TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pakeliui į Baltuosius rūmus

2013 08 05 6:00

Prezidentei Daliai Grybauskaitei prieš kelerius metus atsisakius susitikti su Baracku Obama Prahoje, britų žurnalistas Edwardas Lucasas teigė, kad Lietuvos vadovė į Baltuosius rūmus pateks nebent kaip turistė. E.Lucasas klydo. Mėnesio pabaigoje D.Grybauskaitė kartu su Estijos ir Latvijos prezidentais Baltųjų rūmų kvietimu susitiks su B.Obama.

Kvietimai į Baltuosius rūmus yra reti, tad kodėl buvo pakviesti Baltijos šalių prezidentai ir kodėl tai buvo padaryta būtent dabar? Tikrąsias priežastis žino tik kvietėjai, bet šiuo metu yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės - toks vizitas gali būti naudingesnis B.Obamai negu D.Grybauskaitei ar Toomui Hendrikui Ilvesui. B.Obamos santykiai su Europos Sąjungos (ES) šalimis galėtų būti geresni. Kai kurie europiečiai mano, kad B.Obama Europai skiria per mažai dėmesio, nesupranta jų rūpesčių, ypač dėl Rusijos, deramai neįvertino Europos vaidmens pasaulyje.

Po G20 susitikimo Sankt Peterburge B.Obama ketina keliauti į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors dabar esama tikimybės, jog susitikimas vyks ir dėl to, kad Rusija nutarė suteikti politinį prieglobstį paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui.

Kelionės į Rusiją proga B.Obama buvo raginamas aplankyti kurią nors Europos šalį ir taip parodyti, kad jam yra svarbūs partneriai. Kvietimų B.Obamai netrūko. Bet, regis, Baltieji rūmai mano, jog Baltijos šalių prezidentų pakvietimas į Vašingtoną atstos vizitą į kurią nors šalį, gal net bus naudingesnis.

Sprendimą pakviesti Baltijos šalių prezidentus lėmė įvairūs veiksniai. Tokio bendro susitikimo dar nebūta, nors B.Obama prezidentauja jau beveik penkerius metus. Baltijos šalys yra labiau pažeidžiamos dėl savo praeities ir geopolitinės padėties, tad demonstratyvus JAV prezidento palaikymas turi ne tik simbolinę, bet ir psichologinę reikšmę.

Tačiau, manau, yra svarbesnių priežasčių. Pirma, vyksta JAV ir ES derybos dėl laisvosios prekybos sutarties. Susitarimas būtų naudingas visoms šalims, paskatintų ūkių augimą gal net keliais šimtais milijardų dolerių per metus, prisidėtų prie ūkio krizės įveikimo. Tačiau derybos bus sunkios. Nežinia, kiek Europa bus pasiryžusi daryti nuolaidų dėl genetiškai modifikuotų produktų naudojimo, asmens privatumo apsaugos, prekių saugos ir kokybės standartų suvienodinimo. Vašingtonas taip pat kietai gina savo interesus. Baltijos šalys, kaip ir Skandinavijos valstybės, yra prekybos liberalizavimo šalininkės, tad Vašingtonas siekia, kad jos skatintų kompromisų paieškas, padėtų įveikti kliūtis. JAV ambasados Vilniuje išplatintame pareiškime nurodoma, jog daugiausia dėmesio bus skiriama regioniniam bendradarbiavimui, energetiniam saugumui, gynybai, kibernetiniam bendradarbiavimui ir deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

Antra, JAV pakenkė E.Snowdeno paviešinta informacija, kad Vašingtonas ne vien didžiuliais kiekiais rinko informaciją apie privačius telefono pokalbius ir veiklą internete, bet ir šnipinėjo savo sąjungininkus. Nors pirma kritikos lavina nuslūgo, europiečių nepasitenkinimas yra akivaizdus. Neturėdamos jokių iliuzijų dėl Rusijos šnipinėjimo programų masto, Baltijos šalys reagavo santūriai. Estijos prezidentas T.H.Ilvesas pareiškė, kad Europa reagavo pernelyg emocingai, juolab kad kai kurios ES šalys elgiasi panašiai. D.Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad šnipinėjimo skandalas neturi pakenkti JAV ir ES deryboms, taip leisdama suprasti, kad ir ji pernelyg nesielvartauja dėl JAV šnipų veiklos.

Yra dar kita galima priežastis. Didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos, susitikimu galbūt siekiama priminti Maskvai, kad JAV gali įvairiais būdais palaikyti Baltijos šalis, jų politinius siekius ir sukelti Maskvai sunkumų. Energetinio ir kibernetinio saugumo stiprinimas yra neišvengiamai susijęs su Rusijos veiksmais. Rudenį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyksiančiose NATO pratybose "Steadfast Jazz 2013" dalyvaus iki 5 tūkst. karių, kurie sieks įgyvendinti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planus, rengsis atsakyti į galimą agresiją.

Susitikimas yra politiškai naudingas B.Obamai. Respublikonų partija dažnai kaltina jį netinkamu JAV interesų gynimu, pataikavimu Rusijai. Dėmesys Baltijos šalims padės bent iš dalies nutildyti šią kritiką.

Pagaliau susitikimą galima laikyti karo kirvio palaidojimu. D.Grybauskaitės santykiai su B.Obama ir JAV nebuvo šilčiausi. Sprendimas nevykti į Prahą buvo atviras ir nereikalingas akibrokštas (kitaip jo nepavadinsi). Ne itin vykęs buvo ir šio sprendimo pateisinimas. Esą B.Obama tąkart galėjo paskelbti Lietuvai nenaudingą, o Rusijai palankų sprendimą, ir Lietuvos prezidentės buvimas susitikime būtų laikomas pritarimu tokiai politikai. Abejonės Vašingtono patikimumu buvo reiškiamos ir kitais atvejais. Prieš dvejus metus D.Grybauskaitė paaiškino, kad NATO šalių susitarimas gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto yra neformalus, o "kai taisyklės yra nerašytos, reiškia, jų nėra". Tai nenudžiugino Vašingtono, bet, ko gero, ir pernelyg nesupykdė. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė labai atkakliai ir nuosekliai palaikė JAV ir NATO, po prezidentės pastabos Krašto apsaugos ministerija surinko medžiagą, rodančią, kad minėtas įsipareigojimas yra itin dažnai pabrėžiamas per aukščiausio lygio NATO susitikimus.

Per pastaruosius pusantrų metų, ypač po aukščiausio lygio susitikimo Čikagoje, D.Grybauskaitės viešosios nuostatos pakito. Apie NATO ir JAV ji kalba tik gerai, pažymi, kad NATO parengė detalius Baltijos šalių gynybos planus, pratęsė oro policijos misiją, atsižvelgė į Lietuvos nuogąstavimus dėl galimo Rusijos vaidmens NATO priešraketinėje gynybos sistemoje. B.Obama dabar rikiuojasi nepriekaištingų Vakarų valstybių vadovų gretose kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"