TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pagrindinis siekis - socialinės atskirties mažinimas

2006 12 28 0:00

2006-ieji metai įeis į Lietuvos parlamentarizmo istoriją, kaip metai, kuriais daugumos neturinti valdančioji koalicija Seime sugebėjo pasiekti svarbius susitarimus su opozicija ir priimti reikalingus Lietuvos žmonėms sprendimus. Nors Seimo rudens sesija pratęsta iki sausio 18 d., metų pabaigoje yra gera proga aptarti pagrindinius šios ir pavasario sesijos darbo aspektus. Apie tai skaitykite interviu su Seimo Pirmininku Viktoru Muntianu.

Rudens sesijos pradžios kalboje Seime minėjote iššūkį, pareikalausiantį viso Seimo susitelkimo. Tai - 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimas. Kokių tikslų pasiekėte priimdami biudžeto sandarą reglamentuojantį įstatymą?

Džiaugiuosi, kad Seimas išlaikė vieną rimčiausių išbandymų šiais metais ir patvirtino nacionalinį 2007 metų biudžetą, kuris yra didžiausias per 15 nepriklausomybės metų. Kitų metų biudžetas 2,9 mlrd. litų didesnis nei šiemet ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sudarys 22,2 mlrd. litų.

Formuojant biudžetą, atsižvelgta į šalies gyventojų poreikius ir strateginius valstybės projektus. Kaip ir šiais metais, 2007 metų biudžeto pagrindinis siekis - socialinės atskirties mažinimas. Biudžetas leis, tikiuosi, išspręsti įsisenėjusias problemas - santaupų atkūrimui 2007 metais numatoma skirti 534 mln. litų, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę - 171 mln. litų, o už nekilnojamąjį turtą - 72 mln. litų. Iš esmės turėtų būti įvykdyti prisiimti įsipareigojimai savininkams ir nuomininkams.

Apskritai šiais metais daug dėmesio skyrėme socialinei gerovei. Priimtas naujos redakcijos Socialinių paslaugų ir kiti įstatymai nustato, kad teikiant socialines paslaugas bus atsižvelgiama į asmens ir šeimos poreikius. Tokiu būdu paslaugos taps tikslingesnės ir atitinkančios realius vaiko, suaugusio asmens, šeimos ir visuomenės poreikius. Vasarą priėmėme Užimtumo rėmimo įstatymą, kuriuo pagerintos sąlygos ieškančių darbo asmenų aktyvumui darbo rinkoje ir jų užimtumo gebėjimams didinti, o įtvirtintos priemonės skatins pačius darbdavius dalyvauti įgyvendinant užimtumo rėmimą. Pagalbos sulaukė ir mokinių turinčios, mažas pajamas gaunančios šeimos. Lankantys mokyklą jų vaikai gauna nemokamą maitinimą, prasidedant naujiems mokslo metams aprūpinami mokinio reikmenimis, sportine apranga, avalyne, drabužiais.

Ar galima būtų sakyti, kad šis Seimas įeis į istoriją, kaip reformatoriškas ekonomine prasme, nes žengtas žingsnis mokesčių mažinimo link - turbūt vienas iš svarbiausių ekonominių faktorių po privatizavimo proceso?

Manau, kad tai atitinkantis tikrovę apibūdinimas, kadangi gyventojai jau spėjo pajusti nuo liepos mėnesio 6 procentais sumažėjusį pajamų mokestį. Nuo 2008�m. sausio 1�d. gyventojų pajamų mokestis sumažės dar 3 proc. - iki 24�proc. Šių metų pabaigoje padidintas ir neapmokestinamų pajamų minimalus dydis. Kai kurių anksčiau dirbusių politikų kalbas apie mokesčių mažinimą mes pavertėme konkrečiais darbais su kiekvieno dirbančio kišenėje apčiuopiamais rezultatais.

Primenu ir gerą žinią jaunimui, taip pat kitiems visuomenės sluoksniams - Seimas dar 3 metams pratęsė Gyventojų pajamų mokesčio papildymo įstatymo galiojimą: gyventojams, įsigyjantiems asmeninį kompiuterį ar interneto prieigą, ir toliau bus suteikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata - galima susigrąžinti iki 33�proc. sumokėtos sumos.

Remiantis įvairių tyrimų išvadomis, Lietuva yra šalis, susidurianti su rimtomis korupcijos problemomis. O korupcija, pasak ekspertų, yra viena iš kliūčių, trukdanti siekti stabilumo ir augimo neturtingose šalyse. Dar daugiau - korupcija susilpnina žmonių tikėjimą valstybės valdžia, norą dirbti, imtis verslo ir pilietinių iniciatyvų. Kaip, jūsų nuomone, galima būtų išgyvendinti ar bent jau susilpninti šį reiškinį? Kiek prireiks laiko?

Iš tiesų, bene labiausiai pasitikėjimą valstybe mažina korupcija. Ji stabdo bet kokias reformas. Korupcija reiškiasi viešajame ir privačiame sektoriuose, ji užtikrina naudą tam tikriems asmenims ar jų grupei, deja, net ir teisės reguliavimo sferoje. Tenka pripažinti, kad korupcijos šaknys yra gilesnės nei valstybės valdymo trūkumai. Valstybės ir pilietinės visuomenės sąsaja galėtų ir turėtų tapti stipriausiu barjeru korupcijai. Kol "pakiša", o ne teisėti veiksmai padės paprasčiau išspręsti iškilusias problemas, pilietinė visuomenė nesiformuos. Todėl turi būti didinama viešojo administravimo sistemos atsakomybė prieš visuomenę.

Šios kadencijos Seimas rimtai vertina korupcijos keliamus pavojus ir teikia išskirtinį dėmesį kovai su šiuo nepageidautinu reiškiniu. Esame patvirtinę naują kovos su korupcija programą, o spalio 25 dieną visos parlamentinės frakcijos pasirašė susitarimą dėl kovos su korupcija stiprinimo, nustatė svarbiausias šios kovos kryptis. Taigi problema suprasta, įvertinta, būtiniausi teisės aktai priimti. Tačiau šio reiškinio susilpninimas, pažabojimas - sudėtingas procesas, nes priklauso nuo daugelio veiksnių. Turi būti sudarytos sąlygos susiformuoti tokiai teisinei, ekonominei, kultūrinei aplinkai, kad nesąžiningi, neteisėti veiksmai visuomenei būtų tiesiog nereikalingi.

Kalbėdami apie Seimo darbą politikai dažnai užsimena apie parlamentinės kontrolės svarbą, jos stiprinimo būtinybę. Jūs taip pat esate pabrėžęs, kad ši parlamento funkcija, kurios svarbiausias tikslas - ginti viešąjį visuomenės interesą, ypač svarbi. Ką planuojate nuveikti, kad parlamentinė priežiūra būtų efektyvi, o visuomenė galėtų pajusti apčiuopiamus rezultatus?

Pirmiausia norėčiau pasakyti apie parlamentinės kontrolės esmę. Labai svarbu, kad Seimas ne tik konstatuotų faktus apie vieną ar kitą pažeidimą, bet ir išanalizuotų susikaupusias problemas, objektyviai įvertintų pateiktas tyrimų išvadas, numatytų atitinkamas sankcijas. Parlamentinė kontrolė turėtų tapti nuolatiniu priimtų įstatymų įgyvendinimo vertinimo procesu, o atsiskaitymas už parlamentinės kontrolės nustatytų problemų išsprendimą turėtų tapti įprastine parlamentine praktika. Dabar turime mažumos Vyriausybę. Tai ypač palankus metas konstruktyviai ir efektyviai kontrolei.

Parlamentinė kontrolė yra tiesiogiai susijusi su teisėkūra. Galima pateikti daug pavyzdžių, kai analizuojant vienų ar kitų teisės aktų trūkumus Seimas pataisė priimtus įstatymus ir šiandien turime geresnį rezultatą. Kalbu apie Žemės, Statybos įstatymus, Koncesijų įstatymo pataisas ir kt. Numatome dar daugiau dėmesio skirti geresnei savivaldybių administracinei priežiūrai, suteikti didesnes galimybes Vyriausybės atstovui kontroliuoti ir operatyviai reaguoti į savivaldybių administravimo subjektų teisių pažeidimus. Bus stiprinama savivaldybių vidaus audito sistema, didinama vidaus auditorių nepriklausomybė.

Kuriant pilietinę visuomenę turi būti sudarytos prielaidos gyventojų aktyvumui didinti, ir mes savo įstatymo projektais tą turėsime numatyti. Mūsų bendras darbas lems, ar strateginiai visų valdžių siekiai bus vykdomi.

Ne kartą esate akcentavęs teisėkūros proceso organizuotumo problemas. Kaip sekasi jas spręsti?

Siekdamas užtikrinti įstatymų projektų kokybę ir efektyvumą, Seimas patvirtino teisėkūros tobulinimo metmenis. Tikiuosi, kad greitai nebebus tokių atvejų, kai vieni nežino, ką daro kiti, ir Seimą pasiekia keli to paties įstatymo projektai. Ne kartą esu sakęs, kad šis dokumentas turi tapti pagrindiniu ir principiniu teisės aktu, skirtu visiems teisėkūros subjektams. Be to, neužtenka tik priimti įstatymą. Labai svarbu pamatyti, ar jis atitinka šalies visuomenės poreikius ir kokį turi teisinį, socialinį, ekonominį efektą. Toks grįžtamasis ryšys - stebėsena - būtinas.

Teisėkūros problemas spręsti padės ir Seimo kanceliarijos veiklos tobulinimas. Nuolat aktyviai domiuosi Seimo kanceliarijos veikla ir jos rezultatais. Štai visai neseniai (po šešerių metų pertraukos!) įvyko Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų, teisininkų seminaras, kuriame taip pat dalyvavo Teisingumo ministerijos specialistai. Buvo aptartos galimos teisėkūros tobulinimo kryptys, glaudesnis teisėkūros procese dalyvaujančių institucijų ekspertų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, teisės sistemos plėtra. Labai noriu tikėti, kad tokie susitikimai taps tradiciniai ir taip bus išvengta pasitaikančio chaotiškumo ir klaidų.

Jūs vadovaujate parlamentui unikaliu Lietuvos politinės raidos laikotarpiu, kai valdančioji koalicija neturi daugumos ir svarbus vaidmuo tenka opozicijai. Prieš pusmetį netgi sklandė mintys apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Ar galima būtų teigti, kad jau pavyko stabilizuoti parlamento darbą?

Parlamentas atspindi nuomonių įvairovę visuomenėje. Seime visada vyks tų nuomonių raiškos susidūrimai. Todėl stabilumo, kaip tam tikros visiškos ramybės būsenos, įstatymų leidžiamojoje valdžioje pasiekti sunku. Tačiau tai, kas vyko parlamente nuo rudens sesijos pradžios iki dabar, galima vadinti progresu. Dalis opozicijos dirbo tikrai konstruktyviai ir padėjo priimti daug svarbių teisės aktų. Pirmalaikių rinkimų idėja jau neeskaluojama. O iki savalaikių rinkimų dar turime laiko, kad galėtume padidinti pasitikėjimą atstovaujamąja valdžia.

Seimo ryšių su visuomene skyrius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"