TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Palaiminti vargdieniai, romieji, gailestingieji

2014 02 08 6:00

Evangelijos pagal Matą 5, 6, 7 skyriai skelbia Jėzaus programinį Pamokslą nuo kalno. Nemaža dalis jo minčių ir tiesiog sakinių pakartota Evangelijos pagal Luką 6 skyriuje, 20-49 eilutėse, vadinamajame Lygumos pamoksle. 

Ši moralinė gyvenimo programa Jėzui Kristui buvo itin svarbi, jis ne vienąsyk ją pakartojo kalbėdamas ir ant kalnų, ir lygumose. Tad ir evangelistus pasiekė tos pačios prasmės, bet skirtingos formos posakiai. Matas užrašė juos kaip skelbiamus dėsnius: palaiminti žmonės, kurie yra tokio ir tokio nusistatymo, o Lukas tiesiog: palaiminti jūs, kurie pasižymite tokiais ir tokiais nusistatymais ar tiesiog esate tokie ir tokie.

Iš visų sakyklų, nuo visų altorių girdėjome Mato žodžius, o štai Luko:

„Palaiminti jūs, beturčiai, nes jūsų yra Dievo karalystė.

Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti.

Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.

Palaiminti, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta jūsų vardą kaip blogą dėl Žmogaus Sūnaus“ (taip Jėzus ne kartą vadino save)."

Toliau Evangelijos pagal Luką žinia dar griežtesnė, įspėjanti:

„Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.

Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani.

Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite.

Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus.“

Kaip smarkiai skiriasi Kristaus skelbiama palaimos vizija nuo tos, kurią šiandien reklamuoja dauguma laikraščių, žurnalų, TV laidų, kino filmų: turtas ir turtas, prabanga ir prabanga, galia... Ką ir sakyti: kokios gi gaidos apie sėkmę ir laimę dažniausiai skamba mūsų pokalbiuose, bičiulių pasitarimuose, bobučių paskalose? „O, kaip tam ir tam pavyko prasimušti, visus apgauti ir neįklūti...“ Tarytum piktinamės suktybėmis, o atėjus rinkimams ar ir vėl balsuosime už žinomus sukčiautojus? Kažkokia kreiva viltis už tokio pasirinkimo slypi: sukčiauti papratusieji gal ir mūsų už mūsiškes „gudrybes“ skaudžiai neprilups!

Kalbėdamas apie dažnai nevaisingą liekantį Dievo žodį, kaip vieną svarbiausių priežasčių Jėzus nurodo šią: „Jie išgirsta žodį, bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas.“ (Mk 4, 18-19)

Turto apgaulė, turto apgaulė... Apsigauname, neįžvelgę turto prasmės pagal Naujojo Testamento mintį – dalytis: „Neužmirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.“ (Laiškas žydams 13, 16)

Ar pastebėjome, ką mūsų švelnusis Mokytojas ir Gelbėtojas stačiai išvadina kvailiu? Ogi turtingą ūkininką, kuriam puikiai užderėjo javai, kad net reikia statytis naujus kluonus ir svirnus. Toks gaspadorius taria sau: „Mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!“ O Dievas jam tarė: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei? Taip yra tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“ (Lk 12 , 19-21)

Kas iš tiesų turtingas: kuris laiko apglėbęs krūvą gėrybių, kaip koks Moliere'o Harpagonas, ar kuris daug išleidžia prasmingiems tikslams, ypač remdamas vargstančius ir skurstančius žmones savo aplinkoje ar kokioje nors, pavyzdžiui, Afrikos šalyje, kaip mūsų kunigas Hermanas Šulcas Ugandoje? Pasaulyje daugelis verslininkų ir išradėjų (krikščionių ir nekrikščionių) tiesiog žmoniškumo ir garbės pareiga sau laiko kurti ir remti labdaringus projektus.

Vieno garbaus Lietuvos verslininko našlė teikia stambią paramą savo gimtosios tikybos – sentikių – bažnyčiai. Du broliai, remontuojantys Norvegijoje aukštus bokštus, iš savo uždarbio nupirko gimtosios Papilio parapijos bažnyčiai aukštos klasės galingus vargonus (kaina neskelbiama). Daugelio barami ar pašiepiami emigrantai kasmet neblogomis sumomis paremia savo šeimas ir gimines Lietuvoje. O viso geradaringumo užuomazga – kukli neatlyginama moksleivių ir studentų savanorystė čia pat, Tėvynėje, kaimynystėje.

Dešimtukus renkančiam mokinukui atpildas turi būti tėvelių džiaugsmas, o ne litas.

Tikrais savo mokiniais ir sekėjais Jėzus skelbia romius, taikius, gailestingus žmones. Tai jų dėka šeimų ir visuomenės gyvenimas netampa nuožmiomis pjautynėmis.

Galbūt romaus žmogaus akys ne kartą ašaromis sudrėksta, bet Viešpats jas nušluosto dvasine ramybe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"