TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Paliaubų žaidimas

2014 09 12 6:00

Pastarąją savaitę konfliktas Ukrainos rytuose pasiekė naują etapą. Iš pradžių įvyko gana nuspėjamas dalykas. Kai tik iškilo grėsmė, kad ukrainiečių pajėgos gali sutriuškinti ten siautėjančias gaujas ir pasiekti galutinę pergalę, Rusija metė per sieną dideles ir gerai ginkluotas formuotes. Reaguodamas į tai Petro Porošenka liepė nutraukti ugnį ir ėmė žaisti paliaubų žaidimą.

Ukrainoje pasigirdo balsų, kad prezidentas pasiduoda Rusijos spaudimui. Itin prieštaringai sutiktas jo pareiškimas apie pasirengimą suteikti „specialų statusą“ kai kurioms rytinėms teritorijoms. Iki šiol niekas aiškiai net nežino, ką reiškia tas specialus statusas. Bet svarbiausias klausimas - ar P. Porošenka iš tiesų kapituliuoja?

Bent kol kas taip tvirtinti tikrai negalima. Pirmiausia, ieškoti taikaus konflikto sprendimo prezidentas žadėjo nuo pat inauguracijos. Antra, tai daryti jį spaudžia kai kurios Vakarų šalys (labiausiai, žinoma, Vokietija). Ukrainiečiai sutarė dėl paliaubų su maištininkais, o tiksliau - su Rusijos „emisarais“ Rytų Ukrainoje. Reikia manyti, kad Kijevas neturėjo šviesių iliuzijų dėl šių paliaubų efektyvumo. Ugnis nebuvo nutraukta, per sieną iš Rusijos tiesiog plūstelėjo šarvuotos technikos kolonos, kurias ukrainiečių pajėgoms labai sunkiai sekėsi stabdyti. Donbabvės ir Luhandos banditų vadukai prieš televizijos kameras išdidžiai pasakojo, kad jiems nusispjauti į visus Minske pasirašytus "popierius".

Kokia tuomet šių paliaubų esmė? Ypač atsižvelgiant į tai, kad jų faktiškai laikosi tik Ukrainos pajėgos, sustabdžiusios puolimą prieš maištininkus. Esmė ta, kad ukrainiečiai aiškiai pamatė - kuo sėkmingiau jų pajėgos spaus banditus, tuo daugiau tankų ir artilerijos kirs Rusijos ir Ukrainos sieną. Tankai ir artilerija gerokai pranašesni už ukrainiečių turimą techniką, ką jau kalbėti apie jų kiekį... Rusija gali vos ne amžinai siųsti į Ukrainą vis daugiau tankų ir kareivių, o Ukrainos rezervai nėra neišsemiami. Tiesą sakant, net ir per pastarąjį rusų puolimą ukrainiečių pajėgos stebino tuo, kaip narsiai ir sėkmingai stabdė galingesnį priešą.

Taip pat reikia pažymėti, kad P. Porošenka vis dar laikosi pirminio taikos plano, kuriame nė žodžiu neužsimenama apie rytinių teritorijų nepriklausomybę ar galimybę atiduoti jas Rusijai. Šiandien abi konflikto šalys atsidūrė keistoje padėtyje. Žinoma, Rusija stiprina savo pajėgų pozicijas užgrobtose teritorijose, bet toliau pulti negali, nes tuomet jau tikrai turėtų skelbti karą ir baigti sapalioti visiems įgrisusias nesąmones apie tai, kad Rusija konflikte nedalyvauja.

Klausimas, kuri šalis efektyviau pasinaudos šiomis keistomis, faktiškai neveikiančiomis paliaubomis. Jei Vakarai galiausiai atsitokėtų, Ukrainos kariuomenei būtų galima suteikti taip reikalingą pagalbą ir leisti geriau pasiruošti būsimoms kovoms, nes jos, beveik be abejonės, atsinaujins. Taip pat būtina pagaliau imtis realių poveikio priemonių, o ne apsimetinėti, kad jos taikomos. Apčiuopiamesnę žalą Rusijos ekonomikai padarė ne Europos Sąjungos (ES), bet pačios Maskvos sankcijos.

Kur kas blogesnis scenarijus: Ukraina realios pagalbos taip ir nesulaukia, ES uždraudžia įvažiuoti į jos valstybes dar trims rusų generolų močiutėms ir vienai pulkininko uošvei, Rusijos kariuomenė paverčia užgrobtas teritorijas nepaimama tvirtove, Rytų Ukraina tampa „įšaldyto“ konflikto zona, ES ir NATO praranda paskutinius savigarbos likučius, o Vladimiras Putinas joja per Raudonąją aikštę ant balto žirgo. Kol kas to neįvyko, tačiau toks scenarijus net labai tikėtinas.

Ukrainiečiai nuo pat pradžių kaunasi vieni. Žinoma, nėra jokių sutarčių, kuriomis Vakarai būtų įsipareigoję jiems padėti. Bet jei Ukraina pralaimės, tai bus civilizuoto pasaulio pralaimėjimas. Toks, kokį ES ir NATO prieš keletą metų patyrė Gruzijoje. Ir nereikia abejoti, kad būtent taip pralaimėjimo ir pergalės sąvokas apibrėžia Maskva. P. Porošenka pademonstravo esąs nekvailas politikas, sugebantis žaisti sudėtingą žaidimą itin nepalankiomis sąlygomis. Tačiau žaidimas amžinai netruks, ir prezidentas vienas jo tikrai nelaimės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"