lt, į PSDF biudžetą patenka 85,08 Lt.

Tenka priminti ir faktą, kad gyventojų sveikatos priežiūra nesibaigia su pirminės sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Pavyzdžiui, 2007 m. PSDF biudžetą sudaro 3 milijardai 640 milijonų litų (šias lėšas padalinus iš gyventojų skaičiaus sužinome, kad vidutiniškai vienam žmogui tenka per metus po 1080 Lt, o prisiminus solidarumo principo poveikį - netgi kur kas daugiau, bet tikrai ne 60 Lt, kaip teigia rašinio autorė). Šiomis lėšomis finansuojamos ne tik pirminės sveikatos priežiūros, bet ir išlaidos greitajai pagalbai, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, stacionarinės išlaidos, brangūs tyrimai, centralizuoti vaistų bei medicinos pagalbos priemonių pirkimai, ortopedijos technikos bei pagyvenusiems asmenims - dantų protezavimo kompensavimas, sąnarių endoprotezavimas, vaikų krūminių dantų silantavimas, prevencinių profilaktinių bei kitų programų įgyvendinimas, brangiai kainuojantis gydymas užsienyje, Europinės sveikatos draudimo kortelės teikiamų paslaugų išlaidos, daugelio kitų paslaugų nemokamas teikimas. Tai įvertinus, neturėtų kilti arba bent jau gėda būtų klaidinti skaitytoją retoriškai klausiant, "kur, kokioje kišenėje prapuola dirbančio asmens sumokėtos draudimo įmokos, skirtos sveikatai?" Tuo labiau, kai dažnas dirbantysis turi vaikų, moksleivių ir studentų, pagyvenusių ar invalidų artimųjų, kurių sveikatos priežiūros išlaidas tik iš dalies padengia valstybė savo lėšomis.

Pabrėžtina ir tai, kad PSDF biudžeto lėšas būtina racionaliai bei efektyviai administruoti, ką ir daro ligonių kasos. Joms išsilaikyti planuojami tik 2 proc. LR Seimo patvirtinto metinio PSDF biudžeto lėšų (kitose šalyse šis rodiklis kelis kartus didesnis). Ligonių kasos darbo užmokesčiui ir visoms ūkinėms išlaidoms praktiškai išleidžia tik 1 procentą šių lėšų, tad vargu ar galima jas kaltinti sėdint ant mokesčių mokėtojų sprando.

Apie ponios Onos akies lęšiuką

Rašinyje pateikiamas atvejis, kaip ponia Ona savo lėšomis pirko akies lęšiuką už 1200 Lt. Kodėl ji tai darė, deja, nežinoma, tad aiškinantis lęšiuko pirkimo savo lėšomis aplinkybes, Valstybinė ligonių kasa prašo atsiliepti pačią ponią Oną arba "Lietuvos žinias" - suteikti informaciją apie jos gyvenamąją vietą arba telefono numerį.

Tiesa ta, kad šios medicinos pagalbos priemonės (kaip ir daugelio kitų) savo lėšomis pacientams pirkti nereikia, nes iš tikrųjų intraokulinius lęšiukus (IOL) kasmet jiems perka Valstybinė ligonių kasa. Operacijos nemokamai yra atliekamos 10 gydymo įstaigų. Į jas centralizuotai nupirkti lęšiukai pristatomi tris kartus per metus, o jų konkrečius poreikius, tai yra tam tikro tipo ir stiprumo lęšiukų skaičių Valstybinei ligonių kasai nurodo gydymo įstaigos specialistai. Gavusi lęšiukus, gydymo įstaiga privalo juos visiems, apdraustiesiems (apsidraudusiems) Privalomuoju sveikatos draudimu, besikreipiantiems pacientams implantuoti nemokamai. Be to, visų gydymo įstaigų specialistai įpareigoti teikti pacientams visą būtiną informaciją apie nemokamų lęšiukų įsigijimo galimybes.

Prašydami "Lietuvos žinias" išspausdinti šį tekstą giname Lietuvos žmonių teisę žinoti patikimą informaciją ir tikrus faktus. Kasmet didėjantis PSDF biudžetas leidžia gyventojams suteikti vis daugiau, įvairesnių ir kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų, gerinti jų prieinamumą. Vargu ar tą galėtų atvirai, o ne pasislėpę už kampo ar svetimos nugaros paneigti netgi didžiausi dabartinės sveikatos priežiūros sistemos skeptikai ar aršūs oponentai.

Kazys ŽILĖNAS

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"