Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Palaiminti beturčiai dvasia

 

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti turintieji vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintieji: jie bus paguosti. Palaiminti romieji: jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantieji ir trokštantieji teisumo – jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji – jie sulauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai – jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai – jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo – jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus.“ Iš Evangelijos pagal Matą

Šiandienos Evangelija kalba apie palaimintuosius. Kas jie? Įprastai palaimintais mes vadiname tuos, kurie gyvenime patyrė žemiškosios laimės, sukaupė turtų, užsitikrino sotų ir patogų gyvenimą, tuos, kuriems visuomet viskas gerai sekasi. Tačiau Jėzus visa apverčia aukštyn kojomis. Jis tvirtina, kad palaiminti arba tikrai laimingi yra tie, kurie turi vargdienio dvasią, liūdi, alksta, trokšta teisingumo. Jėzus tarsi norėtų pasakyti, kad laimingi yra nelaimingieji, tie kurie patyrė išbandymų, kančių, gyvenimo vargo, neteisybės. Ir čia prieš akis iškyla apaštalo Pauliaus gyvenimas. Jis laiko save tuo, kuriam skirta „paskiausia vieta“, pasmerktuoju mirti, tapusiu reginiu pasauliui, be pastogės, mušamu, piktžodžiaujamu. Ir kartu jis išgyvena begalinį džiaugsmą, nes atidavė savo gyvenimą, kad neštų žmonėms Kristų.

Jei pažvelgsime giliau, palaiminimuose įžvelgsime Jėzaus sielos portretą. Būtent Jis, neturintis kur galvos priglausti, yra tikras vargdienis. Jis, galintis pasakyti: „Ateikite [...], nes aš romus ir nuolankios širdies“, yra tikras romusis. Būtent Jis yra tyraširdis, todėl nuolat regi Dievą. Būtent Jis yra taikdarys, Jis yra kenčiantis dėl Dievo valios. Per palaiminimus išryškėja paties Kristaus slėpinys, jais mes kviečiami į bendrystę su Kristumi.

Palaiminimais kartu išreiškiama ir tikroji tikinčiojo padėtis pasaulyje. Palaiminimai yra pažadai, kuriuose suspindi Jėzaus atveriamas naujas pasaulio ir žmogaus vaizdas, „vertybių pervertinimas“. Jie tampa suprantami tik tiems, kurie stengiasi gyventi žvelgdami į gyvenimą Dievo akimis, gyventi remdamiesi Dievu ir jo žodžiu. Galime sakyti, kad palaiminimai visada buvo ir bus kiekvieno krikščionio panašėjimo į Dievo Sūnų siaurieji takai, kuriais jie pašaukti žengti aukštyn, ir, Dievui padedant, pasiekti taip trokštamos laimės viršukalnę. Tie palaiminimai – atsakymas į laimės ieškančios žmogaus prigimties ilgesį.

Dabar šiek tiek įdėmiau pažvelkime į pirmą širdies nuostatą, kuri yra dvasinio savo neturto suvokimas ir priėmimas: „Palaiminti turintieji vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.“ Kas yra tie vargdieniai ar beturčiai dvasioje ? Vargdienis, hebrajiškai anavim, Šventajame Rašte pirmiausia nurodo į žmogų, kuris ko nors stokoja. Jis tampa artimas Dievui būtent savo neturtu. Šventasis Matas, skirtingai nei evangelistas Lukas, pirmu palaiminimu pabrėžia ne tiek žmogaus materialių turtų stoką, kiek neturtą dvasioje. Žinoma, šis neturtas apima ir materialią pusę, bet ji nėra esminė. Kalbėdami apie žmogaus apsisprendimą materialaus neturto atžvilgiu, galime išskirti tris lygmenis.

Pirmiausia, palaiminimas skiriamas turtingiems žmonėms, kurie nėra godūs turto ir kurie nelaiko jo aukščiausia vertybe. Jie turtą priima tik kaip Dievo Apvaizdos jiems duotą priemonę geriems darbams daryti. Antra, palaimintieji, turintys vargdienio dvasią, yra tie, kurie savanoriškai dvasia priima savo materialų neturtą ir iš meilės Dievui noriai bei kantriai tai pakelia. Aukščiausias šio palaiminimo lygmuo – tai laisvai atsižadėti turimo materialaus turto ir tapti beturčiu iš meilės Kristui bei Jo neturtui. Į tai kreipia ir Jėzaus žodžiai: „Kiekvienas, kuris palieka namus... ar dirvas dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.“

Tačiau, čia reikia sustoti dar prie vienos, kad ir netiesioginės šio palaiminimo prasmės, kylančios iš dvasinio neturto sąvokos. Šio palaiminimo vertais galima laikyti ir tuos, kurie, būdami nuolankūs, viską, kas juose yra gera, priskiria ne sau, bet Dievui. Tokią šio palaiminimo prasmę randame Marijos giesmėje: „Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.“ Tie mažieji vargdieniai – tai žmonės, kurie supranta ir pripažįsta savo ribotumą, trapumą bei dorovinį silpnumą. Kitaip tariant, palaiminti beturčiai dvasia – tai laikantieji save moliniais indais, kuriuos nuolat pripildo kuriančioji Dievo Dvasia. Jų dvasinio gyvenimo pradžia ir pagrindas – savo dvasinio neturto pripažinimas ir Dievo malonės reikalingumo bei būtinumo pažinimas. Tikrasis dvasios neturtėlis – žmogus, kuris žino, kad jis visiškai priklauso nuo Dievo malonės. Tai nuo visų savo priklausomybių tolydžio laisvėjantis tikintysis, kurio rūpestis yra tapti turtingam per Kristaus neturtą.

Neturto dvasia įsiviešpatauja tame, kuris neprisiriša prie savo nuosavybės, nes tikruoju turtu laiko Dievą. Suradęs Dievą, žmogus, nors ir nieko neturėtų, nurimsta, nes surado tą, už kurį didesnio negali būti. Suradęs šį lobį, jis pamiršta visa kita, žinodamas, kad jokios žemiškos gėrybės nenumalšins mūsų širdyse įrašyto laimės troškulio. Ir mes tapkime Dievo varguoliais, kurie nesiremia žmonių galia, o visko tikisi iš Dievo. Paprastumas, neturtas, kūdikiška dvasia yra sąlygos jau čia, žemėje, gyventi Dievo karalystėje ir įeiti į amžinąją Dievo karalystę danguje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"