TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Padaryta daug, reikia padaryti – dar daugiau

2013 03 12 9:00

Visada norisi geriau ir gražiau. Gerai, kad pastebimos šalies problemos, skamba kritika – tai yra demokratinės valstybės požymis. Lietuva sugebėjo tapti tokia demokratine valstybe ir įgyvendinti tokius savo tikslus bei pasiekti rezultatus, kurie leido jai po 50 metų trukusios okupacijos iš pilkos Sovietų Sąjungos respublikos tapti sparčiai augančia Europos Sąjungos nare ir vėl atrasti savo vietą Europos žemėlapyje. 

Šis kelias buvo nueitas per labai trumpą poros dešimtmečių laikotarpį ir atspindi žmonių drąsą bei pasiaukojimą keisti tiek valstybės, tiek savo asmeninį gyvenimą siekiant atkurti ir modernizuoti valstybę.

Šiame kelyje Lietuva nebuvo viena. Vykdant reformas buvo naudojamasi įvairių šalių ir tarptautinių institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, parama. Ši pagalba kėlė ir naujų nematytų iššūkių, nes reikėjo į vieną visumą suderinti su skirtingomis šalimis įgyvendinamus valstybės funkcijų reformų modelius, kurie savo ruožtu dar buvo pritaikomi prie vietos infrastruktūros ir elgsenos standartų. Taip susiformavo unikalus Lietuvos ekonomikos augimo modelis. Pradėjus derybas dėl narystės ES šį modelį reikėjo suderinti su pagrindiniais ES teisės principais. O tai reiškė ne tik teisinės sistemos reformas, bet ir ekonominių ryšių su bendrijos šalimis stiprėjimą, tolesnes struktūrines bei socialines reformas.

Dažnai klausiama, ar galima buvo padaryti geriau.

Tikriausiai buvo galima, bet tuo metu trūko patirties ir žinių, visas pertvarkos procesas buvo unikalus, o kai kurie dalykai buvo neišvengiami. Sakykime, ekonomikos struktūros pasikeitimas, mažėjant žemės ūkio bei pramonės daliai ir didėjant paslaugų sektoriaus indėliui, didino regioninius skirtumus. Mat regionų, turinčių palankesnes sąlygas paslaugų sektoriaus plėtrai – sostinės, uostamiesčio, didesnių miestų – augimo tempas buvo didesnis negu kitų. Nebuvo įvertinta tai, kad sėkmingai verslo plėtrai dar reikia viešos infrastruktūros, sveikos ir kvalifikuotos darbo jėgos, socialinio stabilumo ir saugumo.

Pasirenkant ekonominius sprendimus daugiau dėmesio turėjo būti skiriama paramai tiems regionams, kurie dėl vykstančių struktūrinių pokyčių atsiduria nepalankioje padėtyje. O ir atsiradus naujoms galimybėms žmonės ne iš karto supranta, kaip jomis pasinaudoti, daug kas priklauso nuo sukauptų socialinių įgūdžių. Tai priklauso nuo šeimos ir mokytojų. Todėl ekonomikos politikoje svarbi yra ir šeimos, ir ugdymo plačiąja prasme – kaip jaunimo kūrybinių, socialinių, profesinių gebėjimų ugdymo – politika. Vyriausybė galėjo ir turėjo vykdyti aktyvesnę švietimo ir perkvalifikavimo politiką, daugiau rūpintis šeimomis.

Pirmąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos augimo modelis rėmėsi liberalizavimo nuostata. Narystė ES atveria galimybes didesnį dėmesį skirti efektyvesniam socialinių problemų sprendimui, priderinant šalies modelį prie socialinio ES modelio ir naujų globalių struktūrinių pokyčių. ES parama padeda spręsti žemės ūkio, regionų problemas, remia verslo plėtrą ir inovacijas.

Ekonomikos augimui nemažai pasitarnautų ir draugiški santykiai su kaimynėmis šalimis. Užsienio ekonominė politika yra vienas kertinių, dalykų leidžiančių pasinaudoti globaliais ekonomikos augimo šaltiniais ir atsispirti problemoms, ateinančioms iš kitur.

Daug padaryta, bet dar daug reikės ir padaryti, kad daugelio žmonių gyvenimas nušvistų naujomis spalvomis. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"