Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Padėkime Seimui keistis

 
2017 04 17 16:35

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus rusena viltis, kad yra proga apsikuopti ir gyventi skaidresnėje ir teisingesnėje valstybėje. 

Tuo labiau, kad ir kandidatai į Seimo narius vis žada dirbti kitaip ir sugrąžinti išvaistytą žmoniu pasitikėjimą svarbiausia politine institucija. Deja, tokios viltys vis sudūžta, atsitrenkusios į viešumon iškilusius faktus apie nederamą mūsų išrinktųjų elgesį.

Politinės partijos sveikoje demokratinėje sistemoje atlieka daug svarbių funkcijų. Viena iš jų – atsakinga kompetetingų ir patikimų kandidatų į įvairias politines pareigybes atranka.

Partija savo reputacija, autoritetu atsako už tai, kad per jos pateiktą sąrašą į Seimą ar savivaldybes nepatektų politikai, kurie primena encefalitines erkes, nuo kurių įsisiurbimo valstybę tenka sudėtingai gydyti, patiriant didelius nuostolius. Išlaidos pirmalaikiams rinkimams kurioje nors vienmandatėje tėra tik dalis nuostolių.

Dar turėtume įvertinti politikų laiką, skirtą „ištraukti erkę“, o ne darbuotis, sprendžiant aktualias valstybės problemas. Taip pat, deja, dažnai „politikai-erkės“ jau būna paskleidusios nuodus, kuriuos nėra paprasta neutralizuoti.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ suteikė pasitikėjimo kreditą Kęstučiui Pūkui. Dabar gi šios partijos atstovai bando įrodyti, kad jie niekuo dėti, be to ir K. Pūko nusižengimai esą menkniekis, palyginus su kaltinimais, pateiktais socialdemokratui M. Basčiui. Tai, kad kaimynas pasinėrė į purvą, nepadaro tavęs švaraus. Tikėtina, kad M. Basčio atvejis yra dar skandalingesnis už K. Pūko, tačiau jų abiejų vieta, mano įsitikinimu, tikrai ne Seime. Veikiau jau įkalinimo įstaigoje.

O kaip reaguoti į tą faktą, kad M. Bastys ilgą laiką buvo ne tik įtakingas Seimonarys, bet net buvo šios partijos deleguotas į Seimo vicepirmininkus? Bent jau man, sunku patikėti, kad socialdemokratų elitas, kuris ne vienerius metus darbavosi petys į petį su M. Basčiu, nieko nežinojo apie jo veiklą. Nepagalvojo, kad tai, ką jis daro, prieštarauja valstybės interesams?

Jau tapo įprasta Lietuvoje, kai politikas, pagautas „už rankos“, skubiai virsta kvaileliu, kuris lemena keisčiausius paaiškinimus. Stresas? Ne, veikiau ciniškas apskaičiavimas, kad geriau būti kvailiu visuomenės akyse, bet turėti versiją, kuri geriausiai „draugauja“ su Baudžiamuoju kodeksu. M. Bastys staiga „prarado atmintį“ ir tapo itin naivus. Visai neseniai Eligijus Masiulis viešai pakartojo, kad dar ateis laikas ir jis paskelbs skandalingų dalykų. Verslo konsultantu virtęs politikas laidė užuominas apie surežisuotą sąmokslą prieš jį ir piktinosi, kad jam negrąžinami pinigai, rasti kratos metu.

Nežinau, ar tai atsitiktinumas, kad po šios E. Masiulio viešųjų ryšių akcijos, kuri turėjo patikrinti, kiek žmonėms dar aktuali „kyšio butelio dėžutėje“ istorija, sulaukėme prokuratūros kontrsmūgio – pranešimo apie galimai neskaidrius parlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir koncerno MG Baltic ryšius ir tai, jog, tikėtina, kad koncernas rėmė taip pat ir visą Lietuvos liberalų sąjūdį.

Po tokio pranešimo europarlamentaras Antanas Guoga eilinį kartą viešai pasakė, ką galvoja apie Lietuvos liberalus, o Rimvydas Valatka pasiūlė, kad vienintelis kelias liberalams – paleisti dabartinį politinį darinį ir kurti partiją iš naujo.

Po visų šių skandalų sunku kažką protingo atsakyti tiems, kurie trokšta sumažinti Seimo narių skaičių. Pritariu politologų argumentams, kad toks sumažinimas nepadarys parlamento darbo veiksmingesniu, negarantuos skaidresnės politikų veiklos, nebūtinai Seimas taps kokybiškesnis.

Neabejoju, kad prasmingų darbų Seime pakanka ir dabartiniam parlamentarų skaičiui ir tai, kad Lietuvos gyventojų mažėja, darbų apimties tikrai nesumažina. Tačiau situacijoje, kai Seimo autoritetas, nors atrodė, kad jau „dugnas“ pasiektas, vis mažėja, skaitome apie naujus parlamentarų skandalus, Seimo narių sumažinimas yra logiškas, psichologiniu požiūriu. Tai kaina, kurią tenka mokėti už tai, kad neturime sveikos demokratinės sistemos, su atsakingai savo funkcijas atliekančiomis partijomis.

Viena didžiausių Lietuvos politinio gyvenimo problemų – mūsų pačių paradoksalus politinis elgesys. Labai jau lengvai leidžiamės manipuliuojami. Net ir dabar yra nemažai žmonių, kuriems norisi tikėti, kad K. Pūkas esą yra puolamas už aktyvią kovą prieš korupciją. Greta Kildišienė buvo išrinkta vienmandatėje apygardoje, nepaisant to, kad už ją į klausimus atsakinėjo Ramūnas Karbauskis. Mes noriai patikime „gelbėtojais“, nepaisant to, kad jie taip ir nesugeba rišliai papasakoti, ką darys, sulaukę pasitikėjimo, kokių konkrečių žingsnių imsis.

Viena didžiausių Lietuvos politinio gyvenimo problemų – mūsų pačių paradoksalus politinis elgesys. Labai jau lengvai leidžiamės manipuliuojami.

R. Karbauskis rinkimų kampanijos metu įtikino, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo nepartinių profesionalų, kuriuos jis priešpastatė „politikams“, kurie esą pernelyg ideologizuoti ir tuščiai politikuoja. Tačiau, kai atėjo metas pereiti nuo žodžių prie darbų, įsitikinome, kad žmonėms, kuriuos jungia tik dalyvavimas rinkimuose viename sąraše, sutarti tarpusavyje dėl to, kas svarbiausia, kaip dera spręsti problemas, praktiškai neįmanoma. Nieko keista, kad tokiu atveju daugiausia energijos skiriama kenkėjų, trukdančių dirbti, paieškai.

Nelinksmos mintys po šv. Velykų. Kada sulauksime Prisikėlimo politiniame gyvenime? Aišku, ne tokio, kurį žadėjo tautą prikelti žadėjusi partija, netrukus išsilaksiusi kas kur.

Apsivalymas dažnai būna skausmingas, bet jis turi vykti. Taip pat būtinas tikras atsinaujinimas. Džiugu, kad tai suprato net itin inertiški socialdemokratai.

Dar vienas dalykas – aktyvus bendravimas su konkrečioje vienmandatėje apygardoje išrinktu Seimo nariu, kuriai partijai jis ar ji bepriklausytų. Taip pat didesnis dėmesys ir pasiūlymai komitetų darbui, bendraujant su parlamentarais dalykiniais kalusimais.

Tikiu, kad Seime yra daug politikų, kurie tikrai nusiteikę ir turi kompetenciją dirbti bendrajam gėriui. Tačiau jie turi jausti ryšį su žmonėmis ir palaikymą. Neleiskime jiems užsisklęsti Seime. Nežinau geresnio būdo, kaip atsijoti pelus nuo grūdų, nei tiesioginis bendravimas.

Jei parlamentaras nesugeba ar nenori bendrauti su žmonėmis, arba, jei sugeba tik gražbyliauti, bet neturi kompetencijos ieškoti veiksmingų sprendimų mums visiems aktualiais klausimais, ji ar jis tikrai yra ne savo vietoje. Nebijokime apie tai paskelbti viešai, reikalaukime iš politinių partijų konkrečių ataskaitų, kaip įgyvendinami rinkimų pažadai. Visa tai atrodo menki žingsneliai pokyčių link, tačiau jie sudaro gyvybingos demokratinės sistemos pamatą.

Padėkime Seimui keistis, nes prastas parlamentas pernelyg daug bėdos pridaro visai valstybei, apsunkina visų mūsų gyvenimą,

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"