TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Padaryta klaidų, bet isterija - neadekvati

2012 01 30 7:00

Vengrijoje, kuri dar iki šių metų gyveno pagal stalininę Konstituciją, įvyko tikra revoliucija. Gaila, tačiau ją temdo ir valdančiųjų nesugebėjimas atsakingai elgtis su įgyta galia, ir neadekvati bei žalinga žiniasklaidos reakcija.

Kritika prieš isteriją

Dažniausiai revoliucijos stokoja vienos klasikinės dorybės - saiko. Taip ir įvyko Vengrijoje. Centro dešiniųjų partija "Fidesz", turėdama du trečdalius, arba konstitucinę daugumą, parlamente, nesugebėjo įgyvendinti sklandaus, premjero ir šalies vadovo Viktoro Orbano žodžiais tariant, pagaliau įvykusio galutinio perėjimo į demokratiją. Prie to smarkiai prisidėjo ir liberaliai angažuota Vakarų žiniasklaida - pasitelkdama ideologizuotą požiūrį ji arogantiškai ir neadekvačiai švaistėsi skambiais bei neigiamais epitetais. 

Norint atskirti informacinius pelus nuo grūdų, reikia padaryti griežtą skirtį tarp realios "Fidesz" politinių manevrų kritikos ir nepamatuotos isterijos.

Vertybės

Vertybinis aspektas analizuojant padėtį Vengrijoje nebuvo toks populiarus kaip įstatymų bazės liberalaus angažuotumo nyksmas ekonominėje, politinėje ir žiniasklaidos plotmėje. Nepaisant to, ir čia pasigirdo opozicijos, žmogaus teisių gynėjų ir apžvalgininkų balsai, protestuojantys prieš naująją Vengrijos Konstituciją. Kritika dažniausiai buvo nukreipta į krikščionybės išskirtinumą, abortų uždraudimą, vengrų tautos išskirtinį statusą bei neva diskriminacinę paramą šeimai atmetant dviejų vienos lyties asmenų pretenziją į šį statusą. 

Šis nepasitenkinimas natūralus kultūriniams ir socialiniams liberalams, tačiau kritika Vengrijai - selektyvi. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos ar Airijos Konstitucijose įvairiomis formomis randamos akivaizdžios nuorodos į išskirtinį krikščionybės ar Dievo statusą. Europoje esama valstybių, kuriose konstituciškai uždrausti abortai. Galiausiai Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, jog "suverenitetą kuria Tauta" o ne tautos, tačiau nei prieš Lietuvą, nei prieš kitas liberaliųjų kanonų neatitinkančias valstybes neskelbiami informaciniai kryžiaus karai.

Ekonomika, politika ir žiniasklaida

"Fidesz" eksperimentai ekonomikos ir politikos srityse sukėlė daugiausia bruzdesio. Ir čia būta neadekvataus žiniasklaidos vertinimo, bet daugeliu atvejų kritika pagrįsta.

V.Orbanas, nepraradęs savo partijos milžiniško populiarumo net po dviejų biudžeto išlaidų apkarpymų, nesusilaikė nuo troškimo konsoliduoti partijos politinę įtaką ne itin demokratinėmis priemonėmis. Dar 2010 metais buvo priimtas įstatymas, kuriuo žiniasklaidos reguliavimas atiduotas išskirtinai centrinei valdžiai (kartu su keistai motyvuotais baudų mechanizmais, pavyzdžiui, už "nesubalansuotą" informacijos nušvietimą). Negana to, V.Orbanas sustatė saviškius vadovauti ir kontroliuoti iki šiol buvusias nepriklausomas nuo politinių partijų institucijas (audito įstaigas, prokuratūrą, teismus, centrinį banką). Pats keisčiausias dalykas, jog šiuos ir kitus neįprastus pakeitimus leidusi įstatymų bazė apsaugota arba itin ilgomis kadencijomis (siekiančiomis iki 12 metų), arba negailestinga įstatymų pakeitimo sąlyga - dviejų trečdalių parlamento daugumos pritarimu.

Tokie veiksmai sunkiai suprantami ir, ko gero, nepateisinami. Galbūt tai galima paaiškinti "Fidesz" baime, kad pralaimėjus rinkimus automatiškai negrįžtų socialistinis košmaras, kamavęs Vengriją praėjusį dešimtmetį. Bet tokia perspektyva artimiausiu metu itin menka turint omenyje mažai krintantį "Fidesz" populiarumą ir visišką Socialistų partijos krachą.

Kita vertus, kai kurie pokyčiai turi daugiau pliusų nei minusų. Štai juristų, vyresnių nei 62 metai (anksčiau buvo 70 metų) priverstinis išleidimas į pensiją kritikuojamas nepagrįstai užmerkiant akis į tai, jog šitai padės atsikratyti sovietinio raugo likučių teisininkų bendruomenėje. 

Kaip taikliai pastebėjo Jungtinės Karalystės konservatorių europarlamentaras Danielas Hannanas, eurokratų kritikuojama neleistina valdžios kontrolė Vengrijos centrinio banko valdyme gali būti vertinama ir kaip niekieno nerinktų technokratų pakeitimas rinkėjų mandatą turinčiais tautos atstovais. Jie nebus blogesni už biurokratinius funkcionierius, kurie ir būdami nepriklausomi nesugebėjo garantuoti sėkmingos banko veiklos.

Patirdamas Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kurių finansinės pagalbos reikia Vengrijai, spaudimą V.Orbanas po truputį atsitraukia. Plačiai kritikuotas centrinio banko ir finansinių rinkų reguliavimo tarnybos sujungimas atšaukiamas, dėl kitų nesutarimų, susijusių su centrinio banko veikla, "bus galima susitarti". Kitaip tariant, V.Orbanas pagaliau pradeda suprasti, jog finansinė pagalba reiškia tam tikrą suvereniteto mažėjimą, o populistinis siekis bet kokia kaina išlaikyti ekonominį suverenitetą valstybei gresia bankrotu.

Politinės priežastys ir pasekmės

Taigi kas labiausiai kaltas dėl šios mėsmalės? Be abejo, didelė kaltės dalis griūva ant "Fidesz" ir V.Orbano pečių - už tai, kad keistais ir su demokratine praktika besikertančiais manevrais diskreditavo pagirtinus siekius konstituciškai įtvirtinti europietiškus kultūrinius ir moralinius idealus. 

Kita vertus, bejėgiška Vengrijos opozicija kartu su daugeliu Vakarų žiniasklaidos priemonių prisidėjo prie informacinio karo, kuris kartais peržengia elementaraus padorumo ribas. Įvairaus plauko opozicionieriai ir netgi tokie pripažinti leidiniai kaip "The New York Times", "The Washington Post" ar "The Financial Times" švaistėsi visiškai neadekvačiais ir nieko bendra su realybe neturinčiais teiginiais, tokiais kaip "Vengrijos "putinizacija", "autoritarizmo ir vienpartinės valdžios įsigalėjimas", "Fidesz" flirtas su kraštutinių dešiniųjų partija "Jobbik". 

Žinant iš dalies populistinį "Fidesz" atspalvį, tokia purvasklaidos kampanija buvo blogiausia įmanoma opozicionierių ir didžiumos vakarietiškos žiniasklaidos taktika. Būdama itin nepopuliari, opozicija gal ir neturi kitos išeities, kaip tik pūsti esamas problemas, bet liberaliai angažuota žiniasklaida pasielgė pernelyg arogantiškai ir neatsakingai. Kai mažoje valstybėje vyksta kas nors įdomaus, visada lengviau rašyti apie "kylančią radikalios dešinės grėsmę" nei realiai įsigilinti į problemos esmę atsižvelgiant į tos valstybės ir jos visuomenės savitumus. Toks beatodairiškas valstybės puolimas drauge su ES ir TVF keliamomis sąlygomis ir išginė šimtatūkstantinę minią į Budapešto gatves bei dar labiau apsunkino galimybes susitarti išlaikant orumą.

Vengrijos stuburas, kad ir koks stiprus, tikriausiai neatsilaikys prieš Vakarų valstybių ir galingų institucijų spaudimą, kuriam talkina ir finansiniai Vengrijos sunkumai. Telieka tikėtis, kad Vengrija bus priversta nusileisti tik ten, kur tikrai padarė šiurkščių klaidų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"